Indijoje – saugiau nei prieš dešimtmetį?
Pirmąją pažintį su Indija R. Levickaitė prisimena ne itin nostalgiškai: „Turėjau progą sudalyvauti net dvejose indų vestuvėse, todėl patirtis buvo itin įdomi, tačiau visgi supratau, jog tai – ne visai mano šalis“.
Ir nors vykti antrą kartą turėjo įkalbėti vyras, kelionių ekspertė sako besidžiaugianti priėmusi teisingą sprendimą, kurį labiausiai paskatino kokybiško skrydžio galimybė, rašome bendrovės „Baltic Tours“ pranėšime spaudai.
„Iš Vilniaus oro uosto vos per šiek tiek daugiau nei valandą galime nuskristi į Maskvą, iš kurios, skrendant į rytus – susisiekimas itin patogus. Delį pasiekėme per 6 valandas, o Šeremetjevo oro uoste persėdimo laukti turėjome vos porą valandų“, – skrydžio patirtimi dalijasi R. Levickaitė.
Nors Indijoje iš pažiūros viskas keičiasi lėtai, praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo šalies pažinimo – pokyčiai akivaizdūs. Keliautoja šios šalies gyventojus iš anksčiau prisimena, kaip nebijančius apgauti ar nesąžiningai uždirbti papildomų pinigų, tačiau šį kartą esą jautėsi daug patikimiau.
„Su rikšos (transporto priemonė Indijoje – red. past.) vairuotoju suderėjome už nuvežimą į viešbutį mokėti 200 rupijų. Vėliau paaiškėjo, kad vietos pavadinimą jis išgirdo neteisingai ir apsukus papildomą ratą buvo paprašyta šimtu rupijų daugiau. Tačiau gavęs atsakymą, kad taip derėtasi nebuvo, vairuotojas pasibarė, pripažindamas savo klaidą“, – sako keliautoja.
Indiškas sandoris, leidęs pamatyti daugiau nei tikėtasi
Pirmoji pažintis su draugiškąja Indijos gyventojų puse R. Levickaitei su vyru prasidėjo dar anksčiau – vos įsėdus į taksi automobilį oro uoste, kur juos pasitiko vairuotojas su spindinčia bolivudine šypsena.
„Planuodami šią kelionę, Mumbajaus ir Naujojo Delio pažinimui nusprendėme skirti tris dienas. Tačiau iš oro uosto į viešbutį mus vežęs vairuotojas vardu Surendar nedvejodamas patarė programą pakeisti. Jis pasiūlė ateinančią dieną mus paimti iš viešbučio anksti ryte ir vos už 20 eurų aprodyti viską, ką verta pamatyti apylinkėse“, – apie puikiai pavykusio pirmojo sandorio Indijoje prisiminimus kalba R. Levickaitė.
Pora džiaugėsi gauta galimybe pamatyti daugiau nei buvo planuota, įskaitant vieną žymiausių Delio traukos centrų – UNESCO saugomą, XVII a. Mogolų dinastijos imperatoriui priklausiusią asmeninę rezidenciją, vadinamą Raudonuoju fortu.
Tačiau turistams gerai pažįstamomis vietomis kelionė nesibaigė. „Grožėdamiesi Lodhi sodais su savo vairuotoju, tapusiu asmeniniu gidu, pradėjome kalbėti apie Indirą Gandhi – pirmąją ir iki šiol vienintelę Indijos ministrę pirmininkę moterį. Labai susidomėjome gavę pasiūlymą apsilankyti jos buvusiuose namuose, kurių sode ji buvo nužudyta. Šiandien ten – puikiai politikės filosofiją atspindintis muziejus, kuriame mums asmeninio žavesio suteikė tai, kad dar 1968 m. ten pat lankėsi mano vyro tėtis, poetas Vacys Reimeris, iš pačios Indiros Gandhi rankų tais pačiais metais gavęs tarptautinę Džavaharlalio Nehru literatūrinę premiją“, – apie labiausiai įsiminusias istorines šalies vietas pasakoja kelionių ekspertė.
Tuo tarpu Mumbajuje keliautojai didelį įspūdį paliko Dardžilingo arbatos turgelis, kuriame, kaip ji pati sako, pirmą kartą vienoje vietoje matė tiek daug skirtingų arbatų rūšių. Įdomus faktas, kad čia arbatos tema – lyg atskira kultūra – o šio nacionalinio gėrimo, sumaišyto su pienu ir cukrumi, gatvėje galima paragauti vos už 10 rupijų (apie 1 euro centą).
Svečius indai priima kaip dievų dovaną
Pasak kelionių ekspertės, vis tik labiausiai Indijoje liko sužavėta vietos gyventojų svetingumo.
„Kaip įprasta kelionių metu, socialiniuose tinkluose dalijausi atostogų įspūdžiais, pridėdama lokacijos žymą, kur tuo metu esu. Nors ir žinojau, kad pažįstamų rate turiu studijų laikų ir profesinės aplinkos bičiulių, gyvenančių Indijoje – vis tiek likau maloniai nustebinta iš taip pat turizmo industrijoje dirbančio Adžajaus sulaukusi kvietimo atvykti į svečius. Visgi nuoširdžiai tikiu, kad pakviesti buvome ne dėl profesinio intereso, juk indai svečią savo namuose prilygina dievų dovanai“, – apie netikėtą pažintį pasakoja pašnekovė, pabrėždama, kad vakarienė buvo išties įspūdinga: svečius namų ponia vaišino net 10 skirtingų patiekalų, o vėliau ir jie patys turėjo galimybę prisidėti prie indiškos duonos gamybos.
Indijos gatvėse – lyg lenktynių trasose be taisyklių
Kiekvienas turistas, grįžęs iš Indijos, pasakoja apie čia vyraujančius eismo ypatumus. Ne veltui indai turi posakį, kad „vairuojant Delyje reikia trijų dalykų: gero automobilio, gero signalo ir sėkmės“ (angl. To drive in Delhi you need three things: good car, good horn and good luck). Daugybę pasaulio šalių aplankiusi kelionių ekspertė eismą Indijoje vadina fenomenaliu, vakariečiams tiesiog nesuprantamu dalyku.
„Jei Naujojo Delio gatvėse oficialiai yra išskirtos trys eismo juostos, tai realybėje eismas vyksta penkiomis, šešiomis. Patikėkite, vairuotojai tikrai balansuoja centimetrų atstumu, tačiau nepaisant to eismas vyksta švelniai, organiškai“, – pasakoja R. Levickaitė.
Pašnekovė priduria, kad situacijų, kai teko sulaikyti kvėpavimą, buvo ne viena, tačiau įdomiausia, kad per keturias dienas nepastebėjo nė vieno eismo įvykio. „Spėju, kad tiek laiko pavažinėjus Vilniaus gatvėmis būtų kitaip“, – apie chaotiško, bet saugaus eismo ypatumus Indijoje kalba keliautoja.
Kad Indija patiktų – reikia nebijoti pajausti
Paklausta, ką rekomenduotų keliautojui, pirmą kartą vykstančiam į Indiją, „Baltic Tours“ komandos narė pataria nebijoti ir būti atviram galimybėms, žinoma, proto ribose.
„Indiją reikia jausti. Čia patiks, jei pamiršę kritinį mąstymą, tiesiog viską stebėsite, leisite galimybėms skleistis, virsti realybe: galbūt vairuotojas nori jus apgauti, tačiau gal verta pabandyti juo pasitikėti? Gal visi ir turi savų interesų, tačiau juk yra galimybė, kad susitikimui esi kviečiamas iš širdies“, – savo įžvalgomis dalijasi kelionių ekspertė.