„Amerika yra tarsi kitas pasaulis: tiek sistema, tiek kultūra labai skiriasi nuo Europos. Pabuvusi Amerikoje, supratau, kad Europoje turime labai aukštą maisto kokybę“, – sako M. Stankutė.
Labiausiai studentę sužavėjo Amerikos gamta, o štai miestai dėl didelio žmonių skaičiaus, pasak jos, labai purvini.
„Be to, Amerikoje labai didelė benamių problema“, – pažymėjo M. Stankutė ir pasidalijo savo įspūdžiais iš kelionės po Ameriką su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais.
Birželį studentė išvyko į Kaliforniją pagal studentams skirtą „Work&Travel“ programą.
„Vasarą praleidome nuostabaus Tahoe ežero šiaurinėje pakrantėje. Ši, tiesą sakant, yra kiek ramesnė nei pietinė, jo pakrantė šiek tiek primena mūsų lietuviškąją Nidą – tvyro ramybė ir užburiantis gamtos grožis. Čia vietiniai vasaros metu džiaugiasi ežeru savo kateriuose bei jachtose, o žiemą traukia slides ir išbando kalnų, supančių ežerą, trasas.
Prie vietinių reikėtų priskirti ir meškas – šios ne kartą pasitiko mus grįžtančius namo prie durų. Vietoj mums įprastų šunų ir kačių čia sutinkami meškėnai ir meškos“, – pasakojo M. Stankutė.
Rugsėjį ji keliavo po 4 valstijas su 1999 m. gamybos „Ford Explorer“. Pasak studentės, šią mašinytę galima pavadinti „old but gold“ – 6 000 km ji lengvai įveikė per 22 dienas be jokių mechaninių pageidavimų.
„Pirma stotelė – Mirties slėnis. Pavadinimas tikrai neapgauna, leidžiantis vingiuotu keliu mašinos termometras greitai pasiekia 45 laipsnius karščio. Pakelėje pasirodo ženklai, skatinantys išjungti savo automobilių kondicionierius ir kuo labiau mažinti variklio apkrovą. Važiuojant žymiuoju keliu pro dykumą, rodos, vedantį į niekur, galima nesunkiai aplankyti visus žymius objektus. Tiesa, dėl didelio karščio daug jėgų juos atidžiai apžiūrėti tikrai nėra – kelios minutėlės išlipus iš mašinos ir tavo veido spalva jau primena pomidorą.
Antra stotelė – Viva Las Vegas. Net ir didelis karštis šiam miestui visai netrukdo – ištisus metus trunkantis festivalis, vieta, kur miegoti nėra laiko. Trumpai – vieta, kurios neapibūdinsi, verčiau aplankyti patiems ir įsivertinti. Svarbiausia pamatyti: „Fremont Street“ – numeris 1! Bellagio (kartu su fontanu), Cesario viešbučiai ir „Venetian resort“.
Trečia stotelė – Zion parkas. Važiuojant tolyn nuo Vegaso netrukus pasiekėme Arizoną bei Jutą, kur iškart matoma visai kitokia gamta. Pakeliui sustojome Jutoje pasivažinėti bagiais per oranžinio smėlio kopas – labai rekomenduojame! Tik neapsiverskite, nes skaudės piniginei.
Zion turėtų būti laikoma pasaulio stebuklu. Čia lipome į „Angels Landing“ – pats būtiniausias dalykas, labai rekomenduoju tiems, kas nebijo aukščio.
Ketvirta stotelė – Horshoe Bend ir Didysis kanjonas. Abu objektai neįtikėtini. Tiesa, kanjone nakvoti palapinėse buvo labai šalta. Ryte leidomės žemyn į patį kanjoną – „Bright Angel“ trasa. Dėl laiko trūkumo jos visos neįveikėme, tačiau buvo verta leistis ja net ir dėl pusės kelio. Ar žinojote, kad tik 1 proc. turistų leidžiasi žemyn į patį kanjoną?
Aplankius beveik visus kanjonus (tiek Bryce, tiek Antilopės kanjonus teko praleisti dėl audros), leidomės atgal į Kaliforniją – San Diegą.
Beveik visi sutikti amerikiečiai sakė, kad LA nepatiks, bet va San Diegas – tikra Kalifornija, miestas, kurio neįmanoma neįsimylėti. Taip ir nutiko, čia rasi visko, ko norisi – gražiausi paplūdimiai, pakrantė su ruoniais, puikios bangos „surfinti“ ir judrus naktinis gyvenimas su vertais dėmesio „rooftop“ bariukais.
Kita stotelė – LA, čia praleidome savaitę. Miestas yra labai labai didelis ir visoks – nuo purvino ir ne tokio malonaus Holivudo iki prabangaus Beverli Hilso. Labiausiai patikusi vieta – Venice Beach. Čia tikrai gražiausi saulėlydžiai! Atsipalaidavę, gyvenimu besimėgaujantys žmonės priverčia nusišypsoti, griebti riedlentę ir tiesiog pasimėgauti dabartimi.
Po kalifornietiškos savaitės palei vandenyną važiavome link Santa Cruz pro Malibu, Santa Barbara ir Big Sur. Pacific Coast Highway vienas gražiausių matytų kelių, vaizdai labiau primena Havajus nei Kaliforniją.
Neaplenkėme ir Napa Valley – pasaulio vynų sostinės. Nežinau, kas labiau patiko: ar vyno degustacija su gražiu vaizdu, ar tas faktas, kad čia pilna kolibrių.
Kelionę užbaigėme ten, kur ir pradėjome – San Franciske. Alkatrazo kalėjimo ekskursijos, deja, nerekomenduotume – Lukiškių kalėjimo ekskursija kur kas įspūdingesnė.
Vasaros metu taip pat aplankėme ir sekvojų mišką – pasijaučiau kaip pasakoje „Alisa stebuklų šalyje“, – kelionės įspūdžiais dalijosi M. Stankutė.