1 diena
Atvykome po darbų vėlai vakare, o kadangi dar tą dieną mano gimtadienis, likome savo bute su tortu ir šampanu. Butą nuomojomės per „Booking“. Turėjome 4 kambarių butą, kuriame 3 miegamieji kambariai (2×dvigulės, 2×viengulė), 2 vonios kambariai (viename dušas, kitame vonia, yra skalbimo mašina), erdvi svetainė su virtuve, balkonas. Butas labai erdvus, 110 kv. m. Virtuvėje yra visi būtiniausi indai, priedai, kava, arbata, prieskoniai, aliejus, kep. popierius ir pan.
Tvarkinga, ramioje vietoje. Raktą pasiėmiau iš spec. dėžutės, tad nereikėjo tartis dėl atvykimo. Už 2–3 min. pėstute maisto prekių parduotuvė, iki centrinės miesto dalies 6–7 min pėstute. Iš esmės viskas patiko, grįžtume. Mes mokėjome už 3 naktis 345 Eur.
2 diena
Dieną pradėjome nuo apsilankymo Turaidos pilyje. Čia galima pamatyti viduramžių laikų pilį, bažnyčią, senovinį dvaro centrą ir Dainų kalną, pakilti į bokštą, pasivaikščioti po didžiulę teritoriją. Lankymasis mokamas, ne sezono metu – 3,5 Eur.
Toliau leidomės keliu link Gutmanio olos. Objekto lankymas nemokamas, tačiau stovėjimo aikštelė kitoje gatvės pusėje mokama. Čia taip pat rasite informacijos centrą, tualetus, suvenyrų prekyvietes.
Ši ola yra tikrai nuostabus gamtos objektas. Tai didžiausias urvas Baltijos šalyse ir seniausias turistų traukos objektas Latvijoje. Ant urvo sienų – užrašai nuo XVII a. Šiame urve prasidėjo legenda apie Turaidos rožę – tragiška meilės istorija.
Siguldoje yra ne viena ola/urvas, bet jau mažesni, tad tikrai yra kur dar pasižvalgyti.
Trumpam paliekame Siguldą ir judame link jūros. Pakeliui stabtelime papietauti restorane „Meke“. Pasisotinę sukame iš pagrindinio kelio į kelių kilometrų žvyrkelį, kuris mus nuvedė iki Vidžemės uolų (klinčių). Automobilį pastatėme mokamoje kempingo stovėjimo aikštelėje. Seniai norėjau čia apsilankyti. Deja, tą dieną mums saulutė šviesos pašykštėjo, bet vis tiek galėjome pasigrožėti šiuo gamtos objektu. Šalia kempingas, poilsiavietės.
Grįžę vakare užsukame į vietinį barą „Valhalla Lounge Sigulda“, bet ilgai neužsibūname. Nesužavi neaiškūs užkandžiai, nelabai jauki aplinka, tad grįžtame vakarą pratęsti į namus.
3 diena
Šiandien keliaujame pėstute. Dieną pradedame nuo Siguldos geležinkelio stoties ir aikštės – čia pasitinka miesto turizmo informacijos centras, „Laima“ laikrodis, fontanas, sūpynės.
Apsižvalgę pastebime stūksantį vandens bokštą (niekur nebuvau mačiusi apie šį lankytiną objektą). Pasirodė nieko ypatingo, kaip dauguma tokių bokštų. Bet pamatę degančias lemputes, sakome, einame apsižiūrėti iš arčiau. Ech, ant durų matome, kad mūsų atvykimo dieną jis nedirba. Paklibinome rankeną ir jau ėjome atgal, kai staiga atsirakino durys bei su šypsena iššoko ponia Svetlana (vėliau susipažinome), sako, užeikite į vidų. Na, juk labai smalsu – einame.
Visai nesitikėjome pamatyti tai, ką pamatėme. Pasirodo, ponia Svetlana pardavė savo namus (dabar turi mažą, kuklų būstą), o visus likusius finansus ir širdį įdėjo į šį nuomojamą bokštą iš savivaldybės. Įkūrė kaip kokią meno galeriją, renginių, švenčių, laisvalaikio oazę. Visu interjeru rūpinasi pati. Kviečia pasivaišinti kava, arbata, vynu. Pasidalino savo planais.
Gan ilgai vaikščiojome po visą bokštą, daug visko pripasakojo. Buvo labai įdomi patirtis. Simbolinis apsilankymo mokestis yra 2 Eur. Jei lankysitės, nepagailėkite ir daugiau, vien už idėją bei širdies atidavimą į šią vietą.
Toliau tęsiame pažintį su Sigulda.
Jana Tirgus – mini Benedikto turgaus tipo vieta.
S! apžvalgos aikštelė – buvo baisingas vėjas, o vaizdas ne itin įspūdingas. Šalia yra pėsčiųjų serpantinas.
Tarzanas atrakcionų parkas (rogutės, keltuvas) – išdrįsau, leidomės rogutėmis į apačią, o pakilimas į viršų – keltuvu. Labai patiko. Ten yra ir daugiau pramogų.
Keltuvas per Gaujos upę – lėtu ritmu virš medžių viršūnių su nuostabiais vaizdais galima persikelti iš/į Siguldą, iš/į Krimuldos dvarą (kas pusvalandį). Vasarą galima ir pralėkti zip line’u, labai norėjau, bet, deja, dar buvo ne sezonas. Mes kėlėmės iš Siguldos pusės į kitą pusę pirmyn/atgal (16 Eur.).
Krimuldos dvaras – mažiausiai mūsų dėmesį papirkęs objektas. Šiuo metu čia įsikūręs reabilitacijos centras. Dvaro pagalbinėse patalpose įsikūrusi kavinukė. Trumpai pasivaikščioję skubėjome atgal į keltuvą.
Iš keltuvo nupėdinome iki lazdelių parko – lazda – miesto simbolis, kilęs iš vienos įdomios istorijos. Beje, gražių lazdų, magnetukų, galima įsigyti Jaunosios pilies kieme pas amatininkus.
Viešbučio „Sigulda“ pastatas – tai pirmasis viešbutis mieste, įkurtas šiame pastate 1899 m., nutiesus geležinkelio liniją ir skatinant turizmą Siguldos mieste.
Čia taip pat yra ir restoranas, kuriame prisėdame šventinei gimtadienio vakarienei. Ragaujame sriubas (9–10 Eur), karštus patiekalus (13–18 Eur), alų (5 Eur), kokteilius (8,5 Eur). Šalia stūkso vėjo varpelis.
Einant pro vandens bokštą, sutinkame ponią Svetlaną. Ji pasiūlo rytoj atvažiuoti iki jos namų (šiek tiek už Siguldos) ir aprodyti šaltinius. Koks mielas bei netikėtas pasiūlymas. Sutarėme, kad, jeigu ką, paskambinsime jai – reikia žiūrėti, kaip mums su laiku.
Vakarą pabaigiame bare „Siguldas Ezītis miglā“. Renkasi tiek jaunimėlis, tiek vyresnio amžiaus žmonės pavakaroti. Gausu gėrimų, užkandžių, maisto.
4 diena
Prieš išvykstant namo, dar planuose keli objektai:
Livonijos ordino pilis – likę griuvėsiai. Vyksta koncertai, festivaliai, šventės. Lankymas mokamas. Deja, mums nepavyko pakliūti, nes vyko darbai.
Naujoji pilis – apsilankėme viduje, pakilome į bokštą. 1937 metais sukurtas interjeras, apdaila ir fasadai buvo restauruoti išsaugant laikančias konstrukcijas bei pastato išplanavimą. Rekonstrukcijos metu pilies bokšte buvo pastatyti laiptai, jungiantys pirmąjį aukštą su rūsiu. Po restauracijos rūmuose įrengta rūmų istorijos ekspozicija. Lankymas mokamas (4,5 Eur).
Šių pilių parko pagalbiniuose pastatuose įsikūrę vietiniai amatininkai, kurie vietoje gamina įvairius dirbinus iš odos, keramikos, medžio. Puiki vieta įsigyti lauktuvių, pabendrauti ir pastebėti gamybos procesus. Šioje vietoje paragaujame latviškų naminių ledų.
Nebespėjame susitikti su ponia Svetlana, tenka po truputį judėti namo. Grįžtant, kaip visada, stojame Bauskėje papietauti kavinėje „Aveni“. Skanus maistas, milžiniškos porcijos.
Planuose dar turėjau kelis objektus, bet teko pasilikti kitam kartui:
Bobslėjaus trasa – norėjome labai apsilankyti, deja, kaip tik mums lankantis buvo ruošiama trasa iš žiemos į vasaros.
Cėsių miestelis ir jo pilis.
Labai neskubant, bet ypatingai gerai praleistas ilgasis šventinis savaitgalis Siguldoje.
Daugiau Deimantės kelionių istorijų galite rasti tinklaraštyje „Deimantės kelionės“, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.