Kadangi šioje šalyje turiu pretekstų apsilankyti dažniau nei kartą per metus ir šalį tyrinėjau jau keturis kartus, parinkau tuos Danijos miestelius, kurie išsiskiria autentiškumu ir, kuriuos norisi pažinti pamažu.
1. Rybė
Nesiginsiu – Rybė mano mėgstamiausias Danijos miestelis, į kurį pargrįžtu kiekvieną kartą. Ryte, dieną, vakare – jis man kupinas paslapties, jaukumo ir sustojusio laiko, kuris įtraukia bei nepaleidžia. Čia man laikas tarsi sustoja (nors Danijoje apskritai toks jausmas apima dažnai).
Rybėje verta aplankyti Vikingų muziejų, bet mano favoritas – apžvalgos aikštelė šio miestelio Katedroje. Kaina – 20 DK. Specialiai nerašau eurais – dalinkite iš aštuonių ir gausite apytikslią sumą.
Na, ir, žinoma, kaip be maisto – jei tenorite užkąsti – pritiks danų pamėgti dešrainiai, kurių vagonėlių ar kioskų gali pamatyti ant kiekvieno kampo, tačiau dar vienas patiekalas, kurį būtina paragauti – tai sumuštiniai.
Jau matau kreivą žvilgsnį, bet patikėkite, danų įpročiai skiriasi nuo mūsų ir gan žymiai. Mums – pietūs – šventas metas. Vos išmuša dvylikta iškart traukiame dėžutes, atsineštas iš namų ar lekiame į valgyklas, restoranus, bet danams svarbesnis vakarienės metas, kuomet jie su šeima susikuria „hygge“ atmosferą. Šis žodis, nors ir kilęs iš norvegų kalbos, ypatingai pritapo danų kultūroje. Tai atskleidžia jų siekį suteikti džiaugsmo ir jaukumo kiekvienai kasdienybės akimirkai. Ypatingai tai, kuri yra praleista su artimaisiais.
Tai viena iš priežasčių, kodėl danai pietų nesureikšmina ir jų metu skanauja sumuštinius. Vis dėlto ir jie neįprasti mūsų akiai – ant duonos riekės pasirinktinai gali būti prikrauta krevečių ar mėsytės, o valgyti derėtų (kitaip ir nepavyktų) pasitelkiant peilį ir šakutę. Mano pasirinkimas ir pasiteisinusi eksperimentų vieta – Café Quedens (kava – 25 DK, sumuštinis – 85 DK). Skål (į sveikatą) – kaip sako danai!
Daugiau naudingos informacijos apie Rybę rasite čia: www.visitribe.com Ypač rekomenduoju čia susižiūrėti lankytinų objektų darbo laikus, nes, kad ir kaip mums neįprasta, bet Danijoje dauguma vietų užsidaro jau 17 val. (o kartais – ir anksčiau).
2. Koldingas
Šis miestas gali tapti tikra studento svajone. Bet, matyt, ne tik dėl universiteto jis spinduliuoja energija. Bent jau man Koldingas iš šio penketuko yra „gyviausias“. Visų pirma, dėl barų gatvės – ji pradeda šurmuliuoti (oj, kaip norėjau panaudoti šį žodį nors kartą gyvenime) maždaug nuo keturių. Taip, turiu omeny DIENOS metą. Žinoma, veiksmas vyksta visą naktį. Tik man buvo neįprasta tai, kad danai, kaip naktinį užkandį, renkasi ne mėsainį, dešrainį ar pan., bet didžulį picos gabalą.
Tiesa, daugiausiai žmonių susirenka penktadieniais. Atsimenu, pasuku į šią gatvę ir galvoju, ar tik neatradau kokios slaptos vietelės? Taigi, danai, kaip ir britai (nors jiems nesvetimas barų kultūros propagavimas beveik kiekvieną dieną), naktinio gyvenimo odisėjas pradeda iškart po darbų. Mano favoritas šioje gatvėje – Den Engelske Pub-You‘ll never walk alone.
Standartinė istorija – britas įsimylėjo danę. Kas beliko – atidaryti barą, kuriame groja gyva muzika, organizuojamos įvairiausios alaus degustacijos ir ne tik. Be to, šiame bare rasite ir lietuviško alaus. O man teko sudalyvauti braziliško degustacijoje. Kas žino, ką patirsite jūs, kai ten nuvyksite? Tai vieta, kurioje galima pasileisti plaukus. Ir tai būtina daryti, kol jų dar yra.
O kultūros mėgėjams – Trapholt muziejus. Jį atradau sunkiai, nes neturėjau interneto, o turizmo centre man buvo pasakyta: „eikite į autobuso stotelę, jums kas nors padės“. Taip, tai nėra mitas, kartais danai tikrai yra linkę permesti atsakomybę. Visgi, šis muziejus vertas paieškų – tik kelios stotelės nuo miesto centro ir jūs pateksite ne tik į pastovią kėdžių ekspoziciją, bet ir į tikrą šiuolaikinio meno oazę. Joje tarsi pradingau, o vėliau atradau, kad šis muziejus turi ir lauko kavinę. Danai vertina švediško stalo malonumus, tad sumokėjus 175 DK + gėrimai, galima ir ten praleisti dar kelias valandas bei mėgautis bufeto gėrybėmis jas nuolat papildant. Kadangi netikėtai švietė saulė, aš taip ir padariau. Tad siūlyčiau pasimokyti iš mano patirties ir šiai erdvei paskirti bent pusdienį.
Bet niekada nesiremkite tik patarimais, leiskite sau pasiklysti... Tiesiog belaukdama draugės ir beklajodama atradau kiemelį, kurio ji nepastebėjo ten leisdama laiką kelerius metus.
3. Herningas
Tai miestas, kuris tarsi atsvara aukščiau išvardytiems. Kartu tiesiog eilinė galimybė pajusti danišką ramybę ir subalansuotą ritmą, kuris mane kiekvienąkart vis dar stebina. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiame mieste tarsi nėra nieko ypatingo. Bet būtent miesto „švaros“ pojūtis padeda susitelkti į kultūrinius atradimus.
Tai, kad parduotuvės uždaromos 17 val. ir dienos metu jose šmirinėja daugybė žmonių jau minėjau, bet visgi tas masinis dingimas man primena kažkokį apsivalymo perfomansą. Kas nėra blogai, žinoma. Tačiau būtent šiame mieste pastebėjau, kad jie yra pamišę dėl vėliavų iškėlimo ir širdžių simbolikos.
Maniau, gal tiesiog matau tai, ką noriu matyti, bet pasirodo, tai nėra atsitiktinumai. Danijoje vėliava keliama ir per šeimininko gimtadienį, vestuvių metines, krikštynas, laidotuves ir t.t. Jei ant namo puikuojasi širdis ar širdys – greičiausiai būste gyvenanti pora švenčia gražų pažinties/santuokos jubiliejų. Iš pirmo žvilgsnio šalti žmonės yra tikri simbolikos vergai. Bet, matyt, tai ir atneša harmonijos į jų gyvenimą. O šiaip siūlyčiau per trumpą atokvėpio minutę užbėgti į Herningo centrinį parką – gal tai bus naujų atradimų vieta?
Ir dar maža paslaptėlė - danai nekabina užuolaidų, tad vakarais, praeinant pro jų namus, galima bent akies krašteliu pamatyti tikrąjį jų gyvenimą.
4. Odensas ir Gramas
Šie du miesteliai turi savito žavesio, bet, matyt, kad į jį įsijausčiau, vertėtų sugrįžti dar kartą.
Odensas turėtų būti artimas Hanso Kristiano Anderseno gerbėjams – galite apsilankyti jo vaikystės namuose. Netoli šio miesto atrasite ir įspūdingą pilį, bet į atmintį man labiausiai įsirėžė muziejus po atviru dangumi (Funen village), kuriame galite susipažinti su ankstesne danų realybe. Be to, ten įsigijus bilietą, gausite nuolaidų ir kituose turistiniuose objektuose.
Gramo miestelis kurį laiką buvo užmirštas tiesiogine to žodžio prasme. Visgi vienas verslininkas įsigijo jo centre esančią pilį ir pavertė turistine erdve – dabar čia organizuojami vakarėliai, nakvynės ir kt. Žinoma, verta neaplenkti ir barų. Vietiniai geriausiai vertina Christian Firtal. Kainos, kaip ir visuose daniškuose baruose, tad šoko nebepatirsite.
Pamažu jis atsigavo – lankiausi kraštovaizdžio dizaino mugėje, į kurią norint pakliūti teko pastovėti eilėje. Bet ši pilis man žymiai gražesnė naktį. Be visų masių. Kai gali likti tik su savo mintimis. O gal taip leidžiu sau galvoti, nes žinau, kad čia dar tikrai grįšiu.
