Ne veltui nuostabioji Tenerifė tituluojama ne tik didžiausia, bet ir labiausiai lankoma iš visų septynių Kanarų salų. Kartą čia apsilankęs suvoki, kad tai viena puikiausių vietų, kur gali komfortiškai pailsėti bet kuriuo sezonu.
Lapkritį, ant kulnų lipant žiemai, mus pasitiko 25–30 laipsnių oro, 22–23 laipsnių Atlanto vandenyno šiluma ir saulė. Vidutinė metinė oro temperatūra Tenerifėje siekia daugiau nei 20 laipsnių. Štai, dėl ko Kanarų salos dažnai yra vadinamos amžino pavasario salomis.
Tiesa, Chosė užsiminė, kad mums labai pasisekė, nes paprastai tokiu metu saloje oro temperatūra būna keliais laipsniais vėsesnė. Vėliau paaiškėjo, jog taip nutiko dėl kalimos – taip vietiniai Kanarų salų gyventojai vadina Sacharos oro sluoksnį – dulkėtą, šiltą vėjo gūsį, kylantį iš Afrikos. Tiesa, ji šį sykį buvo labai švelni – plika akimi danguje buvo matyti tik lengvas dulkių rūkelis.
„Paskutinį kartą stiprią kalimą patyrėme prieš pat kovido pandemiją. Tuomet net buvo rekomenduojama neiti į lauką – visas dangus buvo oranžinis, tokia pat spalva buvo pasidengę ir lauke stovėję automobiliai“, – pasakojo vienai kelionių agentūrai Tenerifėje atstovavusi Lilija.
Vandenyno išdaigos
Vos tik lėktuvas nusileido, netrukome įsitikinti, kad tai vulkaninė sala. Kadangi oro uostas yra pietinėje salos dalyje, iš pradžių akys pasigedo žalumos, tačiau žinojome, jog vaizdas kardinaliai pasikeis, kai nuvyksime į šiaurinę dalį.
Tenerifė žymi kontrastingu landšaftu. Iš žemės gelmių kadaise išsiveržusi magma nudažė salos paviršių pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Dėl šios priežasties ir paplūdimių čia galima rasti kokių tik nori – nuo smalos juodumo iki smėlio spalvos.
Nors visą salą skalauja Atlanto vandenynas, išsimaudyti jame nėra taip paprasta bet kada ir bet kur. Pavyzdžiui, šiaurinėje salos dalyje didžiulės bangos trankėsi į uolas, tad nebuvo galima maudytis net susiformavusiuose natūraliuose baseinuose, buvo iškelta raudona vėliava.
Dėl švelnesnio klimato daugelis kurortų įsikūrę pietinėje dalyje. Vandenynas šioje salos pusėje atrodė draugiškesnis, tačiau prie pat kranto trauka labai didelė, o kartais banga bloškia taip stipriai, jog ne tik išverčia iš kojų, bet ir gerokai pakočioja. Taip ne vienas poilsiautojas paaukoja vandenynui akinius nuo saulės ar lieka stovėti pusnuogis.
Maudynes kai kuriose vietose gali sugadinti ir vakare nuo kranto atsitraukęs Atlanto vandenyno vanduo. Kai vieną ankstyvą rytą susiruošėme greitai prieš ekskursiją išsimaudyti vandenyne, įbristi į vandenį trukdė daugybė aštrių akmenų, nors pats pliažas buvo gana švelnaus smėlio. Vėliau išsiaiškinome, kad toje vietoje patogu maudytis tik dieną, kai vanduo gerokai pakyla ir aštrūs akmenys lieka giliai.
Įspūdinga augmenija
Dėl palankaus klimato Tenerifė gali girtis įspūdinga augalų įvairove. Vietiniai tikina, kad tiek daug augmenijos ir gyvūnijos rasite nebent Havajuose.
Ypač turtinga gamta šiaurinėje salos dalyje. Vietinis gidas Chosė pasakojo, kad šioje salos dalyje kalnuose augantys augalai patys geba generuoti lietų. Tiesiog kalnus labai dažnai dengia tiršti debesys, todėl jų kondensatas kaupiasi ant medžių spyglių ar smulkių lapelių ir nuo jų laša ant žemės. Iš tiesų, tokios žalios žolės, kokią mačiau kai kuriose Tenerifės vietose, net Lietuvoje nedažnai išvysi.
Tenerifė garsėja vaizdingais Anagos kalnais (Montes de Anaga), esančiais šiaurės rytinėje dalyje. Anagos nacionaliniame parke buvo labai įdomu pamatyti, kaip atrodo reliktinis miškas, kuriame auga didžiuliai krūmai, iš pirmo žvilgsnio labiau panašūs į medžius. Teigiama, kad prieš 20–50 mln. metų panašūs miškai dengė didžiąją Žemės sausumos dalį, tačiau vėliau beveik visur išnyko dėl ledynmečių. Mūsų laikais tokį mišką dar galima pamatyti nebent La Gomeroje ir minėtame Anagos gamtiniame parke.
Pasak vietinių, tai tikras žygeivių rojus. Tik viena bėda, kad, norint atvažiuoti į Anagos gamtinį parką, gali tekti ilgai ieškoti, kur pastatyti automobilį, mat stovėjimo aikštelės labai mažytės, o kalnų keliukai siauri, todėl ant kelio palikti automobiliai trikdo eismą.
Tarsi Marso kanjonai
Kone visą dieną būtų galima skirti Teidės nacionaliniam parkui, įsikūrusiam aplink Teidės ugnikalnį. Tai vienas seniausių ir lankomiausių nacionalinių parkų Ispanijoje.
Parkas pasižymi išskirtiniais peizažais. Mineralų nudažytos įvairių formų uolos, sustingusios lavos upės, dykumų horizontai primena Marso ar Mėnulio paviršių. Tad nenuostabu, kad čia nuolatos vyksta įvairių realybės šou, filmų, tarp jų – ir Holivudo, filmavimai.
Teidės ugnikalnis yra trečias pagal dydį ugnikalnis visame pasaulyje. Salos centre esanti Teidės viršukalnė virš jūros lygio pakilusi 3718 metrų.
Beje, keliai Tenerifėje tikrai geri. Beveik pusę salos juosia autostrada, todėl labai patogu kiekvieną vakarą grįžti į pasirinktą viešbutį iš bet kurios salos dalies. Matėme, kad kaip tik dabar vyksta tunelio per kalnus statybos, tad dar po metų kitų susisiekimas su šiaurine salos dalimi bus greitesnis.
Palmės iš viso pasaulio
Negalėjome praleisti progos aplankyti Tenerifės sostinėje Santa Kruse esantį įspūdingą botanikos parką. Šis projektas unikalus – savivaldybės šiukšlynas buvo paverstas augalų mėgėjų rekreacine erdve. 12 hektarų užimančiuose soduose galima rasti kone viso pasaulio salose augančias palmes ir kitus egzotinius augalus.
Botanikos sodo vadovas mokslininkas Karlo ne tik mielai mums papasakojo apie augalus, bet ir drąsiai raškė kai kuriuos vaisius, todėl turėjome progą paragauti, pavyzdžiui, kokio skonio yra baobabo vaisius. Perskėlus į kokoso riešutą panašų kevalą, viduje buvo galima užčiuopti nedideles plaušines daleles, kurių skonis, deja, visai nesužavėjo.
Orkų šou
Nemenką įspūdį paliko ir Puerto de la Kruso pašonėje įsikūręs zoologijos sodas. Šiame parke gyvena per 4 tūkst. papūgų ir tai yra didžiausia šių paukščių kolekcija pasaulyje.
Įspūdingai atrodo ir kiti parko augintiniai, pavyzdžiui, pogulio išsitiesusi didžiulė gorila, ramiai po pievelę vaikštinėjantys būriai rožinių flamingų ar ledo karalijoje įkurdinti šimtai pingvinų.
Parko vadovas Montse pasakojo, kad jie ne tik stengiasi išsaugoti nykstančias pasaulyje gyvūnų rūšis, bet ir labai rūpinasi čia esančių gyvūnų būsena. Esą kas savaitę atliekami specialūs tyrimai, stebima gyvūnų nuotaika bei psichologinė būklė. Įdomu tai, kad laboratorijose dirbančių žmonių darbą lankytojai gali stebėti per stiklines sienas lygiai taip pat, kaip ir gyvūnų gyvenimą.
Beje, šis parkas šiek tiek primena ir Klaipėdoje esantį jūrų muziejų, mat čia taip pat įrengta erdvė, kur vyksta jūrų liūtų, delfinų ir orkų pasirodymai. Tiesa, kad ir kaip puikiai buvo ištreniruotos orkos, vis tiek kur kas didesnė šiluma širdį užplūdo, kai kitą dieną plaukiodami laiveliu Atlanto vandenyne pamatėme draugiškai plaukiančią banginių šeimyną.
Kadangi mūsų kelionės tikslas į Tenerifę buvo labiau pažintinis, teko išbandyti ir daugiau pramogų: pasiplaukiojimą vandenyne baidarėmis, pasivaikščiojimus istoriniuose miesteliuose, taip pat regėjome įspūdingus vakarinių šou pasirodymus.
Aksominis sezonas
„Tenerifėje tikrai kiekvienas randa tinkamą poilsį. Čia yra ir didžiulė skirtingos klasės bei kainų viešbučių įvairovė, ir daugybė pramogų šeimai, poroms ar vienišiams. Garantuoju, kad nė vienam čia nebūna nuobodu“, – tikino kelionių agentūros atstovė Tenerifėje Lilija.
Ji sakė pastebėjusi, kad šį rudenį Tenerifėje ypač daug turistų, ir svarstė, jog taip galėję nutikti dėl prasidėjusio karo Izraelyje. Gali būti, kad dėl to daugelis pabijojo vykti į Egiptą ir pasirinko Tenerifę.
„Tenerifėje labai saugu. Sulaukiame turistų iš viso pasaulio. Daugiausia iš Didžiosios Britanijos, taip pat iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Lenkijos, nemažai ir iš Baltijos šalių, net iš JAV. Tiesa, pastarieji dažniausiai būna be didelio bagažo, tik su viena kuprine“, – vardijo Lilija.
Tuo metu, kai mes buvome Tenerifėje, visuose aplankytuose viešbučiuose kone 90 proc. gyventojų buvo labai garbaus amžiaus porelės. Lilija patikino, kad šitaip yra ne visada. Pavyzdžiui, kai būna moksleivių atostogos, kontingentas visai kitoks – dominuoja jaunos šeimos.
„Kadangi žiemos sezonu Europoje šalta, daugelis pagyvenusių žmonių mielai skrenda pasišildyti į Tenerifę, nes čia tokiu metu kaip tik prasideda vadinamasis aksominis sezonas. Tad tiems, kurie mėgsta ramų poilsį, geriausia rinktis poilsį ne mokyklinių atostogų metu“, – kalbėjo ji.
Bulvė ir Tenerifėje bulvė
Įdomu tai, kad viešbučiai Tenerifėje negali turėti privačių paplūdimių. Visi paplūdimiai valdiški, tad ir viešbučių svečiai gultus bei skėčius neretai paplūdimiuose turi nuomotis už papildomą mokestį (yra tik kelios išimtys).
Pasak Lilijos, Tenerifėje nėra labai daug viešbučių, kurie siūlytų „viskas įskaičiuota“ paketus. Dažniau ir patys turistai nori išbandyti vietinių restoranų maistą, todėl viešbutyje renkasi valgyti tik pusryčius ir vakarienę.
„Jei pasiimi paketą su „viskas įskaičiuota“, tarsi esi pririštas prie viešbučio, o Tenerifėje tikrai norisi pasivažinėti po salą. Be to, turistai sako, kad valgyti vietiniuose restoranėliuose tikrai nėra brangu. Mano draugė, beje, atvykusi taip pat iš Lietuvos, stebėjosi, jog jos keturių asmenų šeima Tenerifėje papietaudavo už 30–40 eurų. Į šią kainą įskaičiuoti ir gėrimai“, – pasakojo Lilija.
Nepaisant to, kad net penki salos restoranai yra pelnę „Michelin“ žvaigždutes, vietinis gidas ispanas Chosė pasakojo, jog Kanarų virtuvė nėra įmantri, bet daugelį paperka labai gera produktų kokybė. Populiaru valgyti triušieną, keptą ožkos sūrį, žuvį. Netgi radome kraujinių vėdarų. Tiesa, pastarieji buvo saldūs. Tačiau viename viešbutyje pusryčiams buvo patiekta ir sūrių kraujinių vėdarų, kurių skonis buvo beveik identiškas lietuviškiems.
Visgi, ko gero, labiausiai Tenerifėje dievinamas patiekalas – su lupena išvirta bulvė. Tokios bulvės buvo patiekiamos prie mėsos patiekalų kone kiekviename restorane, kuriame teko apsilankyti. Ispanas Chosė su didžiule meile pasakojo, kaip šis patiekalas ruošiamas:
„Nuplautas bulves reikia virti pasūdytame vandenyje, tada nusunkti ir vėl trumpai uždėjus puodą ant ugnies pakratyti.“
Iš mandagumo neišsidavėme, kad lygiai taip pat verdame bulves ir Lietuvoje.
Kelionę organizavo „Join UP! Baltic“, bet tai įtakos turiniui neturėjo.