Esu Rūta Rudokaitė, eilinė Lietuvos gyventoja, kuri neturi super galių, super turtingų giminaičių ir dar netapusi super sėkmingo verslo savininkė, kas suteiktų man galimybę būnant 30-ies išeiti į iš anksto užtarnautą senatvės pensiją ir be rūpesčių keliauti aplink pasaulį. Aš turiu ir baimių, ir didelių norų.
Šiuo metu esu apkeliavusi 45 valstybes – banko dar neapiplėšiau, o ir paskutiniu metu keliones derinu su darbu – dirbu nuotoliu.
Pasirinkimas būti skaitmeniniu klajokliu
Esu išbandžiusi skaitmeninio klajoklio (angl. digital nomad) gyvenimo būdą. Tiesą sakant, pirmą kartą tai vertinau kritiškai, nes mano išlaidos viršijo pajamas ir jau buvau nusprendusi, kad tai ne man. Nei normaliai padirbti, nei pasimėgauti poilsiu man nesisekė. Tuo metu mėnesį viešėjau Tenerifėje. Bet kartais duodu antrą šansą. Ir panašu, jog iš antro karto pavyko puikiai suderinti darbą, poilsį ir keliavimą, kuris antrą kartą truko metus.
Dabar su broliu leidomės į dar vieną skaitmeninių klajoklių kelionę per Balkanus.
Šiame gyvenimo etape nematau priežasčių, kodėl turėčiau pasirinkti nekeliauti ir nepažinti pasaulio keičiant vietas. Vis tik prieš neriant į tokį nuotykį, reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl iš tiesų to noriu?
Žmonės dažnai į keliones leidžiasi dėl tokių priežasčių, kaip:
1. Pabėgti nuo esamos realybės.
2. Išmokti ką nors naujo.
3. Leistis į nuotykį.
Mano pagrindinis varikliukas keliauti yra ir buvo noras tyrinėti, pamatyti, kaip gyvena kiti ir išmokti ką nors naujo. Bei, žinoma, visiškai išeiti iš savo komforto zonos. Pažinti save neapibrėžtume ir nesaugumo būsenoje.
Todėl šį kartą noriu pasidalinti taisyklėmis, kuriomis vadovaujuosi keliaudama, kaip tai darau ekonomiškai arba kone nemokamai bei koks darbas leidžia keliauti pilnu etatu.
3 taisyklės, kuriomis vadovaujuosi keliaudama
1. Nusibrėžiu tikslą, kurį noriu pasiekti, o tik paskui galvoju, kaip jį įgyvendinti.
Savo gyvenime retai kada galvoju, kas yra įmanoma ir kas ne. Leidžiu sau pasvajoti. Prieš atsakydama į klausimą „kaip?“, bandau suprasti „kodėl?“. Jei negaliu atsakyti į klausimą „kodėl?“, nesuprantu intencijos, tikrai gali būti, jog noriu visai ko kito. O kai jau turiu tikslą bei atsakymą, pradedu pirmuosius veiksmus ir, atrodo, gyvenimas man sudėlioja tolimesnius laiptelius. Galbūt čia nėra jokios magijos, tiesiog, kai eini kryptingai, pradedi matyti tau palankias galimybes.
Taip kažkada išvykau studijuoti į Portugaliją, vasarą praleidau JAV, atlikau praktiką Ispanijoje. Dažniausiai ilgesni pakeliavimai ar pagyvenimai užsienyje konkrečiai siedavosi su noru pasimokyti. Praeitais metais taip pat leidausi į žinių kelionę. Tik šiek tiek kitokią. Tai buvo savęs pažinimo kelionę per keliones Azijoje, kuri truko daugiau nei metus. Tik aukštojo universiteto diplomo šį kartą negavau.
2. Palieku laisvę kisti detalėms.
Nesistengiu visko suplanuoti sėdėdama namie. Galbūt pasižiūriu, ką norėčiau pamatyti, kur maždaug norėčiau apsistoti, bet detales dėliojuosi eigoje. Kadangi griežtas susidėliojimas ir to laikymasis iš manęs atima visą malonumą keliauti, tyrinėti, išbandyti to, ko gal dar niekada nesvajojau. Juk keliauju tam, kad patirčiau kažką naujo, leisčiausi į nuotykius, pažinčiau žmones ir galėčiau keisti kryptis nesijaudinama, kad jau esi rezervavusi viešbutį kitoje šalies dalyje.
Paprastai tik atvykus į vietą pamatai, kaip iš tiesų viskas yra. Dažnai nuotraukos neperteikia realaus vaizdo, o ir kitų žmonių patarimai nebūtinai rezonuoja su tavo įsivaizdavimais. Ne kartą atvykau į šalį, kur buvau užsirezervavusi tik parą viešbutyje, tačiau dar niekada neteko miegoti gatvėje. Todėl panašu, jog planas be tikslaus plano veikia. O paprastai tokiose šalyse, kaip Tailandas, Indonezija, Šri Lanka, apsisprendimas surasti nakvynės vietas atvykus sutaupo ir nemažai pinigų.
3. Keliones planuojuosi pati.
Dažniausiai susirenku informaciją interneto platybėse, pasiklausinėju žmonių, kurie jau buvo toje šalyje, į kurią vykstu, bet kelionę susidėlioju pati. Keliavimas nėra brangus užsiėmimas – tai yra įgūdis, kurį gali išmokti kaip ir kokį nors kitą amatą. Todėl renkuosi keliones susiplanuoti pati. Tai kainuoja mano energiją ir laiką, bet finansiškai atsieina mažiau. O man toks pakankamai lankstus kelionių planavimas yra vienas malonumas.
Kaip keliauti ekonomiškai arba kone nemokamai?
Kaip ir minėjau prieš tai, pats keliavimas ir keliavimas pigiai yra įgūdis. Man keliauti ekonomiškai padeda lankstus laiko grafikas. Vadovaujuosi kažkada Rimantės Kulvinskytės ištartu pasakymu: „Ko jau ko, bet laiko ir pinigų tai aš turiu.“
Keliaudama galiu derintis nuvykimą į pasirinktą vietą tada, kai ten kainos yra mažesnės, pigesni skrydžiai arba yra ne sezono metas. Kai neskubi keliauti ir nesivaikai turistinių vietų, visada gali rasti kažką labiau autentiško. Gali susipažinti su vietiniais bei aplankyti vietas, kurias lanko ten gyvenantys žmonės, bei patirti ką nors, kas yra vertinama ne pinigais.
Taip pat aš dažnai ieškau alternatyvų populiarioms vietoms ir jų, iš tiesų, yra apstu. Pavyzdžiui, keliaudami Šri Lankoje, mes ieškojome alternatyvų Sigirijos uolai, kurią galima išvysti už dešimčių kilometrų, ir pasirinkome ją pamatyti nuo gretimai esančios uolos, vadinamos Pidurangalos. Lankytinų vietų alternatyvos bei lėtas keliavimas leidžia sutaupyti nemažai pinigų.
Keliauti kone nemokamai galima dalyvaujant įvairiose programose ir pasinaudojant tokiomis svetainėmis, kaip:
• CouchSurfing – svetainė, kurioje žmonės leidžia apsistoti savo namuose nemokamai.
• Workaway – mainų programa, kurios metu tu savanoriauji. Savanoriavimas gali būti įvairus: nuo padėjimo namų ūkyje iki pagalbos versle. Mainais už savanorystę paprastai gauni nakvynę ir maitinimą.
• TrustedHousesitters – svetainė, kurioje žmonės ieško, kas galėtų pasirūpinti jų gyvūnais, kai šeimininkai išvyksta iš namų. Mainais už kačiuko ar šuniuko priežiūrą gauni pastogę.
Tokių programų iš tiesų yra ne viena. Taigi, gavus stogą virš galvos, belieka pasirūpinti tik transportu ir maistu.
Taip pat yra „Erasmus+“ projektai, kurie leidžia jaunimui susitikti skirtingose šalyse ir sudalyvauti įdomiose veiklose. Paprastai maitinimą, skrydžius ir nakvynę dengia programa – taip man teko aplankyti Makedoniją bei Italijoje esančią Sardinijos salą.
Ką dirbti norint keliauti pilnu etatu?
COVID-19 pandemija buvo didelis iššūkis verslams, bet tai atvėrė ir naujas galimybes dirbantiesiems. Tokias, kaip galimybę dirbti iš namų. Daugelis biuro darbuotojų ir toliau gali dirbti nuotoliu, tačiau jeigu nesinori būti pilno etato darbuotoju bei dirbti apibrėžtomis valandomis, visada yra ir kitų galimybių.
Dažniausiai sutikti keliautojai būna laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancers) arba savo pačių verslų savininkai. Dažnas skaitmeninis klajoklis yra:
• rašytojas ar redaktorius
• kalbų mokytojas
• dizaineris
• programuotojas
• rinkodarininkas
• garso ar vaizdo prodiuseris
Labai daug yra nišinių verslų savininkų, kurie siūlo ir labai specifines paslaugas ar produktus. Kai žmogus fokusuojasi į konkrečias rinkas bei gilina žinias konkrečioje sferoje, profesijoje, tai leidžia jam įgyti konkurencinį pranašumą ir darbą susirasti pakankamai paprastai.
Be abejo, ne visi keliautojai renkasi nuotolinį darbą – kiti darbus susiranda šalyse, į kurias vyksta pakeliauti ar pagyventi. Esu sutikusi ne vieną europietį, kuris Pietryčių Azijoje vaikus mokyklose mokė anglų kalbos. Taip pat yra keliautojų, kurie savanoriauja arba dirba ne pelno siekiančiose organizacijose. Teko sutikti vokietę, kuri Nepale padėjo statyti mokyklas ir edukuoti žmonės apie taršos mažinimą.
Aš pati keliaudama savanoriavau per „Workaway“ programą Šri Lankoje Jalos nacionaliniame parke. Pirmus pusę metų bekeliaudama po Aziją aš tiesiog užsiėmiau fotografavimu, savanoriškai konsultavau vietinius verslus ir padėjau jiems būti labiau matomais „Google“ žemėlapiuose. Daug mokiausi, gilinausi į rytų šalyse sukauptas žinias. Intensyviai mokiausi ir praktikavau jogą, kvėpavimo bei meditacijos technikas. Taip pat studijavau gydomąją dao.
O paskui toliau tęsiau skaitmeninės rinkodaros darbus nuotoliniu būdu. Kadangi esu SEO specialistė, galiu dirbti nuotoliu keliaudama. Šiuo metu praktikuoju tai, ką išmokau Rytuose, bei verslus konsultuoju su skaitmenine rinkodara susijusiais klausimais.
Kiek visgi kainuoja gyvenimas nuolatos keliaujant?
Pastaruosius metus aš praleidau Azijoje. Iš lėto keičiau šalis ir apkeliavau Nepalą, Šri Lanką, Indiją, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Filipinus, Singapūrą bei Vietnamą. Visų šių šalių suplakti į vieną vietą negaliu, nes kiekvienoje iš jų kainos bei mano veiklos skyrėsi. Vienose keliavau aktyviau, kitose mėnesius praleidau vienoje vietoje, nes mokiausi.
Bet vidutiniškai mano mėnesinės išlaidos keliaujant viršijo mano mėnesines išlaidas gyvenant Lietuvoje vos 20 proc. Pavyzdžiui, aktyvus gyvenimas ir keliavimas Indijoje man kainavo 800 eurų, o gyvenimas bei mokymasis Tailande mėnesiui kainavo apie 1,4 tūkst. eurų.
Šiuo metu skaitmeninės klajoklės gyvenimu dalijuosi instagramo paskyroje @rutos.life.