Populiarumu Portugaliją paprastai nurungdavo tokie kraštai kaip Ispanija, Italija, Prancūzija. Tai daugeliui įprastos atostogų kryptys, be to, jos traukia romantiškomis vietelėmis, matytomis kino juostose, apdainuotomis knygose ir apskritai apie šias šalis kalbama garsiau nei apie Europos pakraštėlyje tūnančią Portugaliją.
Portas dar nenutryptas turistų, jei Romoje vasarą vos prasiirsi asmenukes besidarančių žmonių minioje, čia brautis alkūnėmis nereikės.
Duero upė dalija miestą į dvi dalis. Pietinėje pusėje išsidėstęs Porto senamiestis. Jame stovi romaninė Katedra (XII a., perstatyta XVII–XVIII a.), įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Šv. Martyno bažnyčia (XII a.), Šv. Pranciškaus bažnyčia (įkurta XIII a., pastatyta XIV–XV a.), Vyskupų rūmai, šv. Jono nacionalinis teatras, kalėjimas Relacao.
Šiaurinėje Duero pusėje – taisyklingo plano Porto naujamiestis, žymus vyno daryklomis. Per upę buvo nutiesti keli žymūs tiltai. Vieną jų – 352 m ilgio geležinkelio tiltą Ponte de D. Maria Pia, pastatytą 1877 m. suprojektavo Gustavas Eifelis. Portugalijos virtuvei būdinga jūros gerybių, žalumynų, sūrių gausa, platus prieskonių pasirinkimas, senos vyno tradicijos.