Nors lėktuvu teko skristi ne kartą, šįkart skrydis buvo išskirtinis. Viena iš stiuardesių pravedė saugumo instruktažą taip, lyg būtų Charlie Chaplin, ar mažų mažiausiai, jo charizmatiška dukra. Instruktažas buvo toks juokingas, kad visas lėktuvas leipo iš juoko. Manėme, kad tokius vaizdelius galima pamatyti tik internete.
Lyg to dar būtų negana, Briuselyje įsėdome į taksi, kurio vairuotojas, matomai, ,,Greiti ir įsiutę“ filmo herojus. Nors nardėme naktinio miesto gatvėmis lyg pašėlę, stotelę ,,namai“ pasiekėme saugiai. Palaikydami ,,Airbnb“ idėją, apsistojome vietinio belgo namuose. Susipažinę su šeimininku John ir jo namų taisyklėmis, kritome kaip rudens lapai ir pasinėrėme į gilius sapnus.
Gerai išsimiegoję ir kupini energijos naujiems nuotykiams, pirmą dieną pradėjome pasiryžę įveikti kilometrus pėsčiomis. Konkretaus maršruto neturėjome, tačiau prieš kelionę suplanavome norimas aplankyti vietas. Įprastai šias vietas susižymime ,,Google Maps“ programėlėje, o būdami vietoje maršrutą dėliojame spontaniškai.
Vos išėję laukan pajutome, kad miestas kamuojamas oro taršos. Apie tai priminė ne tik kutenanti nosis, pastovus čiaudulys, bet ir respiratoriais padabinti akmeninių skulptūrų veidai. Vaizdas kiek kraupus, tačiau žinutę perteikia puikiai. Nepaisant to, širdį pradžiugino tai, kad tarp mūrinių milžinų vis dar matyti išsaugotos medžių alėjos. Be jų respiratoriais puoštųsi ne tik skulptūros.
Pakeliui į senamiestį aplankėme Mont Des Arts — menų kalnu pramintą vietą, kurios aukščiausiame taške atsiveria puiki miesto panorama. Šioje vietoje galima rasti Belgijos karališkąją biblioteką, nacionalinį Belgijos archyvą, konferencijų centrą ,,Square“, bei didžiulį sodą, kuris vasaros metu pasipuošia spalvingais gėlių ornamentais ir pritraukia galybę turistų iš viso pasaulio. Deja, Briuselyje viešėjome rudenį, tad spalvų jūros išvysti neteko.
Tęsdami kelionę išsiraizgiusiomis centro gatvėmis pasiekėme kone didžiausią Briuselio atrakciją, vos 60 centimetrų dydžio — besičiurškiančio berniuko skulptūrą ,,Manneken Pis“, kuri pasak belgų, atspindi jų humoro jausmą.
Tądien vyko Kubos dienų šventė, tad bronzinė skulptūra buvo papuošta kubietišku kostiumu. Sakydami didžiausia atrakcija, turime omeny tuntą žmonių, kurių kiekvienas mėgina prasibrauti arčiau skulptūros nuotraukai pasidaryti. Pasirodo, ji yra dalis trijulės, kuriai taip pat priklauso pritūpusi mergaitė ,,Jeanneke Pis“ ir stulpą ženklinantis šuo ,,Zinneke Pis“.
Taip, aplankėme ir šias skulptūras, tačiau nesuvokėme kodėl žmonės apspitę jas it bitės medų. Sunku pasakyti, kas buvo smagiau — aplankyti nenaudėlį sisiojantį į fontaną, ar stebėti žmones, kurie gėrisi šiuo vaizdiniu. Kaip ir galima tikėtis, didžiausi fanai galiausiai užsuka į šalimais esančias parduotuves nupirkti šokoladinių šio stebuklo versijų draugams, laukiantiems namuose.
Viešint Briuselyje mūsų dėmesį patraukė ant pastatų sienų, perėjų, stendų purškiamais dažais palikti ,,Animals are not ingredients“ užrašai. Turint omenyje, kad Briuselyje yra Europos Parlamento buveinė, nenuostabu, kad mieste gausu įvairių judėjimų. Kelionės metu išvydome streiką susijusį su Irano valstybe ir terorizmu, taip pat aptikome skersgatvį, kuriame gatvės meno forma kovojama už homoseksualų, biseksualų ir transeksualų teises. Prieš tai minėti respiratoriai ant statulų veidų, manome, taip pat yra vieno iš judėjimų dalis.
Nepaisant to, kad Belgija ekonomiškai stipri valstybė, stovinti už Europos vairo, joje gausu gyventojų svyruojančių ties skurdo riba. Ne sykį išvydome išmaldos prašančių ar gatvėje su vaikais gyvenančių žmonių.
Toliau sekdami savo išmanųjį žemėlapį atsidūrėme Grand Place — didžiųjų rūmų aikštėje, kuri kiek priminė Krokuvos senamiestyje esančią Sukiennice turgavietę. Įspūdinga gotikinė architektūra, jaukios restoranų terasos ir belgiško šokolado kvapai kvietė pabuvoti kiek ilgiau. Tiesa, kaip ir Krokuvoje, taip ir čia, buvo galima sėsti į karietą, pasijausti monarchais ir pasileisti į penkiasdešimties eurų kelionę aplink aikštę.
Sakykime, buvome šykštūs ir ,,užspaudėme“ tuos eurus su tikslu išleisti ant belgiškų vaflių.
Apsivalgę ir laižydami šokoladuotus pirštus pajudėjome link gana hipsteriškos vietos Halles Saint-Géry. Tai baro ir parodų centras, įsikūręs buvusioje 19-ojo amžiaus turgavietėje. Tik įžengus nosis maloniai užkuteno stiprus mėtų aromatas. Pakerėti kvapų užsisakėme ,,Mosquito“, kuris tarp kitko, buvo patiektas su šiaudeliu pagamintu iš makaronų. Suvokiame, kad kiek skonio receptorių, tiek ir nuomonių, bet rekomenduojame apsilankyti ir išbandyti patiems.
Kita stotelė — Royal Gallery of Saint Hubert, alėja, kurioje gausu belgiškų saldumynų ir prabanga tviskančių parduotuvėlių. Rodos, lyg ir esame suaugę, bet stovinėjome prie vitrinų ir varvinome seiles. Užėję į vieną iš jų nusipirkome šviežių braškių nulietų šokoladu. Kaip ir vaflių, braškių šokolade galite rasti daug kur, tai labai populiarus skanėstas, kuriuo noriai mėgaujasi ne tik turistai, bet ir vietiniai.
Sekančią dieną išvykome į svarbų posėdį Europos Parlamente, kur patyliukais fantazavome, kad įstatymus priiminėsime mes. Praėję patikrą pasinėrėme į turą po parlamentą, kurio vyšnaitė — plenarinių posėdžių salė — vieta, kurioje priimami bene svarbiausi Europai sprendimai.
Turo metu dėmesį atkreipė paveikslas pavadinimu ,,Aš nebuvau, aš nesu, bet aš tavęslakin“. Pasirodo, ,,aš tavęslakin“ reiškia ,,aš tavęs lauksiu“. Tai mums pavyko išsiaiškinti tik perskaičius anglišką pavadinimą. Paveikslas mūsų nuostabai, nutapytas tautiečio Jono Gasiūno ir priklauso Europos Parlamento meno kolekcijai. Rodos, esame gana maža šalis lyginant su kitomis valstybėmis, tačiau būtent lietuvio paveikslas puošia vieną parlamento sienų, o tai kelia tik pačias geriausias emocijas.
Kaip kitą kelionės tikslą pasirinkome kiek toliau nuo senamiesčio esantį Penkiasdešimtmečio parką. Jame stūkso milžiniška Triumfo arka ir du parodų paviljonai. Viename iš jų — klasikinių automobilių muziejus ,,Autoworld“, leidžiantis pasigrožėti Chevrolet, Cadillac ir kitų markių automobiliais. Būtent čia galima įsėsti į tikro F-1 automobilio maketą ar ,,užimti“ pirmą vietą ant pakilos ir bent trumpam pasijausti lenktynininkais.
Iš tiesų norime prisipažinti — nesame dideli muziejų mylėtojai, tačiau laiką praleidome itin smagiai.
Viena paskutinių vietų, kurią tądien norėjome aplankyti — 165 milijardus kartų padidinta geležies molekulės konstrukcija — ,,Atomium“. Pastatytas jis atokiau miesto, todėl metro teko važiuoti apie penkiolika stotelių.
Iš išorės ,,Atomium“ rodės nepakitęs, įspūdingo dydžio ir išvaizdos, tačiau viduje buvome kiek šokiruoti. Susimokėję po 15 eurų, vietoje įprasto ,,sveiki atvykę“ buvome akimirksniu nufotografuoti greta ,,Tintin“ personažo kostiumą vilkinčio darbuotojo, tik tam, kad gale turo į rankas įbruktų atspausdintas nuotraukas ir jomis padabintus raktų pakabukus už 20 eurų. Iš tiesų pasijutome lyg pinigų ,,darymo“ mašinoje, bet stengėmės nesureikšminti ir faktą ignoruoti.
Tiesa, pakilti į konstrukcijos viršūnę tikrai verta. Aukščiausiai esančiame ,,elektrone“ atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Smagiausia turo dalis — branduolys. Nors technologijos ne pačios naujausios, mus pasitiko LED šviesų ir elektroninės muzikos mišinio šou, kuris kiek priminė šio žanro pionierių grupę ,,Kraftwerk“. Kadangi esame elektroninės muzikos gerbėjai, sutikome, kad tai būtų ideali vieta ,,Cercle“ renginių ciklui.
Trečios dienos rytą pusryčiavome, pasak vietinių, viename lankomiausių barų Briuselyje — ,,Café Belga“. Baras įsikūręs greta vandens telkinio, kuriame gausu gyvūnijos. Užsukę vidun likome nustebinti jo hipsterišku interjeru — pailgas cinko baras, odinės sofos, platūs langai bei mediniai stalai ir kėdės tarpusavy derėjo su neoninėmis šviesomis, staliniais ventiliatoriais prikabintais prie lubų ir šiek tiek gyvenimu nepatenkintais barmenais.
Atrodė įdomiai ir autentiškai, o tai ir svarbiausia tokiai neformaliai vietai. Maistas šiame bare gana paprastas ir niekuo neišsiskiriantis, tačiau kava, kaip ir daugely vietų Briuselyje, buvo puikaus skonio. Reziume, vieta tikrai ne standartinė, nekvepianti prabanga, tačiau savotiškai patraukli.
Spėkite, kur praleidome paskutines kelionės akimirkas? Taip, papusryčiavę grįžome į Grand Place — į didžiausią įspūdį palikusią vietą laukti skrydžio namo.
Pabaigai, besidomintiems istorija ir politika siūlome užsukti į Parlamentariumą — interaktyvų centrą, kurį šiai dienai jau yra aplankę daugiau nei 2 milijonai žmonių. Jame pateikiama detali informacija apie pasaulį kamavusias socialines ir etines problemas, atpasakojami Europą sukrėtę istoriniai įvykiai.
Veiklos Parlamentariume tikrai daug — galėsite klausytis istorinių pasakojimų, išbandyti interaktyvų balsavimą ar Europos žemėlapį, kuris suteiks galimybę išgirsti apie kiekvieną šalį. Norint detaliai išklausyti visą programą, kurią, beje, galima išgirsti ir lietuvių kalba, turui prireiks keleto valandų, tad būkite pasiruošę. Visos parlamento ekskursijos yra nemokamos, nepagailėkite laiko ir apsilankykite.
