Kad Kroatija be minių turistų yra visiškai kitokia, pranešime žiniasklaidai sako ir kelionių organizatoriaus „West Express“ turizmo vadybininkė Rima Blinstrubienė, su kuria kalbamės apie šiandieninę situaciją Kroatijoje ir vietas, į kurias verta užsukti, keliaujant po šį Balkanų perlą.
– Rima, kokius patarimus duodate savo klientams, šiuo metu abejojantiems dėl kelionės vienoje ar kitoje šalyje?
– Baimė labiausiai susijusi su nežinojimu. Savo klientams visuomet pateikiame visą įmanomą informaciją apie šalį, į kurią jie ketina vykti. Apskritai, planuojant bet kokias keliones, patartina kuo daugiau sužinoti apie bet kurią šalį, į kurią ketinate vykti: nuo sienos kirtimo formalumų, būtinų skiepų iki kultūrinių skirtumų. Dabar atsirado naujas papildomas faktorius – koronavirusas, kurio įtaka kelionėms šiandien yra itin didelė. Daug patikimos informacijos galima rasti Europos Sąjungos portale: https://reopen.europa.eu/en, kuris talpina aktualią informaciją apie visų ES šalių koronaviruso situaciją tam, kad keliautojai žinotų, ko tikėtis nuvykus į vieną ar kitą šalį.
– Kelionės į Kroatiją jau vyksta. Kokia reali situacija šalyje yra šiandien?
– Pas mus gan garsiai skamba žinutė, kad Balkanuose susirgimų skaičius labai išaugo. Nereikėtų visų šalių suplakti į vieną. Antroje birželio pusėje susirgusiųjų skaičius Kroatijoje išties padidėjo, tačiau nedrastiškai. Didžioji dalis susirgimų koncentruojasi šalies sostinėje Zagrebe. Pakrantės kurortuose susirgimų skaičiai išliko nedideli. Naujausią situaciją galima sekti portale: www.koronavirus.hr. Šiandien Kroatija tebėra šalių sąraše, iš kurių grįžus Lietuvoje yra rekomenduojama saviizoliacija. Žinoma, kaip ir minėjau anksčiau, reikia išlikti budriems. Saugumas labai didele dalimi priklauso nuo pačių keliautojų.
– Kokiais įspūdžiais dalinasi dabar po šalį keliaujantys lietuviai?
– Kroatijoje pandemijos situacija atrodo gerai suvaldyta. Priemonės, kurių buvo imtasi, labai panašios į tas, kurios buvo taikomos Lietuvoje. Nors parduotuvės, restoranai, kitos paslaugų įmonės jau pilnai veikia, saugumo priemonės išlieka. Prie įėjimų į parduotuves ar restoranus galima rasti dezinfekcinio skysčio, padidintos rizikos lankytinuose objektuose galioja ir atitinkamos priemonės. Pavyzdžiui, Dubrovniko keltuve, kurio kabina įprastai talpina 32 žmones, šiandien kelia tik po 8, visi privalo dėvėti kaukes, kabiną po kiekvieno kėlimo dezinfekuoja. Žinoma, kad išliktų saugūs, keliautojai turi saugotis ir patys – laikytis saugaus atstumo, higienos reikalavimų, dažnai dezinfekuoti rankas ir pan.
– Pakalbėkime apie turistų srautus ir kainas. Ar jaučiamas didelis skirtumas prieš pandemiją ir dabar?
– Šis laikas keliaujantiems išties unikalus. Įprastai tokiu metu po Kroatiją keliaudavo begalė žmonių. Populiariausiuose objektuose, tokiuose kaip Dubrovniko miestas, gatvėmis plaukdavo ištisos minios. Kainos jau būdavo pasiekusios vasaros piką. Šiuo metu yra kitaip. Keliautojų jau yra, tačiau gerokai mažiau nei įprastai. Niekur nėra jokių eilių, automobilių stovėjimo aikštelėse lengvai rasite, kur pasistatyti automobilį, keliuose – jokių kamščių. Kainų prasme sezonas dar neprasidėjo ir, kažin, ar šiemet prasidės. Daug kur ne tik kad neužkeltos kainos, bet kaip tik galima gauti įvairių nuolaidų, specialių pasiūlymų. Štai kad ir keltai tarp Kroatijos salų visą sezoną paslaugas ketina teikti ne vasaros sezono kainomis. Paslaugų teikėjai labai vertina kiekvieną apsilankiusįjį. Turizmo paslaugų teikėjams Kroatijoje, kaip ir kitose šalyse, šie metai – nemenkas išbandymas.
– Ar yra vietų, kurios uždarytos turistams?
– Visų sektorių paslaugos jau yra teikiamos. Tačiau yra viešbučių, restoranų, kitų paslaugų teikėjų, kurie taip ir neatvėrė durų šį sezoną dėl itin sumažėjusio keliautojų skaičiaus. Ypač sudėtinga tiems, kurie, tarkime, priklausė nuo kruizinių laivų svečių. Nėra turistų iš JAV, Kinijos. Dabar šalyje keliauja patys kroatai ir kitų Europos šalių, kurios laikomos saugomis, turistai. Nuo tolesnio turizmo rinkos atsigavimo priklausys, kiek ilgai išsilaikys tie, kas veikia dabar ir kaip greitai sugrįš į rinką tie, kas laikinai iš jos pasitraukė.
– Anksčiau iš Lietuvos atvykti į Kroatiją buvo išties sudėtinga. Kokia situacija šiandien?
– Šiandien tris kartus per savaitę į Dubrovniką tiesiogiai skraido „airBaltic“ kompanijos lėktuvai – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Vykdomi skrydžiai atgaivino Kroatijos turizmo sektorių Lietuvos žmonėms. Jeigu anksčiau iki Kroatijos tekdavo vykti autobusu, nuosavu automobiliu ar skristi lėktuvu su keliais persėdimais, tai dabar tikrai situacija labai palanki pažinti šalį. Po pačią Kroatiją galima keliauti nuomotu automobiliu, autobusais, traukiniais, tramvajais, taksi. Susisiekimas didžiuosiuose miestuose tikrai gerai išvystytas. Šalis gan didelė ir labai įvairi, per vieną kartą jos neišvažinėsi. Vieną kelionę galima skirti Adrijos jūros pakrantei, kitą labiausiai į pietus nutolusiai Dalmatijos daliai, salų pažinimui. Įdomių krypčių ir patirčių šalyje begalės.
– Ar lengva rasti, kur apsigyventi, jau bekeliaujant, ar visgi geriau nakvynėmis pasirūpinti iš anksto?
– Žinant tikslų kelionės planą, keliaujant su mažais vaikais ar vyresniais žmonėmis, taip pat tiems, kas nemėgsta netikėtumų ar ekstremalių situacijų, visada geriau turėti nusimačius nakvynės vietas. Tai ne tik palengvina kelionę, bet ir nuima kelionės metu bereikalingą nervinę įtampą, jeigu nakvynės ieškosite jau sutemus. Be to, apgyvendinimo pasirinkimas visada yra didesnis, pradėjus domėtis anksčiau. Pačioje Kroatijoje itin plačios apgyvendinimo galimybės: nuo kempingų, įvairios klasės apartamentų iki geriausių viešbučių ar nuosavų vilų su gražiausiais vaizdais į Adrijos jūrą.
– Kokios vietos labiausiai garsina Kroatiją?
– Jei tai yra jūsų pirmasis vizitas Kroatijoje, būtinai stabtelkite Dubrovnike. Vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių sienų miestų pasaulyje dar labiau išpopuliarėjo filmuojant HBO serialą „Sostų karai“. Šiai vietai verta skirti dieną ar dvi. Jeigu anksčiau Dubrovnikas buvo tiesiog apgultas turistų, tai šiandien Kroatijos pasididžiavimas gali būti skirtas tik jums vieniems. Belieka pasirinkti tinkamą jo lankymo laiką. Hvaras yra antras populiariausias miestas Kroatijos pakrantėje. Žinomas dėl savo paplūdimių, istorinio senamiesčio, Pakleni salų.
Hvaras yra atskaitos taškas apsilankymams atokiose salose. Kalbant apie paplūdimius, Brač saloje esantis Zlatni Rat paplūdimys yra viena gražiausių vietų Europoje. Šis paplūdimys, dar žinomas kaip „Auksinis ragas“, yra populiariausia vieta Kroatijoje. Sala gali pasigirti ir kitais nuostabiais, pušynais apaugusiais paplūdimiais, izoliuotomis įlankomis, romantiškais miesteliais, alyvuogių aliejumi. Gamtos mylėtojai, ieškantys ramybės ir poilsio gali nuvykti į Mljet nacionalinį parką, kuriame yra du druskingi ežerai. Istorijos ir meno gerbėjams skirta Korculos sala. Dėmesio vertos ir Elaphiti salos. Populiarus miestas, žinomas dėl savo paplūdimių, yra Splitas. Tai yra dar vieni puikūs vartai į atokias salas.
– Kroatija juk garsi ne tik paplūdimiais ir salomis?
– Plitvicos nacionalinis parkas mėgstamas geriausių kadrų medžiojančių socialinių tinklų turėtojų. Nuotykių ieškotojams tikrai verta pamatyti nuostabius krioklius. Įdomu pamatyti Krko parke Visovak vienuolyną, Pulą miestą, pagarsėjusį romėnų griuvėsiais, Dalmatijoje esantį piratų miestą Omišą, Trakosčano pilį, paslaptingą žvejybos uostą Istrijos pakrantėje. Daugelis keliautojų praleidžia šalies sostinę Zagrebą, išmainydami ją į paplūdimius ir fantastiško grožio salas, kuriomis Kroatija garsi visame pasaulyje.
Zagrebas yra puikus miestas, kurį verta patyrinėti, ypatingai, jei jus domina Kroatijos kultūra, istorija ir, žinoma, kroatų virtuvė. Kalbant apie maistą, tai kroatai valgo panašiai, kaip lietuviai – vartoja nemažai mėsos, patiekalai pakankamai kaloringi. Vienas garsiausių patiekalų yra sarma, panašus į lietuviškus balandėlius. Pakrantėse būtinai paragaukite šviežiai pagautos žuvies, jūros gėrybių.
– Ir pabaigai sakykite, kokios būtų pagrindinės frazės kroatų kalba, kad lengviau būtų užmegzti kontaktą su vietiniais gyventojais?
– Vietiniai tikrai labai nuoširdžiai vertina pastangas pasakyti bent kelis žodžius jų gimtąja kalba. Keletą jų drąsiai galite vartoti kasdienėje kalboje: Labas – bok, kaip sekasi? – kako si?, prašau – molim, ačiū – hvala, iki – dovidenja. Linkiu įsimintinų įspūdžių Kroatijoje keliaujantiems ar planuojantiems kelionę po šią šalį!