Tik ties Šveicarijos sostine Bernu (nuo Bazelio apie 90 km) tolumoje galime pamatyti toliuose styrančias aukštas viršūnes. Mūsų kelionės tikslas – Grindelvaldas, tikimės nudžiugins dar labiau.
Kelias iki Grindelvaldo yra gana paprastas: iki Interlakeno atlekiame greitkeliu ir tik likus apie 20 kilometrų iki jo, išsukame į siauresnius kelius, aplink kuriuos rikiuojasi tradicinės šveicariškos trobos ir trobelės, o pievose vis daugėja garsiųjų Alpių karvių, kurios kalnuose praleidžia ištisus gyvenimus kramsnodamas trumpą kalnų papėdžių žolę.
Neilgai trukus patenkame į slėnį, kuriame turime du pasirinkimus: vienas veda į garsų Lauterbrunen miestelį su vienu išvaizdžiausių Šveicarijos krioklių, iš kurio kylant keltais ar lipant į kalną galime patekti į Murren kaimelį (bet apie jį kitąkart), arba sukti kairėn ir dar siauresniais keliais ir gavę mažą porciją serpantinų galime patekti į turbūt vieną gražiausių ir jaukiausių kaimų Šveicarijoje.
Galbūt kaimu Grindelvaldą vadinti nesąžininga: kavinių ir viešbučių čia per akis, apgyvendinimo vietų daugiau nei pačioje Palangoje ir ganėtinai didžiulė traukinių stotis, kuri paskirsto traukinius su turistais į tolimesnius kalnų kaimelius ar žymiąją Jungfrau observatoriją. Visa tai įpareigoja Grindelvaldą vadinti kalnų miesteliu.
Grindelvalde galime išvysti visą geidžiamą Šveicarijos turizmo ansamblį: esant Grindelvalde prieš akis iškart iškyla beveik keturis kilometrus siekianti balta Eiger viršūnė, pievos pilnos karvių, apstu senų medinių trobesių, prie pat yra vienas didžiausių Šveicarijos slidinėjimo kurortų, o kiekvienoje kavinėje galime paragauti sūrio fondiu, kuris čia savo reikšme ir kulinarine svarba prilygsta lietuviškams cepelinams.
Kadangi į kalnus atvažiavome ne po parduotuves dairytis, iškart bandome ieškoti žygių maršrutų. Jų pasirinkimas čia toks didelis, jog nesunku pasimesti, maršrutų čia kone kelios dešimtys. Akis užkliūvo už maršruto, kuris driekiasi kone keturias valandas, o galutinis tikslas vadinasi: Kleine Scheidegg. Kadangi norėjome ilgesnio žygio, sparčiu žingsniu pradedame savo nuotykį.
Pradžioje maršrutas leidžiasi žemyn iš Grindelvaldo į Grund kaimelį (takoskyros tarp jų nėra, jie praktiškai susilieję), tačiau iškart už jo maršrutas veda tiesiai į kalnus. Jeigu kažkada pasirinksite šį maršrutą ir nesate per daug patyrę kalnų ar neužsiimate ištvermės sportu, patariu pradėti kilti į kalną labai lėtai, nes kalno statumas labai greitai ištrauks paskutinį deguonį iš plaučių bei kojas pripildys švino. Pradžioje, sunkiai tempiant kuprinę ir savo kūną, vienintelė paguoda yra ta, jog aplink keliuką išstatytos tradicinės trobelės ir pievos pilnos draugiškų karvių, kurias galima ir paglostyti ir nufotografuoti.
Pirmoji maršruto valanda priverčia pasitikrinti, kaip ir minėjau, savo fizinio pasirengimo lygį, nes statūs keleliai reikalauja jėgų, bet nemažą dalį motyvacijos judėti tolyn įkvepia atsiveriantys vis nauji slėniai ir vaizdai, kurių čia galima nešti pilnais mediniais kibirais.
Maršruto pusiaukelėje yra pora kavinių, kuriose galime atsipūsti ir išgerti kavos, tad jos čia, ypatingai vasarą, yra pilnos turistų ir žygeivių, bet mes žengiame tolyn, nes maistu ir gėrimais pasirūpinome anksčiau. Dar šiek tiek paėjus stojame ir iškraustome iš kuprinių savo sausą maisto davinį bei dujų balionėlio pagalba išsiverdame kavos. Gerti karštą kavą kalnų pievose yra atskira, poeto intarpo reikalaujanti patirtis. Kad ir kiek beskaitytum apie kalnus, kad ir kiek profesionalių fotografijų Google paieškoje beapžiūrėtum, niekas niekada neatspindės to įspūdžio ir malonumo stovėti kalnuose ir ryti aplink esančius žalių slėnių, rudų girių ir baltų aukštikalnių vaizdus. Niekaip kitaip, tik nuvykus ten pasiimsi tikrą tosios gamtos potyrį.
Vėleliau maršruto statumo intensyvumas slopsta ir horizonte jau galime matyti savo galutinį tikslą: Kleinei Scheidegg su keliais gremėzdiškais tipiniais kalnų pastatais.
Mūsų maršruto pašonėje visada riogsio Eiger kalnas, o kelio viduryje stūkso stendas su visa informacija kaip galima į jį įkopti, tačiau čia jau reikėtų visos kalnų laipiojimo įrangos ir stiprių įgūdžių, bet nustebino faktas, jog ant Eiger kalno buvo filmuota kino juosta kartu su garsiuoju Clintas Eastwoodas.
Maršrutui vedant aukštyn – augmenija vis retėja ir aplinkui matome vis daugiau uolų, o tolėliau net ir spindintį ledyną, kuris regis vien nuo pažiūrėjimo į jį šaldo mus iš vidaus, tačiau iki kelionės tikslo pagal mūsų skaičiavimus lieka vos du kilometrai.
Nors Grindelvaldo miestelyje pateikta informacija nurodė, jog iki Kleine Scheidegg yra beveik keturios valandos, visą maršrutą įveikiame mažiau nei per tris valandas. Kleine Scheidegg nėra miestelis ar kaimelis, tai labiau turistinė vieta kalnuose su keliolika pastatų, kuri turi netgi savo traukinių stotį iš kurios galima kilti dar toliau į Jungfrau observatoriją. Kleine Scheidegg yra pilna žmonių, ypatingai Pietų Korėjos gyventojų, kurie didelėmis grupėmis lankosi Šveicarijoje, tad čia yra kelios kavinės ir net drabužių parduotuvė. Čia tobula vieta sušilti ir išgerti kavos bei sušlamšti tradicinį pyragėlį, jeigu tęsite kelionę toliau į kalnus.
Mes būdami 2061 metro aukštyje nusprendžiame dienos žygį čia ir pabaigti (per dieną pakilome daugiau nei 1000 metrų), tad nusiperkame traukinio bilietus žemyn į Grindelwald. Labai malonus jausmas yra stebėti per traukinio langą vietas, kuriomis ką tik intensyviai lipai, o lėtas traukinio pupsėjimas lengvai liūliuodamas leidžia trumpai nusnūsti traukinio vagone atsirėmus į langą.
Tikrai rekomenduoju apsilankyti Grindelvalde ir ne tik jame praleisti vieną valandėlę vaikštant jo stačiomis gatvėmis, bet ir patraukti į vieną iš daugelio žygių maršrutų – čia viskas tiesiog tobulai sutvarkyta, o įspūdžiai liks visam gyvenimui. Viską ko tik norite iš Šveicarijos, galite rasti šiame miestelyje ir jo apylinkėse.
Daugiau autoriaus tekstų skaitykite ČIA.