„30 dienų lietuviško rudens iškeitėme į 7 000 km vasaros Italijoje. Rytine pakrante iki pietų ir atgalios – vakarine. Tokia buvo mūsų keturių trečioji ilga kelionė. Žodį „kelionė“, o ne atostogos, parinkau ne veltui. Nors abu su žmona esame vaiko priežiūros atostogose, tačiau mūsų kasdienybė toli gražu nepanaši į atostogas“, – pradėjo pasakoti M. Kažemėkaitis.
Kartu su žmona mažylius prižiūrintis vyras neslepia, kad rutina gali pražudyti, ypač jei ji nuobodi, tarp keturių sienų ir kalno pridarytų sauskelnių.
„Mes kažkaip bandome to išvengti ir savo rutiną perkeliame iš vienos vietos į kitą, šiek tiek įnešdami saulės, jūros, vėjo ir vaizdų. Rezultatas – visi laimingi, tad ko daugiau reikia“, – pasakoja dvynukų tėtis.
Šiemet birželį šeima 30 dienų keliavo šiaurinėje Italijoje, o šį rudenį nusprendė pakeliauti ir po Pietų Italiją.
„Daug kam kyla klausimas, kaip mes keliaujame su mažais vaikais? Atsakymas – lėtai. Bet kur mums skubėti? Norint nuvažiuoti didelius atstumus su mažais vaikais reikia tikrai daug laiko. Mes važiuojame 1-2 valandas, tada lygiai tiek pat, 1-2 valandas, sustoję „iškrauname“ vaikus.
Žaidimų aikštelių pilna tiek greitkelių poilsio sustojimuose, tiek kiekviename miestelyje. Italijoje net mažiausiame kaime gali rasti puikias žaidimų aikšteles vaikams. Tokių neradus tinka bet kas: parkas, pieva, miškas, kalnas. Svarbu užsiimti su vaikais, kad jie pavargtų ir po to saldžiai miegotų, o mes tuo tarpu nuvažiuotume dar galą kelio“, – detalėmis dalijosi M. Kažemėkaitis.
Italijoje jie keliavo dar lėčiau, bet toks ir buvo planas. Pirmąją dienos pusę skirdavo vaikų reikalams, po pietų susiplanuodavo aplankyti kurį nors norimą pamatyti objektą, vakare ramiai visi kartu pavakarieniaudavo, pasivaikščiodavo, pažaisdavo.
„Atrodo nuobodu? Mums tai ne, nes kasdien, be visos tos rutinos, kurią tėvai turi namuose, įsiterpiame kažką smagaus. Tad kiekvienos dienos visi laukdavome, nes ji atnešdavo kažką naujo“, – tikina vyras.
Skeptikams, bandantiems replikuoti, esą vaikai vis tiek nieko neprisimins, tėtis turi parengęs atsakymą.
„Gal ir neprisimins. Bet pamatę avių pulką kažkur kalnuose, kitą kartą vartydami knygutę vaikai kažkaip jau kitaip žiūri į tą paveiksliuką. Pažaisti prie jūros su šalia įsikūrusių keliautojų šunimis, paliesti kitokį akmenį, maudytis sūrioje jūroje ir pakrapštinėti palmės kamieną. Argi ne smagu? Aišku, kelionėje viskas sukasi apie vaikus. Bet ir niekur nekeliaujant viskas suktųsi apie juos“, – šypteli M. Kažemėkaitis.
Pasakodamas apie tai, ką pavyko aplankyti, lietuvis priminė, kad Centrinę Italiją, per kurią driekiasi Apeninų kalnai, 2016 metais supurtė galingas žemės drebėjimas. Tad nesuskaičiuojama galybė miestelių, gyvenviečių tiesiog paliktos likimo valioje.
„Įdomus jausmas matyti tokius vaizdus“, – teigia keliautojas.
Pasak jo, kuo piečiau, tuo daugiau šiukšlių.
„Visiems atrodo jog Italija – svajonių šalis. Bet ypač pietuose žmonės šiukšles tiesiog mėto pro automobilių langus (kažkur matyta, taip?), pakelėse nesikuklina ir visus šiukšlių maišus išmesti. Keistas jausmas, kai atvykus į labiau turistų lankomą miestelį gatvės tarsi muilu kvepia, bet paėjęs už kampo pro šiukšles negali praeiti. Tačiau gamta yra gamta, o mes jos ir ieškojome.
Rytinės pakrantės pajūris toks labai keistas, ne itin išvaizdus, nors jūra atrodo žydra. Nors piečiau, pasiekus Puglia regioną, jau viskas gerėja. Bet už tai rožiniai flamingai! Pamatęs juos pamiršti viską“, – įspūdžiais dalijosi M. Kažemėkaitis.
Jo manymu, rugsėjis yra idealus metas vykti į Italiją. Sezonas jau pasibaigęs, žmonių mažai, šurmulio mažai. Oro temperatūra naktį +20, dieną +30. Kalnuose vėsiau. Žodžiu, gyvenk ir mėgaukis.
Maistą šeima gaminosi pati (išskyrus picas ir ledus), tad maisto kainos parduotuvėse pasirodė labai panašios kaip ir Lietuvoje. Kuro kainos, visą laiką keliaujant Italijoje, siekė apie 1,77-1,80 Eur, bet buvo ir po 1,67 Eur.
„Lenkijoje dabar dyzeliukas kainuoja apie 1,50 Eur, tad mums nuvažiuojant ir grįžtant, pasiplanavus pilti Lenkijoje 2 kartus – kelionė neišbrango.
Kelių mokesčiams išleidome apie 50 Eur, vis dar galiojo liepą pirktas Austrijos kelių lipdukas, o atgal grįžome pro Vokietiją.
Kempinge buvome tik 2 naktis, bet dabar kainos po 19 Eur naktis. Keletą naktų apsistojome mokamose kemperių aikštelėse. Visas kitas naktis praleidome nemokamai. Tad kelių mokesčiai ir nakvynės sutilpo į 200 eurų. Kurui išleidome 1 017 eurų. Viskas. Tiek tų pinigėlių. Aplankytos vietos dauguma nekainuoja nė cento. Nesvarbu, ar tai miesteliai, ar karštų versmių natūralūs baseinai“, – kad šitaip laiką leidžiant su šeima kelionėse nereikia žvėriškų išlaidų, pasakojo dvynių tėtis.