Vokietijoje lietuvis nusprendė išbandyti vienos nakties nuotykį: pasimatymas turėjo kulminaciją, tik ne tokią, apie kokią svajojo

Manau, jog atėjusius metus derėtų pradėti lengvesnėmis kelionių istorijomis. Kodėl? Nes šventės bei linksmybės baigėsi, todėl daugumai bendrapiliečių dabar ir taip, greičiausiai, užeis šioks toks džiaugsmų celibatas – ir pinigai išsileidę, ir sveikatos ne per daugiausia, ir antsvoris nervina (pats net nelipu ant svarstyklių, galvoju – vėliau). Žodžiu, nuotaikos ir taip ne pačios pakiliausios, tai kam čia dar papildomai sunkinti reikalus su sudėtingais pasakojimais. Gal net ko pikantiškesnio iš kelionių reikėtų, mąstau.

Tiesa, iš karto pasakysiu, kad aš pats esu itin padorus bei aukštų moralinių vertybių žmogus ir prie manęs jokios pikantiškos istorijos nelimpa. Kelionėse aš, ne kaip kai kurie, paprastai nesiveliu į jokio plauko avantiūras. Nuobodu, sakysite? Gal ir nuobodu, bet nieko negaliu padaryti – esu taip išauklėtas religingų senelių Antano bei Stasės ir jų įskiepytų moralinių vertybių prisilaikau. Kita vertus, labai gerai, kad yra tokių, kurie neprisilaiko, nes iš kur aš tada gaučiau medžiagos pikantiškoms istorijoms?