Bet užtat nekrizentumėt palinkę prie mano viešbučių apžvalgų (šituo galėjo įsitikinti skaitytojai, skaitę šią apžvalgą, po kurio mane nuo žemės paviršiaus bandė – bet jiems nepavyko – nušluoti komentarų ir žinučių iš skaitytojų cunamio banga, kurių dauguma, beje, pritardami ūžė ir plodami prašė pakartot).
Mano atranka šįkart susidėjo iš tokių reikalavimų: tinkamos lokacijos (turi būti centre, bet ne senamiestyje – turiu stiprią ir loginiu būdu nepaaiškinamą antipatiją senamiesčių viešbučiams – tikriausiai bijau ten naktimis iš senų pastatų lendančių ir po viešbučio kambarius besišlaistančių vaiduoklių). Norėjau taip pat, kad viešbutis būtų netoli koncertų arenos „Alexela“, kuriame buvau numačiusi vakarinį renginį. Viešbutis idealiu atveju turi būti keturių žvaigždučių žymėjimo, ir šįkart pageidavau ne tik sporto salės, kambarių aptarnavimo, bet ir SPA – na ir išlepimas šitos moters, sakysit, bet, žinokite, darboholikai nors ir labai retai, taip pat ilsisi.
Visus kriterijus tobulai atitiko „Palace Hotel Tallin“ viešbutis, kuris turi keturias su puse žvaigždutės, esantis pačiame Talino centre netoli mano pageidautos arenos, aplink – tobulos erdvės pasivaikščiojimui po miestą, o taip pat netoliese – du prekybos centrai. Jaučiuosi laimėjusi aukso puodą.
Jus tai greičiausiai nustebins, bet aš neperdedu teigdama, kad tai buvo vienas labiausiai vykusių apsistojimų viešbutyje mano gyvenime. Atėjus išvykimo laikui mano širdis raudojo ir spardėsi kaip mažas vaikas, tempiamas iš žaislų parduotuvės. Ji priešinosi vykti į oro uostą ir skristi atgal į Stokholmą, nes aš būčiau su didžiuliu malonumu likusi dar kelioms naktims ar net savaitei (šitą įspūdį ko gero stiprino užsitęsęs nuovargis, kurio iš dalies pavyko atsikratyti viešbučio SPA ir čia kalba mano tingiai dėl malonaus nuovargio/poilsio kniaukiančios smegenys).
Ankstyvas check-in‘as (įsiregistravimas – liet. k.): mano skrydis iš Stokholmo vyko labai anksti – apie devintą valandą vietos laiku jau buvau Taline, ir aš norėjau, jeigu tik įmanoma, įsiregistruoti kuo anksčiau, dėl ko buvau iš anksto susitarusi su viešbučiu, nes man virš galvos kabėjo daugybė skubių darbinių užduočių ir aš nekantravau kuo greičiau susirasti kampą darbui. Kaip ir žinote, su ankstyvais čekinais niekada jokių garantijų nebūna ir dažnai viskas priklauso nuo viešbučio užimtumo bei valymo rutinų. Mano didžiuliam džiaugsmui, kambarį man suteikė, todėl galėjau netrukdoma dirbti.
Kambarys: Jame absoliučiai viskas, ko reikia: darbas stalui, televizorius, spinta su seifu, chalatais ir vienkartinėmis šlepetėmis, minibaras, lygintuvas ir lyginimo lenta, taip pat vienas svarbiausių viešbučio atributų – virdulys su arbata / kava. Kambario plotas: tinklalapyje nenurodytas. Iš akies vertinant – gal net kokie 28-30 kv.m. Dušas nuostabaus dydžio, su mini veidrodėliu moterims makiažui atlikti.
Viešbučio interjeras: trisdešimtųjų, toks tarpukario, bet viskas atnaujinta, restauruota ir šviežia. Žinote viešbučių kiliminę dangą? Į ją nori nenori visada krypsta mano akys, nes ji daug ką pasako apie viešbučio švarą ir tvarką – man asmeniškai nėra nieko baisiau už baisius, nutryptus, dėmėtus kilimus, o dar jei kambaryje, tai labai nemalonu. Čia kilimai švieži ir nedėmėti, aplinka maloni, netrukdanti ir neįkyri, atliekanti savo funkciją. Patiko, kad viešbutyje kabo daug estų menininko Konrad Vilhelm Mägi darbų (Konrad yra toks žymus estų menininkas, vadintas estų meno stebuklu).
Servisas: aukščiausios klasės – profesionalus, neįtemptas, malonus.
Baseinas, SPA ir sporto salė. Aš dabar tiek liaupsinsiu, kad tai net galimai erzins, bet argi aš dėlto dabar imsiu ir neerzinsiu. Tądien turėjau ko gero pirmą laisvą pusdienį per devynis mėnesius įtempto kasdienio darbo (tik nieko čia neprisigalvokit, išdykėliai) ir norėjau tame SPA ištirpti ir man beveik pavyko, nes čia įrengtos dvi nedidelės saunos, sūkurinė vonia, ir ne visiškai didelio dydžio baseinas, nes ko norėt, čia jums ne „Vichy“ pramogų parkas, bet nuvargintam kūnui net ir 9 metrų ilgio baseinas – palaima. Viduje palaikoma labai maloni šilta temperatūra (apie 30 C), o svarbiausia – SPA pirmadienio popietę buvau visiškai viena, tik kiek toliau ant šezlongo snaudė išvargęs jaunuolis, todėl baseiną ir sauną turėjau vien tik sau. Moterų persirengimo kambaryje buvo patogios spintelės susidėti rūbams, visur rankšluosčiai, veidrodžiai ir šviesos. Aš norėjau ten mirkti amžinai, bet manęs dar laukė vakarienė ir renginys, todėl labai nenoriai, sočiai atsikaitinusi saunoje, kėblinau atgal į savo kambarį, kuriame norėjau panirti į patalus ir tingiai spaudyti televizoriaus distancinio pultelį, ir kad manęs nepultų deadlainai, skambučiai ir emailai.
Apie patį viešbutį ir monologas apie didžiausius pasaulio tinklus
„Palace hotel“ priklauso „Radisson individuals“ grupei. Aiškinuosi, kas ta grupė. Ogi tai grupė, priklausanti, žinoma, „Radisson group“ (žodžiu, daug grupių grupėje – panašu, kad jie tiesiog smaginasi kurdami atskirai valdomus filialus ir skirdami vis po naują CEO ir menedžmentą kaip ir būdinga didelėms, milijardinių apyvartų tarptautinėms kompanijoms).
Radisson‘as yra dar vienas amerikietiškas mano mėgstamas viešbučių tinklas. Žinote, aš jums pasakysiu, amerikietiški standartai nė iš tolo nepanašūs į skandinaviškuosius, esu nemažai tyrinėjusi vietinių scandic šmandic ir panašių reikalų rinką, prie progos parašysiu. Nesulyginama. Apskritai, regis, vieni geresnių pasaulinių viešbučių tinklų yra gi visi be išimties amerikietiškos kilmės – ir Hilton‘as, ir Radisson, ir mano taip išliaupsintas Maryot, ir Ritz‘as, Hyatt‘as ir taip toliau. Regis, europiečiai negali sukurti ir išvystyti kažko panašaus, nes Europoje mes nesame pratę mąstyti ir matyti dalykus tuo būdu, kuriuo jie daro dalykus Amerikoje. Amerikiečiams viskas turi būti grandioziška, didinga, didelio masto ir matmenų, todėl, kad dydis svarbu.
Kad jau taip visiškai nenuvertinčiau Europos viešbučių, yra ir čia tokių grandų kaip Intercontinental Hotels Group (UK) ir Kempinski Hotels Group (Germany Switzerland), Radisson grupė taip pat turi savo tąsą Belgijoje.
Radisson viešbučių grupė startavo dar 1962, išgyvenusi sujungimą 2012 su „Carlson and Rezidor hotel“ grupėmis, šiandien valdanti viešbučius 121 pasaulio šalyje ir dengia 63 proc. pasaulio – statistikos maniakai, aš jūsų nepamiršau, ir man jūs labai patinkate. Išviso per 1500 viešbučių internacionaliai.
Maistas
Labai labai puikios Cezario salotos su vištiena (pažadu, kitoje kelionėje imsiuosi ragauti ir kitų dalykų). Aš krykštavau iš džiaugsmo, kai man prie salotų dar atnešė traškios duonelės, knäckerbrod kaip mes vadiname Švedijoje, kas yra sveikos mitybos šalininkų duonos substitutas.
Papasakosiu dar, kaip nuostabiai lengva buvo pasiekti viešbutį nuo Talino oro uosto: kiek galėdama privengiu taksi (ilga istorija), todėl rinkausi tramvajų numeris 4 ir jis mane išsodino literaliai dvi minutės kelio iki viešbučio. Aš negalėjau patikėti, kad man kelionė nuo tarptautinio oro uosto iki miesto centro kainavo tik euras penkiasdešimt, mes Stokholme už tokį liuksą mokame po penkiasdešimt eurų. Oro uosto artima lokacija su centru yra vienas didesnių patogumų, kokį keliautojas gali patirti savo kelionėje.
Rezultate, buvo taip gerai, kad neabejotinai noriu grįžti atgal.
Mano vertinimas: keturios su puse žvaigždės iš penkių. Jeigu vykstate į Taliną, tai yra puiki vieta apsistojimui – rekomenduoju asmeniškai.
Jau tik vėliau, rašydama šitą apžvalgą, aptinku, kad „World Travel Awards“ įvardino viešbutį kaip geriausią Estijoje 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 ir 2021. Oho. Bet labai stipriai nenustebino.
Už vieną naktį sumokėjau 130 Eur , už salotas – 10 Eur. Viena protingiausiai investuotų šimtinių mano gyvenime, aš jums pasakysiu.
Viešbučio informacija:
www.palacehotel.ee
Hotel Palace / HMP Hotellid OÜ
Vabaduse väljak 3, 10141 Tallinn, Estonia
T: +372 680 6655