Daug keliaujančiam ir turizmo sektoriuje dirbančiam Žilvinui nebuvo lengva ištverti dėl COVID-19 pandemijos atsiradusią kelionių pauzę – pasauliui pradėjus užsidarinėti vyrui teko gerokai sutrumpinti viešnagę Japonijoje ir sugrįžti į Lietuvą.
„Esu slidinėjimo instruktorius, deja, teko praleisti visą kalnų slidinėjimo sezoną, o tai yra mano pagrindinė veikla žiemą. Be to, neįgyvendinau nemažai su egzotinėmis kelionėmis susijusių įdomių turizmo projektų. Lietuvoje prabuvau pusantrų metų – tokios situacijos dar tikrai niekada nesu turėjęs. Veiklos turizmo srityje buvo mažai ir psichologiškai buvo labai nelengva. Visą šitą laiką galėčiau pavadinti metu, kai reikėjo įsivertinti, ar visi tie nepavykę bandymai ir laukimas, kol pagerės situacija, yra tikrai tai, ką ir toliau noriu daryti. Daug vertybinių išbandymų ir apmąstymų“, – Delfi pasakojo aktyviai Instragrame savo kelionių nuotykiais besidalinantis Žilvinas Žebrauskas (jo profilį rasite ČIA).
Tačiau šiemet, spalio viduryje, po ilgos pauzės, lietuviui pagaliau pavyko įgyvendinti seną planą ir svajonę – aplankyti Kolumbiją ir žengti pirmuosius žingsnius Pietų Amerikoje.
Be galo įvairi Pietų Amerikos gamta, senovinių civilizacijų magija, visos girdėtos ar matytos istorijos bei pasaulio vietos kitoniškumas nuo seno viliojo Žilviną.
„Buvau girdėjęs iš labai skirtingų žmonių daug gerų atsiliepimų apie Kolumbiją, be to, šalis didelė ir įvairi. Yra kalnų, kurių aukštis – iki 6 km, yra Amazonės džiunglės, šalis nusėta upėmis, slėniais bei kriokliais, yra didžiuliai Karibų jūros ir Atlanto vandenyno pakrančių ruožai. Keliavimo infrastruktūra gerai išvystyta ir patogi. Daugybė pasirinkimų, ką galima nuveikti ir pamatyti šalyje. Taip pat visi kultūriniai bei kulinariniai Kolumbijos sluoksniai. Dar net neapsilankius šalis atrodė be galo įdomi.“
Skrydžio bilietus į Kolumbiją lietuvis buvo rezervavęs dar praeitą žiemą, turėjo planą apsižvalgyti ir išsiaiškinti naujas turizmo galimybes bei kelius. Bet tąkart savaitę prieš jam išskrendant didžiuosiuose miestuose buvo suvaržytas judėjimas ir įvesta komendanto valanda. Tad išvykti tuo metu jau nebuvo prasmės.
Kelionei vyras ruošėsi du mėnesius: domėjosi šalimi, rinko informaciją, ieškojo geriausių skrydžių ir bilietų, planavo reikiamą kuprinės turinį, mokėsi ispanų kalbos pradmenų. Anot Žilvino, į Kolumbiją techniškai tikrai nesudėtinga nuvykti. Svarbiausia – rasti patogius ir nebrangius skrydžius iš didžiųjų Europos oro uostų.
„Kai keliavau į Kolumbiją, reikėjo tik galiojančio COVID vakcinacijos pažymėjimo ir atgalinio skrydžio bilieto, kurio manęs niekas net nepaprašė. Kiek žinau, dabar reikia ir COVID PGR testo. Tačiau, žinant dabartinę situaciją, tai tikrai nėra daug. Iš asmeninės patirties galiu teigti, jog keliavimas pačioje šalyje paprastas ir gana sklandus.“
Paklaustas, kodėl į keliones dažniausiai leidžiasi vienas, Žilvinas sako, kad taip tiesiog patogiau, ir visiems rekomenduoja išbandyti tokį keliavimo būdą.
„Dažniausiai žmonių keliavimo režimas visai kitoks, nes gyvena sėsliai, turi nuolatinius darbus bei labai ribotą laiką keliauti, todėl su kuo nors suderinti ilgesnę kelionę paprastai beveik neįmanoma. Be to, vienam atsiveria labai daug galimybių, nes nereikia prie nieko taikytis ir tampi atviras keliavimo improvizacijai. Visi įdomiausi ir geriausi dalykai yra nutikę būtent keliaujant vienam, ir man tai be galo patinka. Linkiu išbandyti dar nebandžiusiems.“
Į Kolumbiją Žilvinas vyko ne tik susipažinti su šalimi ir jos kultūra, bet ir savanoriauti. Pasak jo, taip galima pažinti labai įvairių žmonių, sužinoti jų istorijų, užmegzti naujų ryšių bei kontaktų.
Dar vienas didžiulis pliusas, kurį įžvelgė pašnekovas, – toje vietoje laikinai tampama beveik vietiniu. Į tokį turistą žiūrima kitaip – su daugiau pasitikėjimo. Galima skirti laiko mažiau turistų lankomoms ar atokesnėms vietoms. O ir pragyvenimas dažniausiai nieko nekainuoja arba kainuoja labai mažai.
Vietas, ieškančias pagalbinių rankų, vyras susirado per workaway.org portalą ir išsiuntė joms laiškus su savo informacija bei vizija.
„Iš viso išsiunčiau turbūt apie 50–60 užklausų į tris šalis – Kolumbiją, Peru ir Kosta Riką. Pradėjus kontaktuoti su tais, kurie atrašė, viskas natūraliai išsigrynino. Kadangi keliavau tik šešias savaites, ilgiau apsistoti ir savanoriauti suplanavau dvejose vietose. Abi veikia turizmo srityje, mat ieškojau vietų, susijusių su mano veikla. Be to, abi vietos – unikalūs ekologinį turizmą propaguojantys hosteliai, esantys labai skirtingose šalies vietose.
Viena vieta yra Kindijaus regione, garsiajame kavos trikampyje, – aplinkoje, kurioje auginama didžioji dalis visos kolumbietiškos kavos, auga aukščiausios pasaulio palmės ir ji visa nusėta slėniais bei spalvingais mažais miesteliais. Tai buvo ekohostelis ir arklių ferma, kur teikiamos apgyvendinimo paslaugos ir organizuojamos įvairios kelių dienų kelionės su arkliais po slėnius bei kalnus.
Antroji vieta, kurioje savanoriavau, buvo ekohostelis, esantis džiunglių kaimelyje, įsikūręs kylant aukštyn link aukščiausių Kolumbijos viršūnių, ant vešlių kalnagūbrių šlaitų, apie 700 metrų virš Karibų jūros pakrantės. Tai krioklių, džiunglių, upių, drugelių, gyvūnijos ir vietoje auginamų vaisių kraštas su nuostabiais vaizdais iš įvairių kaimelio vietų tolyn į jūrą ir pakrantės teritorijas.“
„Darbo dieną“ laiko sau tikrai užtekdavo, teigia Žilvinas. Jis stengdavosi keltis anksti, apie 6 valandą ryto, kai jau būdavo prašvitę, bet saulės danguje dar nesimatydavo.
„Tai puikus metas pasportuoti, atsibusti, pamedituoti, išsimaudyti džiunglių upėse ir pradėti dieną. Temsta irgi apie 18, tad yra maždaug 12 valandų šviesos. Tuo metu, be savanorystės, laisvalaikiu bandai pamatyti įvairias įdomias vietas – išnarstyti džiunglių takus, nusigauti iki gausybės krioklių, aplankyti įvairias plantacijas ar palypėti aukščiau į kalnus. Dažnai iš tavęs, kaip savanorio, pagalbos prašoma 6 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Skirtingose vietose dienų ir valandų skaičius, aišku, gali skirtis, bet mano atveju (ir kiek teko susidurti kitose vietose) toks formatas gana dažnas. Kadangi padėjau turistinėms vietoms, teikiančiomis apgyvendinimo paslaugas, tai veikla buvo įvairi: sodininkystė, pagalba statant naujas struktūras, svečių pasitikimas ir bendravimas registratūroje ar pagalba prie baro. Savaitės grafikus žinodavome iš anksto, tad buvo lengva planuotis laisvalaikį.“
Paklaustas, ką vertėtų žinoti kitiems, svarstantiems apie kelionių derinimą su savanoryste, Žilvinas teigė, jog toli gražu ne visiems toks formatas tinkamas.
„Esminis patarimas – būkite tikri, jog galite skirti tam nemažai laiko, kas ir yra pagrindinis tokių kelionių minusas standartinį miesto gyvenimą gyvenantiems žmonėms. Toli gražu ne visiems toks formatas tinkamas. Taip pat labai svarbu įdėti pastangų į paieškas, nes variantų kartais kur kas daugiau, nei galima aprėpti. Kad ir kur savanoriausite, svarbu neskubėti ir pabūti ten, susipažinti su aplinka, žmonėmis, jų gyvenimo būdu, tada aplinkos pažinimas ir dienos tėkmė įgauna visiškai kitokią prasmę.“
„Tiesa, Kolumbija niekada nebuvo pati saugiausia šalis nei keliaujant su grupe, nei keliaujant vienam. Žinoma, situacija kur kas geresnė, nei buvo prieš 10–20 metų ar dar anksčiau, bet pavojų egzistuoja tikrai nemažai. Ypač didžiuosiuose miestuose ar pasienių teritorijose“, – teigia Žilvinas paklaustas, ar jautėsi saugus tokioje šalyje keliaudamas vienas.
„Dabar saugumo situaciją iškreipia ir didelis pabėgėlių iš Venesuelos kiekis, – ten jau keletą metų vyksta didžiulė humanitarinė, politinė ir valstybinė krizės. Kelionės metu mano saugumui nebuvo iškilęs realus pavojus, tačiau padariau nemažai namų darbų, domėjausi, kaip reikėtų elgtis, kur patartina būti ir keliauti, o kur geriau nesilankyti, į ką kreipti dėmesį ir kaip save pateikti kasdienėje aplinkoje. Didžiuosiuose miestuose beveik nėra visiškai saugių vietų, tiesiog kai kurios santykinai saugesnės nei kitos, dar viskas priklauso ir nuo paros laiko.
Tarkim, Bogotoje, Medeljine ar Kartachenoje, tik išėjus į gatvę, visada įsijungdavo budrumo režimas. Labai svarbu žinoti, kur eini, vyksti, atkreipti dėmesį į detales, atrodyti užtikrintai ir nenešioti brangių, vizualiai matomų aksesuarų bei elektronikos, gerbti vietinę kultūrą ir papročius. Kartais tas pasiruošimas ir budrumo režimas gali pradėti varginti, tada labai gerai iškeliauti į mažesnius miestelius ar kaimelius, kur jautiesi itin saugiai ir kur visi vieni kitus pažįsta.“
Anot Žilvino, mokėjimas bent šiek tiek kalbėti vietine kalba taip pat gali duoti be galo daug. Šalyje beveik niekas nešneka jokia antra kalba, tik ispaniškai. Nors ir turėjo šiokius tokius ispanų kalbos pagrindus, bet kelionės pradžioje, kol apsiprato, komunikuoti ir susigaudyti kasdienėse situacijose buvo gana sunku. Bet nepaisydamas įtampos didžiuosiuose miestuose ir kalbos barjero lietuvis greitai susidraugavo su vietiniais, šie jam paliko labai šiltą įspūdį. „Kolumbiečiai yra besišypsantys, juokaujantys, pasisveikinantys, visada nusiteikę pagelbėti vieni kitiems ir tau. Jeigu susipažįsti artimiau, tai labai nuoširdūs ir geranoriški žmonės. Taip pat stipriai mylintys savo šalį, sunkiai dirbantys ir gerbiantys gamtą. Beveik neteko susidurti su gamtos šiukšlinimu ar teršimu. Likau labai maloniai nustebintas.“
Kolumbija yra viena iš pigiausių Pietų Amerikos šalių, kartu viena iš pigesnių ir pasauliniu mastu. Jeigu norima keliauti po šalį pigiai, tai padaryti galima tikrai lengvai, įsitikinęs Žilvinas.
„Tai daug turistų priimanti šalis, turizmo sektorius stipriai išvystytas, kainos ir kokybės santykis iki šiol išlikęs labai geras vartotojo naudai. Yra begalė atviruko vertų turistinių vietovių ir egzotinių apgyvendinimo vietų, kurios Europoje būtų vertos bent 3–4 kartus daugiau nei Kolumbijoje. Norint sutaupyti, geriausia keliauti 3–4 žmonėms, tokiu atveju pigūs vietiniai taksi tampa dar pigesni, galima apsistoti labai įdomiose vietose bei visada paskanauti daugiau įvairaus maisto ir juo pasidalinti su draugais. Žinoma, geriausia vykti ne didžiųjų švenčių laikotarpiu, kai ir patys kolumbiečiai keliauja labai intensyviai, o kainos būna aukštesnės nei įprastai. Taip pat reiktų nepamiršti derybų meno“, – pataria lietuvis.
Dabar į Lietuvą sugrįžęs vyras tikisi greitai vėl kelti sparnus ir vykti į Aziją, bet šiuo metu daugelį jo planų suvėlė naujoji COVID atmaina: „Galima planuoti, kiek ir kaip nori, bet ne visiems planams lemta išsipildyti.“