Pašnekovė galėtų nesustodama vardyti Islandijos vietas, kurias verta aplankyti. Dėl to ruošiantis kelionei reikėtų skirti laiko bei internete patyrinėti ne tik populiariausius objektus, bet ir susirinkti informacijos apie neatrastus salos deimantus (angl. hidden gems), rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.
„Dvejų metų man neužteko, kad surinkčiau norimą šių paslėptų deimantų kolekciją – nepamačiau visko, ką ten galima išvysti. Dėl to kiekvieną kartą planuodama atostogas vis pagalvoju, o gal vėl keliauti į Islandiją ir patirti naują žygį, gal geriau pažinti šiaurę, o gal nukeliauti į Westfjords?
Labai geras jausmas turėti pasaulyje vietą, į kurią grįžtu kaip į namus“, – sako Islandiją pamilusi lietuvė, pirmą kartą ten nuvykusi 2016 metais.
Islandiją įsivaizdavo kitokią
R. Petrauskaitė prisimena, kad prieš pirmą kelionę Islandiją įsivaizdavo kaip egzotišką, bet tuo pat metu ir atšiaurią, labai tolimą bei sunkiai pasiekiamą salą. Tačiau vos nuskridusi į Islandiją ji įsitikino, jog pirminės nuostatos neatitiko tikrovės.
Per savaitę keliautoja aplankė populiariausius turistų traukos taškus pietų ir vakarų Islandijos dalyse: krioklius, vandenyno pakrantes bei skardžius, geizerį, miegančius kraterius ir kt.
„Iškart pasijutau atsidūrusi tarsi kitoje planetoje dėl akiai labai neįprasto kraštovaizdžio: juodų lavos laukų, kurie vietomis apaugę samanomis, dėl kuklios augalijos ir mažai medžių, dėl šviesių naktų (lankiausi liepos pradžioje). Bet pirmoji kelionių patirtis buvo tik lašas jūroje, ką aš atradau saloje, kai gyvenimo aplinkybės į Islandiją mane nuvedė beveik dvejiems metams“, – dalijasi moteris.
Šiaurės pašvaistės vaizdai – tarsi turistų loterija
Nuolatiniai Islandijos gyventojai nejaučia įtampos dėl to, kad praleis progą pamatyti šiaurės pašvaistę. Magiškas vaizdas pasirodo jau rugsėjo pabaigoje, kai naktys saloje yra visiškai tamsios.
„Šio dangaus reiškinio iš anksto nenumatysi. Turi sutapti daug aplinkybių, kad galima būtų džiaugtis šios gražuolės bangavimu danguje. Tad atvykusieji savaitei ir pamatę šį dangaus stebuklą, gali laikyti save laimės kūdikiais“, – sako lietuvė.
Grįžusi gyventi į Lietuvą, R. Petrauskaitė nuolat stebi, kas vyksta Islandijoje. Pasak jos, pernai pašvaistės Islandijoje pasirodydavo ypač dažnai.
„Greičiausiai, tai susiję su saulės aktyvumo ciklu, dėl kurio pašvaistes matome net Lietuvoje. Patirtis leidžia spėti, kad ir artėjantį sezoną (nuo rugsėjo pabaigos iki balandžio) Islandijoje bus daugiau galimybių jas pamatyti“, – dėsto pašnekovė.
Kodėl verta šiek tiek išsukti iš pagrindinio kelio?
Dar kelionių po Islandiją patirtis jai leidžia sakyti, kad saloje yra daugybė vietų, į kurias turistai tingi nuvažiuoti. Arba tiesiog negali, nes naudojasi turistiniais autobusais.
„Islandijoje praktiškai bet kur išsukus iš pagrindinio kelio gali rasti tai, kas įsimins ilgam. Pavyzdžiui, Nauthusagil tarpeklį, esantį kiek tolėliau nuo vieno įspūdingiausių krioklių Seljalandsfoss. Iš išorės tarpeklio vaizdas nežada nieko įspūdingo, bet viduje atsiveria pasivaikščiojimo takas sekliame upelyje esančiais akmenimis link krioklio“, – atskleidžia R. Petrauskaitė.
Norintiesiems patirti laukinę Islandijos gamtą ir pasivaikščioti, ji siūlo rinktis Glymur, Svartifoss. Daugelį kitų populiarių krioklių aplankysite tiesiog atvažiavę į šalia paruoštą automobilių stovėjimo aikštelę.
Salos gamta palepina ir akis, ir kūną
Kaip vieną didžiausių malonumų Islandijoje gyvenusi moteris įvardija galimybę išbandyti karštąją upę Reykjadalur visais metų laikais. Labiausiai patiko maudynės žiemą, kai atsipalaidavus natūraliai trykštančioje karštoje srovėje galima atsivėsinti sniege.
Iki šios upės nuo automobilių stovėjimo aikštelės reikia pažygiuoti apie valandą pakankamai kalnuota vietove, bet po to laukia saldus apdovanojimas už pastangas.
Taip pat R. Petrauskaitė išsiaiškino, kad labiausiai žinomas ledynas Jokulsarlon nėra vienintelis vertas dėmesio. Pakeliui į jo pusę yra keli mažesni, geriau prieinami ir net ne tokie turistų pilni ledynai: Solheimajokull ar Fjallsarlon.
Keliautoja rekomenduoja užsisakyti gido vedamą turą ledyno paviršiumi, nes tai gali būti vienintelė patirtis gyvenime. Pašnekovė įspėja, kad bet kokie savarankiški pasivaikščiojimai po ledynus gali kainuoti net gyvybę.
