Keturi kelionių aistruoliai užstrigo ekspedicijoje po Antarktidą – keturias dienas siautė audra. Jiems ėmė stigti maisto atsargų ir, juokauja, dar blogiau – pradėjo pasakoti tas pačias istorijas. Ketvertukas stebėjosi, kodėl tik mokslininkai ir keistuoliai poliariniai tyrinėtojai gali pamatyti tikrąją Antarktidą – baltojo žemyno vidų. Taip, tūkstančiai žmonių plaukia į Antarktidą kruiziniais laivais, apžiūrinėja pakrantes, bet iki šiol neturėjo galimybės keliauti tūkstančius kilometrų gilyn į Antarktidą, visiškai siurrealistišką ir pribloškiamos gamtos perlą. Nuo vaivorykštės spalvų ledo tunelių iki vertikalių uolų smailių, nuo nesibaigiančių horizontų iki vandenynų, nubarstytų ledkalniais, – tai vieta, nepanaši į jokią kitą Žemės planetoje.
Grįžusi iš šios ekspedicijos britų pora, poliariniai tyrinėtojai Robyn ir Patrickas Woodheadai, nusprendė atverti septintąjį žemyną visiems, ne tik tyrinėtojams, ir įkurti poliarinio turizmo bendrovę. Pats Patrickas per 75 dienas yra įveikęs 1 850 km nuo Antarktidos rytų į vakarus. Šimtmečius šis žemynas žmonių vaizduotėje buvo kažkas paslaptinga ir nepasiekiama, ir net nuo tada, kai pirmieji tyrinėtojai pasiekė Pietų ašigalį, pabūti Antarktidos viduryje galėjo tik nedaugelis. Būtent šių britų poliarinių aistruolių dėka Antarktidoje, ant sniego ir ledo, nusileido „Airbus A340“ – didžiausias kada nors savo ratais šį žemyną palietęs lėktuvas. Pora įkūrė pirmąjį viešbutį Antarktidoje, o nuo 2021 metų jų bendrovė „White Desert“ vienintelė skraidina į šią atšiaurią Žemės vietą komerciniu privačiu lėktuvu.
Pirmasis viešbutis Antarktidoje
Kelionė į Antarktidą prasideda Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptaune. Į ekspediciją vyksta vos 12 keliautojų. Dėl atšiauraus Antarktidos klimato skrendama tik nuo lapkričio iki vasario, kai šiame žemyne vasara. Po penkių valandų skrydžio lėktuvu Afrikos naktis virsta Antarktidos diena, skrendama virš tūkstančių ledkalnių, kol patenkama į poliarinę dieną – 24 valandas nuolatinės saulės.
Lėktuvas tupia ant ledinio „Wolf’s Fang“ tako. Nors „Wolf’s Fang“ techniškai nėra oro uostas, jis priskirtas C lygio oro uostui. Tai reiškia, kad dėl sudėtingų sąlygų čia gali skristi tik labai specializuota įgula. Išilgai ledu padengto tūpimo tako specialia įranga išgraužiami grioveliai – taip gaunamas lėktuvui reikalingas stabdymo koeficientas, takas yra 3 km ilgio, kad sunkaus A340 nusileidimas ir sustabdymas nebūtų problema. Kilimo ir tūpimo takas yra vienas įspūdingiausių visoje Žemėje, bet ledas akina, dėl to pilotai privalo dėvėti specialius saulės akinius. Nusileidusius ant tūkstančiais metų įšalusio ledo keliautojus pasitinka mažesnis lėktuvas „Basler BT-67“, kuris keliautojus per pusvalandį nuskraidina į viešbutį „Whataway“, unikalią stovyklą su šešiais numeriais – poliariniais kupolais.
Pirmuoju Antarktidos viešbučiu tituluojama „Whataway“ stovykla įkurta Širmacherio antarktinėje oazėje Karalienės Matildos Žemėje, Antarktidos atlantinėje pakrantėje. Tai unikali teritorija be ledo su daugiau nei 100 gėlo vandens ežerų, nuo Lazarevo jūros atskirta šelfinio ledyno. „Whataway“ stovyklą sudaro saulės energija šildomi poliariniai kupolai, pastatyti ant užšalusio ežero kranto ir apsupti nuostabiu 60 metrų ledo kriokliu. Numeriai – su rašomuoju stalu, prausykle ir tualetu. Kupolai iš išorės atrodo labai moderniai, bet jų vidaus interjeras – retro, primena Antarktidos tyrinėjimų aukso amžių.
Nors stovykla nuo Pietų Afrikos nutolusi tūkstančius kilometrų, jos šefai ruošia maistą naudodami šviežiausius Pietų Afrikos produktus, tiekia vyną iš geriausių PAR vynuogynų, pusryčių duona yra ką tik iškepta, o kava – šviežiai malta. Šios unikalios vietos svečiai buvo ne viena garsenybė, tarp kurių – ir pats princas Harry.
Imperatoriškųjų pingvinų kolonija
„Šią kelionę vadinu poliariniu safariu, nes iš stovyklos į įdomiausias Antarktidos vietas stebėti gyvūnų skraidoma nedideliu privačiu lėktuvu ir po kelionių vėl grįžtama į stovyklą“, – pasakoja išskirtinių kelionių agentūros „Boutique Travel“ įkūrėja Aja. Pavyzdžiui, iki Atkos įlankos, kurioje buvo filmuojama pirmoji garsiojo sero Davido Attenborougho dokumentinio filmo „Septyni pasauliai, viena planeta“ dalis, lėktuvu tenka skristi 2,5 valandos.
Įlankoje gyvena daugiau nei 28 000 pingvinų ir jų naujai išsiritusių jauniklių. Tai – triukšmo ir energijos kupinas spektaklis, kurį iki šiol galėdavo pamatyti tik reti laukinės gamtos stebėtojai ir fotografai. Ir dabar lankytojų šioje kolonijoje būna tiek mažai, kad jaunikliai nebijo žmonių ir dažnai ateina prie pat kojų. Tiesa, keliautojai turi laikytis bent 5 metrų atstumu nuo pingvinų ir iš šono stebėti šį retą laukinės gamtos reginį, kuris vadinamas vienu didžiausių įspūdžių, kuriuos keliautojai gali patirti Žemėje.
Geografinis Pietų ašigalis
Didžiojo Baltojo žemyno širdyje yra Pietų ašigalis, vienas iš dviejų stacionarių taškų mūsų besisukančioje Žemėje. Esant lygiai 90 platumos, simboliškai galima apeiti pasaulį vos keliais žingsniais ir stebėtis, kad čia nebėra nei rytų, nei pietų, nei vakarų – vienintelė kryptis yra šiaurė. Šios kelionės dalyvių nuo laikinais namais tapusio viešbučio iki Pietų ašigalio laukia įspūdingai ilga kelionė – net 2,4 tūkst. km.
Pirmoji kelionės dalis – 5 valandų skrydis į kitą stovyklą pasipildyti degalų. Skrendant 3 km virš ledo, vaizdas yra stulbinantis, pro iliuminatorių driekiasi Poliarinė plynaukštė. Pirmą kartą į Poliarinę plynaukštę brito E. H. Shackletono vadovaujama ekspedicija atkeliavo 1909 metais. Čia sustojama valandai, o tada dar dvi tęsiamas skrydis iki Pietų ašigalio. Tuo metu jausitės pačiais atokiausiais žmonėmis Žemėje: kiek akys užmato – tik baltas horizontas ir vaiskiai mėlynas dangus. Galiausiai keliautojai pasiekia Pietų ašigalį – patį žemiausią tašką Žemėje, prisiekusių nuotykių ieškotojų Šventąjį Gralį. Čia – laikas nuotraukoms ir unikaliam antspaudui pase, liudijančiam apie jūsų išskirtinį patyrimą. Atstumai tokie dideli, kad tą pačią dieną į viešbutį grįžti nepavyks, iš Pietų Ašigalio skrendama į tarpinę stovyklą vienam įspūdingiausių nuotykių – nakvynei Poliarinėje plynaukštėje, vienoje iš nedaugelio likusių laukinių vietų Žemėje.
Ką dar galima veikti Antarktidoje? Stovykloje veikla – nuo jogos, masažų ir nesudėtingų žygių, neįtikėtinų sustingusių ledo bangų tyrinėjimo iki kopimo į nunataką – taip vadinamos iš ledyno kyšančios uolos, nepadengtos ledu. Ekstremalesni keliautojai gali kopti į ledyną ir nusileisti nuo jo. Vienas kvapą gniaužiančių vaizdų – tai unikalūs ledo tuneliai.
„Arctic Truck safari“ – dar viena ekspedicija, kurios metu su galingais arkties visureigiais per sniegą ir ledą kylama į apžvalgos tašką, iš kurio atsiveria ledo bangų panorama. Kitame žygyje vingiuotu skardžiu pamatomi nuostabūs vaizdai į ledo gūbrius, kuriuos tūkstantmečius kūrė vandenynas. Vakarais stovykloje – poliarinių tyrinėtojų pokalbiai apie Antarktidos istoriją ir asmenines ekspedicijas.
„White desert“ kompanija siūlo keletą programų iš Keiptauno į Antarktidą. Pati trumpiausia trunka vos dieną, kai iš karštojo Keiptauno per penkias valandas lėktuvas pasiekia Antarktidą, keliautojai čia praleidžia tris valandas ir vėl grįžta į Afrikos žemyną. Ilgiausia ekspedicija trunka net 24 dienas ir į žemyninę Antarktidos dalį, ir į Antarktidos pusiasalį. Skirtumas toks, kad iš „Whataway“ stovyklos skrendama ne atgal į Keiptauną, o per pusšeštos valandos pasiekiama Čilė, persėdama į jachtą ir kelionė tęsiama kruize aplink Antarktidos pusiasalį.
Keiptauno karštis
Nors ir skamba neįtikėtinai, grįžus iš Antarktidos metas patyrinėti Afriką. Keiptaunas yra vienas gražiausių pasaulio miestų, kurio vizitinė kortelė – Stalo kalnas, vienas iš 7 naujų pasaulio gamtos stebuklų, nuo kurio matosi Afrikos platybės, Atlanto vandenynas, Gerosios Vilties kyšulys ir, aišku, visas miestas kaip ant delno.
Paties Keiptauno magija ta, kad jame yra visko ir viskas persipynę – tai gamtos stebuklai, įvairios kultūros, menas, dizainas, skanus maistas ir vynas iš Afrikos saulėje sunokusių vynuogių. Užkilkite į „Liūto galvos“ viršūnę, pasivaikščiokite po miesto centrą ir pasinerkite į gėlių pardavėjų ir maisto turgų šurmulį. „Victoria & Alfred Waterfront“ yra viena madingiausių miesto vietų, kurioje rasite butikų, puikių restoranų ir dviejų vandenynų akvariumą.
Kita būtina stotelė Keiptaune – Afrikos šiuolaikinio meno muziejus „Zeitz MOCAA“, Afrikos atsakas Paryžiaus Luvrui ir Londono „Tate Modern“, kuriame yra didžiausia Afrikos šiuolaikinio meno kolekcija. „Muziejus įsikūręs kartu su ypatingu viešbučiu „Silo“, kurį rekomenduoju keliautojams. Pastatas – tai buvusi grūdų saugykla, jos istorija siekia 1920-uosius, kai ji buvo aukščiausias pastatas Pietų Afrikoje. Kai apsistoji stilingame „Silo“, toks jausmas, kad gyveni muziejuje. Maža to, viešbutis turi ir nuosavą Afrikos šiuolaikinio meno galeriją. Dėl fasado, kurį rekonstravo garsus britų dizaineris Thomas Heatherwickas, grubios pramoninės betono architektūros, persipinančios su prabangiu eklektišku interjero dekoru, neprilygstamos apžvalgos panoramos nuo terasos „Silo“ yra vienas tų pasaulio viešbučių, kuris pats gali būti kelionės tikslas“, – sako kelionių dizainerė Aja.
Traukinys „Afrikos pasididžiavimas“
Dar vienas must dalykų esant Pietų Afrikoje – pakeliauti kompanijai „Rovos Rail“ priklausančiu traukiniu „Pride of Afrika“ (liet. „Afrikos pasididžiavimas“), kuris savo atmosfera keliautojus nukelia į Viktorijos laikus.
Šis traukinys neretai vadinamas pačiu prabangiausiu pasaulyje. Traukiniu vienu metu daugiausia gali keliauti vos 72 keleiviai. „Rovos Rail“ važiuoja dešimtimis skirtingų maršrutų, kurie trunka nuo trijų iki keliolikos dienų. Vienas populiariausių maršrutų – iš Keiptauno į Pretoriją, paskendusią neįtikėtiname mėlynume, žydint palisandramedžiams (jei keliausite nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio), ir driekiasi per Stalo kalną. Traukinys sustoja Kimberlyje, turėjusiame didžiausią pasaulyje deimantų kasyklą. Miesto centre yra giliausia pasaulyje žmonių rankomis išrausta duobė „Big Hole“, kuri pasauliui per tris dešimtmečius dovanojo daugiau deimantų nei Indija per 2 tūkstančius metų. Prieš daugiau nei šimtą metų uždaryta Didžioji skylė dabar yra turistų traukos vieta. Pasirinkus keturių naktų kelionę, afrikietišku traukiniu galima pasiekti ir garsųjį Viktorijos krioklį.
Safaris savanoje
Dalis turistų skrenda į PAR būtent dėl Krugerio nacionalinio parko. Tai milžiniškas parkas, savo dydžiu prilygstantis trečdaliui Lietuvos teritorijos. Jis įsikūręs Mozambiko pasienyje, į rytus nuo Drakeno kalnų, tarp Limpopo ir Krokodilų upių. Čia gyvena daugiau nei 160 žinduolių ir 500 paukščių rūšių, įskaitant nemažą viso Didžiojo penketo – liūtų, dramblių, raganosių, buivolų ir leopardų – populiaciją. Krugerio nacionaliniame parke gyvena daugiau nei pusė pasaulyje likusių baltųjų raganosių, taip pat didelės juodųjų raganosių, gepardų, Afrikos laukinių šunų ir žirafų populiacijos.
„Parke viskas griežtai reguliuojama, tarp privačių teritorijų negali būti pastatyta tvorų, todėl žvėrys migruoja laisvai, o šeimininkai stengiasi jiems sudaryti pačias geriausias sąlygas, kad privačioje teritorijoje būtų kuo daugiau faunos“, – sako Aja. Kelionių dizainerė siūlo atidžiai išsirinkti lodžiją, kurioje apsistosite būdami Krugerio parke. Tikrai puikiose lodžijose galima mėgautis ne tik kokybišku privačiu safariu, bet ir nepriekaištinga aplinka, gurmanišku maistu, o dienomis po arba prieš safarį lepintis saule prie baseino. Viena Ajos mėgstamiausių – „Ngala Safari Lodge“ privačiame Ngalos rezervate.
Vos prieš dvejus metus parke atidarytas unikalus „Kruger Shalati“ – viešbutis niekur nevažiuojančiame traukinyje ant tilto per Sabio upę, simbolinėje vietoje, kurioje prieš šimtmetį sustodavo ir nakčiai pasilikdavo keliautojus į parką atvežęs traukinys. Neįtikėtina, bet viešbutyje ant nebenaudojamo tilto bėgių įkurdinti kambariai su sūkurinėmis voniomis ir net infinity baseinas. Svečiai gali maudytis ir stebėti už keliolikos metrų savo įprastą gyvenimą gyvenančius krokodilus, begemotus, buivolus ar dramblius. „Kruger Shalati“ pavadinimą įkvėpė legendinė Afrikos karalienė Shalati, kuri, pasak legendos, buvo viena pirmųjų moterų karvedžių Limpopo upės krante.
