Kai žmonės kalba, kad Rusija yra keista – žmonės nemeluoja. Kai kažkas sako, kad Rusijoje pamatysi tai, ko niekur kitur pasaulyje nėra – tai irgi tiesa. Toje šalyje daug savotiškų dalykų, kurie gali supykdyti, nuliūdinti arba tiesiog priverčia nustebti, kartais ir nusišypsoti. Toks yra ir pastarasis mano atradimas – tualetas. Kai pamačiau: išpūčiau akis, atsirado plati šypsena, o tada pradėjau fotografuoti. Paskui mane tai ėmė daryti krūva turistų, jie kalbėjo angliškai ir vienas kitam sakė: „Oh my God, oh my God!“ (o, Dieve, o, Dieve – liet.).
Sankt Peterburgas visais laikais buvo labai populiarus ir lankomas miestas. Čia važiavo ir važiuoja turistai iš visos planetos. Dėl architektūros, dėl meno, dėl „baltųjų naktų“, dėl sporto renginių, na ir dėl rusiškų keistenybių. Patys rusai sako, kad jų šalį geriausia ir saugiausia pažinti būtent per Pyterį (taip sutrumpintai vadinamas šis miestas). „Čia saugiau ir ramiau, nei kituose Rusijose vietose“, - yra sakoma. Todėl atvykėlių būna daug. Tiek daug, kad prieš gerus dešimt metų miesto valdžia susiėmė už galvos. Turistai atvyksta, po miestą keliauja, pinigus išleidžia, o atlikti gamtinius reikalus neturi kur....
Buvo baisi situacija, atvykėliai negalėdavo sulaikyti savo žmogiškų instinktų ir tūpdavo tiesiog miesto parkuose, skveruose ir kitose viešose vietose. Istoriniam miestui grėsė tapti apsysiotam ir apkakotam. Reikia manyti: buvo sušaukta ekstremalių situacijų komisija ar kažkas panašaus, ir tie rimti, kostiumuoti valdininkai nusprendė, kad būtina imtis rimtų veiksmų.
Matyt paskaičiavo, kad statyti naujus tualetus bus per brangu, o ant kiekvieno kampo palikti kilnojamas „Toy-toy“ būdeles, tokias, kaip stato koncertuose ir kituose viešuose renginiuose – kažkaip nesolidu. Rusams tada gimė visiškai modernistinė-urbanistinė, beveik kosminė idėja – tualetai bus autobusuose! O kodėl ne? Jie ilgi, erdvūs, ir svarbiasia – mobilūs. Vieną dieną autobusą-tualetą galima pastatyti prie muziejaus, o kita dieną jau prie futbolo stadiono. Galima jį nuvairuoti prie parko, arba prie turgaus. Nerado nei vieno minuso savo sugalvotame projekte rusai, todėl patvirtino jį ir paleido gyvuoti.
Dar 2012-ais metais, vienoje užsienietiškoje televizinėje kelionių laidoje pirmą kartą juos išvydau. Anuomet laidos vedėjas stovėjo prie vieno tokių tualetų ir tualetinius autobusus pavadino vienu iš Sankt Peterburgo išskirtinumų. „Daugiau tokio dalyko jūs niekur nepamatysite“, - intrigavo jis. O aš galiu tik paantrinti. Tikrai, bent jau man neteko matyti.
Gamtiniams reikalams atlikti skirti autobusai visada stovi po du. Vienas skirtas vyrams, kitas moterims. Jie mėlynai balti. Autobusų apačia dažyta dangas mėlio spalva, o viršus pieno baltumo. Ant galinio tokių autobusų stiklo rusiškai būna parašyta „tualetas“. Nors pagrinde jie skirti turistams, išversti į anglų, vokiečių, kinų kalbas nepasivarginta. Na ir kas, kad iš tų kraštų atvyksta daug svečių, tegul jie mokosi kirilicos.
Tualetiniuose autobusuose įprastai atsidaro tik galinės durys, prie jų svečių patogumui stovi laiptai. O kai kuriuose autobusuose prie vidurinių durų būna speciali pakyla skirta įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu.
Vienkartinis įėjimo į tokius autobusus mokestis – 30 rublių (39 euro centai). Zuikiu neprasmuksite, net nemėginkite. Kiekvieną autobusą prižiūri ir akylai saugo tam pasamdytos ponios. Joms ten įrengti specialūs krėslai su staleliu ir stalčiumi pinigams susidėti. Už mokestį tos ponios jūs ne tik įleidžia į vidų, bet ir įteikia skiautę tualetinio popieriaus. Kiek tiksliai tualetinio gausite labiausiai priklauso nuo dirbančios ponios gerumo. Jos man aiškino, kad įprastai žmogui priklauso trys apsukimai aplink pirštą. T.y. maždaug 3-4 lapeliai tualetinio. Kartais, kai matosi, kad žmogui reikės daugiau – ponios duoda. Bet pasitaiko tokių atvejų, kad atėjęs į tualetą pilietis prašo ženkliai daugiau, gal net 20-30 lapelių. Už tokį norą galima ir brangiau apmokestinti, bet vėl gi – viskas priklauso nuo to, kaip paprašysite, kaip mėginsite tartis.
Kai kam į tokius tualetus įmanoma papulti ir nemokamai. Tokią privilegiją turi neįgalus žmonės, buvę sovietų sąjungos didvyriai, Rusijos didvyriai, buvę karo kankiniai, belaisviai. Prižiūrėtojai reikia pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Svarbu paminėti, kad tualetuose-autobusuose dirbančios moterys kalba tik rusų kalba. Angliškai jos moka pasakyti: „money“ (pinigai - liet.), taip pat „for woman“ ir „for man“ (moterims, vyrams - liet.)
Tokių neįprastų autobusų komplektacija šiek tiek skiriasi. Vienuose, skirtuose vyrams – būna pisuarų zona, kur jų daug įrengta vienas prie kito. Bet pasitaiko ir autobusų be pisuarų, tik su tualetais, tiksliau – mažomis kabinomis. Tos kabinos – tai tokiomis mažomis pertvaromis perskirti kambariukai, kuriuose kyšo jūsų galva, tik apatinė kūno dalis būna uždengta.
Reikėtų paminėti minusą – autobusuose prasta ventiliacija, nėra kondicionieriaus, todėl karštą vasaros dieną, ten tikrai tvanku, o ir kvapas ne iš maloniųjų. Jeigu einate atlikti rimtesnio reikalo – pasistenkite tyliai, nes viskas girdisi. Ne tik artimiausiam kaimynui kitoje pertvaroje, bet ir autobuso poniai-prižiūrėtojai.
Atlikę visus reikalus autobuse galėsite ir nusiplauti rankas, tam skirta viena kriauklė su popieriniu rankšluosčiu ir skystu muilu. Papildomo mokesčio už tai nėra. Tiesa, prižiūrėtoja paprašys per daug neleisti vandens ir stipriai neatsukti srovės. Gal ji taupo, o gal baiminasi, kad prilaistysite ant grindų, neaiškins. Tiesiog, neatsukite to čiaupo iki galo. Dėl savo šventos ramybės.
Na, o šį pasakojimą pabaigsiu pamokymu: visos mūsų kelionės, arti ar toli, skirtos pamatyti naujus dalykus, pažinti naujas kultūras, paragauti kitokius skonius ir patirti išskirtines patirtis. Nesijauskite blogai, jeigu po kelionės jums įsiminė originalus, keistas tualetas. Tai irgi atradimas. Bus apie ką papasakoti draugams. Nes viskas, kas mus supa yra įdomu!