Ką turiu omenyje, kad Lietuvoje aš nematau, arba mažai matau žmonių, kurie ateitų į kavinę pasėdėti ilgėliau ir išjaustų tą kavos puoduką maksimaliai iki negalėjimo, išskyrus, jeigu dirba. Absoliučiai dievinu Stokholme vyraujančią tendenciją, kai rytais kavinėse sėdiniuoja senoliai su šuniukais arba be jų, kurie, nenorėdami užsibūti namuose, spiriasi į sportbačius, čiumpa kuprinytę ir mauna gerti kavos, kad ir po savo namų langais, tuo pačiu metu skaitydami laikraštį ar knygą.
Jums labai pasisekė, nes šiandien pateiksiu mano asmeniniu vertinimu geriausias kavines Stokholme, o jūs siųsite man dėkingumo mintis gerdami stogą raunamo gerumo „Cortado“, nes jų kava yra tokio gerumo, kaip nardantis po pūkinius baltus debesis ožiaragis, tuo pačiu aplink save drabstantis aukso dulkes, ir jį dar paraleliai laimina Jėzus arba bent jau Dalai Lama.
Beje, apie „Cortado“. Kaip čia taip yra atsitikę, kad Lietuvoje nėra? Flat white‘as (arba, anot vieno lietuviško tinklo, fletvaitas), sakote? Baikite, nė iš tolo. Ar jums dabar gaila į meniu įvesti „Cortado“? Kas nors? Jei įvedinėsite, prašau, susisiekite asmeniškai su manimi per redakciją ir aš jums iš dėkingumo iškepsiu cinamoninių bandelių. Bet su sąlyga, kad neversite kavos pavadinimų į lietuvių kalbą. To nereikia daryti jokiai kavinei – baikite vienąkart išsidirbinėti.
Mr Cake
Geriausia eiti ganėtinai anksti ryte 9–10 valandą – tuomet dar nebūna gausiai sugužėjusi minia ir lauke nestovi eilė (nes čia piko valandomis eilė vyniojasi lauke, labai nepasisekus reikia stovėti porą valandų it į kokią Bideno kalbą Vilniaus VU kiemelyje). Kavinės savininkas Roy Faresas yra žinomas kepinių šefas Švedijoje ir žmonės ateina čia genami ne tik tobulai suderintų skonių, bet ir prestižo – jeigu nonšalantiškai šeštadienį čia pusryčiaujate, greičiausiai esate tikras stockholmare, miesto dalis, puikiai išmanantis miesto restoranus, kepyklas, kavines ir gebantis juose puikiai naviguoti, ką asmeniškai aš laikau viena puikesnių savybių.
Kokia prasmė gyventi mieste, jei visiškai jo neišmanai? Klausiu aš jūsų. Čia ateina aukštesnė klasė su vaikų vežimėliais, kurie primena nedidelį sulankstomą „Boeing“ lėktuvą, vedini šuniukais, kurių priežiūra per mėnesį kainuoja metinę vidutinę algą Lietuvoje.
Jiems pastaruoju metu taip sekasi, kad per pandemiją atsidarė dar vieną kavinę Gioteburge, o šiuo metu įrenginėja dar vieną kavinę Stokholme, kuri duris atvers kitų metų pavasarį.
Gateau
Švedai, kaip ir lietuviai, tiesiog dievina prancūziškus pavadinimus – viską nuo visokių bolunžerėlių (boulangerie) iki Voulez-vouz-coucher-avec-moi-c‘est-soir opcijų. Gateau sako, kad jie yra autentiški, iš Prancūzijos, įsikūrę prieš beveik šimtmetį ir bla bla bla. Aš tai sakyčiau, jog geriausia yra tai, kad jie kepa pagal originalų raugo duonos receptą.
Kai eisite, imkite jų firminį kepinį Köpenhamnare – suprask, kopenhagietis. Tai yra po visą Švediją išsibarstęs tinklas – juos rasite labai daug kur Stokholme.
Jų kava, kaip jums pasakius... Esu gėrusi ir geriau, bet labai stipriai neturi teisės žmogus skųstis ir aš dėkingai priimu šiuos tamsius kartaus, sodraus aromato prisodrintus lašelius.
Dabar dar apie tuos karčius lašelius. Švedai dėl kažkokių man nesuprantamų priežasčių labai mėgsta bryggkafe – kas nemėgsta stiklo arba aliuminio ąsotyje pastovėjusios kavos, ją sunku bus pamėgti. Tai yra pati elementariausia filtruojamos kavos opcija, kuri yra tiek įprasta švedų tautai, kaip lietuviams – ta baisi užpilama su tirščiais. Stovinti kava įgauna rūgštų prieskonį. Man tinka tik iš didelės bėdos. Laimei, galima rinktis krūvą kitų (taip, ir „Cortado“).
Johan och Nyström
Švediškesnėje vietoje dar nesate buvę. Jų žalias logotipas ir pagal užsakymą pagamintos servetėlės (yra vienu metu buvę su pasaulio žemėlapio reljefu) veža net be kavos. Ten renkasi daug hipsterių ir kitų nurautų kavos gurmanų. Jie dar turi tokius mažus staliukus, kurie labai patogūs dirbant su kompiuteriu.
Čia ateinama ne bandelių, o kavos, kurių pasirinkimas begalinis, o jų internetinėje parduotuvėje galite nusipirkti tokių dalykų, kaip kavos pupelės formos auskarus ar šliaužtinukų kūdikiams su kavinės pavadinimo variacija.
Reikėtų paminėti, kad didelė dalis mano čia išvardytų kavinių yra kiek snobiškos, tačiau nesitikėkite eiti į aukštos prabos kavines Stokholme ir nė kiek nejausti snobizmo. Labai daug iš kitų miestų kilusių švedų nemėgsta Stokholmo ir stokholmare būtent dėl jų kiek arogantiško požiūrio. Man netrukdo, įsipaišau.
Fabrique
Švediškas skandinaviškas standartas su visada nepriekaištinga skandinaviškai europietiška kokybe (patikėkite, grynai švediška kokybė būtų nuvilianti jau vien dėl to, nes jie yra nežmoniškai lėti ir kažkokie erzinančiai konsusiniai). Šitie turi nestandartinę prieigą, dėl to yra pasiekę didžiuosius pasaulio metropolius – Niujorką ir Londoną.
Ten tiek kepiniai, tiek kava yra penki iš penkių, ir, jeigu jūs iki šiol esate gėrę cappuccinus tik Lietuvoje, tai pagaliau suprasite, kas yra tobulos koncentracijos tokia kava.
Vietiniai perlai
Jeigu norite kažko egzotiško, važiuokite į Högdalen ir eikite į prie pat metro stoties esančią kavinę Kaffein.
Puiku, jei pataikysite aplink Naujuosius metus, kai kepama semla – švediškas žiemos kepinys, istoriškai skirtas pasisotinimui prieš ilgą pasninką, šiais laikais funkcionuojantį kaip tiesiog desertas bet kada užsinorėjus.
Taip pat važiuokite į Skärholmen, bet neikite į greta esantį prekybos centrą, o maukite į mažesnes gatveles, kurios yra iškart nepriėjus gyvenamo bloko – čia gausu arabiškų kepyklėlių, kur jums su džiaugsmu serviruos arabišką arbatą iš mažų puodelių ir pasiūlys paragauti bei išsirinkti jums skaniausios baklavos.
Nerkite į tą gaivališką kitokios kultūros prisodrintą bangą ir jūs išeisite pasikeitę, nes nauji vėjai išpučia galvą, prašviesina mintis bei įkvepia pasikeitimams.