Vis dėlto po Egiptą galima keliauti ir kitaip, t. y. ne pro garsiausius, o, atvirkščiai – nedaug kam žinomus, tačiau ne ką mažiau įstabius objektus. Toliau – tik keletas, kuriuos privalo aplankyti tie, kas nekantrauja pratęsti pažintį su pasauliu, kai tik pandemija atpalaiduos kaustančius gniaužtus.
1. Sivos ir al Fajumo oazės
Vešlios žalumos salelės vidury Sacharos daro neapsakomą įspūdį. Kai kurios oazės žavi ne tik dėl augmenijos, bet ir dėl archeologinių objektų. Būtent tokia yra Siva. Šioje vietoje aptikti seniausi žmogaus pėdsakai planetoje. Jie palikti maždaug prieš 3,6 mln. metų. Mirusiųjų kalnas, druskingi ežerai, dievo Amono šventyklos griuvėsiai, o pačiame centre – apleistas XIII a. datuojamas miestas, atrodantis taip, tarytum aptirpdytas galingos liūties.
Dabar čia gyvenantys berberai atstatė vietovę, atsižvelgdami į šių laikų aktualijas, todėl Sivoje yra ir viešbučių, ir parduotuvių. Beveik visur pavyksta susišnekėti angliškai.
Al Fajumo oazė yra netoli šalies sostinės. Nilo vandeniu aprūpinami drėkinimo kanalai sukuria puikias sąlygas auginti medvilnę ir dobilus, pomidorus ir gydomąsias žoleles. Karuno ežero pakrantėse veisiasi flamingai ir dar 87 rūšių paukščiai, o Vadi ar Rajano žemumoje su kriokliais ir akmenų masyvais — vienintelės pasaulyje rūšies smelyninės gazelės. Kars Karuno šventykla – tai painus labirintas, o Medinet Madi – dievo-krokodilo Sebeko ir deivės-gyvatės Renenutetės garbei pašvęstas kompleksas.
Al Fajumas apsuptas piramidėmis, vienoje iš kurių rasti portretai, kadaise naudoti kaip laidotuvių kaukės. Dabar jas galima apžiūrėti Kaire veikiančiame Egipto muziejuje.
2. Mėlynoji duobė
Egipto gamtos stebuklų sąraše – Dahabo Mėlynoji duobė. Tai statmenai einanti ola Raudonojoje jūroje iš viršaus atrodanti kaip didžiulė tamsi dėmė, apjuosta koralinių rifų žiedu. Šią duobę tyrinėjo dar Jacquesas-Yvesas Cousteau, o jo pavyzdžiu pasekė ištisi legionai nuotykių ieškotojų.
Paslaptingoji bedugnė prarijo šimtus gyvybių (kaip tik todėl jai duotas narų kapinių pavadinimas), taigi, nardyti po ją be patyrusio vedlio ganėtinai pavojinga.
3. Vadi an Natrūno slėnis
Vadi an Natrūnas garsėja kaip ankstyvosios krikščionybės centras. Vietovė – tai slėnis Libijos dykumos šiaurės rytuose, netoli soda prisodrintų ežerų. Senais laikais čia įsikūrė vienuoliai atsiskyrėliai – asketizmą praktikavę dykumos tėvai. Kitados Vadi an Natrūne veikė dešimtys vienuolynų, tačiau po arabų užkariavimo daug kas pasikeitė ir vienuolynų liko vos keturi: koptų Makarijaus Didžiojo, kuriame ilsisi evangelisto Morkaus galva, Šv. Pišojaus (arba Šv. Paisijaus), Sirijos ir Paromeos, arba Baramos. Visi vienuolynai atviri lankytojams, tačiau užeiti į juos galima tiktai tada, kada nevyksta religinės apeigos.
4. Spalvotasis kanjonas
Spalvotasis kanjonas – tai vandens ir vėjo suformuotas smiltainio uolų skardis Sinajaus pusiasalyje. Granitas ir kobaltas, varis ir koralai nudažė uolų sieną raudona ir rožine, balta ir pilka, geltona ir violetine, matinėmis ir žibančiomis spalvomis. Takeliu nusileidus į tarpeklio dugną, atsiveria smėlio įrėmintas koridorius, netrukus taip susiaurėjantis, kad net einant vienam sunku pro jį prasibrauti. Vis dėlto panorama verta sunkios kelionės. Beje, kad vaivorykštiniai raštai visada būtų ryškūs, gidai reguliariai palaisto uolas vandeniu.
5. Faraonės Hačepsutos šventykla
Deir al Bachrio regione stūksanti Faraonės Hačepsutos šventykla – tai vienas seniausių (ir puikiausiai išsilaikiusių) statinių pasaulyje. Šventykla datuojama 1473 m. pr. Kr. Ji, visų pirma, stebina savo dydžiu, monumentalumu, rafinuotumu ir sudėtingomis konstrukcijomis su įkomponuotomis kolonomis, skulptūromis ir erdviomis terasomis. Savo valdymo metais Hačepsuta pastatė daugybę architektūros paminklų. Valdovės žygiai įamžinti freskose, papildytose įrašytais prašymais. Į šią šventyklą plūsta piligrimai ir meldžiasi prašydami sveikatos ir gerovės.
6. Karališkasis juvelyrikos muziejus
Atsidūrus priešais europietiško stiliaus rūmus, supamus išpuoselėto sodo, galima pasijusti it Ispanijoje arba Portugalijoje. Vis dėlto tai – Egiptas, o konkrečiai – Karališkasis juvelyrikos muziejus Aleksandrijoje. Anksčiau šiame pastate gyveno valdančiosios dinastijos atstovai, o dabar iškilmingos, antikvariniais baldais apstatytos salės vitražiniais langais tapo namais didžiulei juvelyrinių dirbinių, indų, senovinių laikrodžių ir monetų ekspozicijai. Iš viso muziejuje išstatyta 11 tūkst. įvairių objektų.
Ypač didelį įspūdį daro platinos karūna, inkrustuota 2 tūkst. nuostabių briliantų, gryniausio aukso šachmatai ir didžiulės mozaikinės vonios.
7. Raudonoji piramidė
Piramidė Egipte tikrai nėra kažkas neįprasto, nebent ta piramidė būtų rausvo atspalvio, o kaip tik tokią galima išvysti Dahšūre – karališkajame Egipto nekropolyje. Tada, kai vyko jos statyba, ši piramidė buvo trečias pagal dydį faraono kapas (po Cheopso ir Chefreno), be to, aukščiausias statinys visoje Žemėje. Iš pradžių piramidės sienos buvo padengtos baltu kalkakmeniu, tačiau viduramžiais jis buvo nugremžtas ir panaudotas namų statybai Kaire. Nuo to laiko piramidės paviršius liko rožinės spalvos. Ypač efektingai piramidė atrodo saulei leidžiantis. Norint patekti į piramidės vidų, reikia ilgokai kopti laiptais, o tada leistis tamsiu koridoriumi, apsiginklavus žibintuvėliu ir marline kauke, apsaugančia nuo stipraus amoniako kvapo.
