Ladakas yra šiauriausiame Indijos gale esanti sąjunginė šios valstybės teritorija, tad yra po jos protekcija. Ir kultūriškai, etniškai, kaip ir kiti aplinkiniai šiauriniai rajonai, tai nėra ta Indija, kurią vakariečiai įsivaizduoja, prisirinkę įspūdžių iš Mumbajaus lūšnynų, Vrindavano ašramų ar milijardieriaus Ambanio vestuvių reportažų.
Ladako čiabuviai yra visai ne indai, nė išvaizda į pastaruosius nepanašūs, o dardų kilmės, artimesni tibetiečiams. Šioje atokioje žemėje gyvena tik apie 280 tūkst. žmonių. Ladakas – kaip apytuštis kaimas, suskaidytas į dar mažesnius kaimus, net už Lietuvą mažesnis, t. y. tik apie 50 tūkst. kv. km, tačiau atstumus ir laiką ten ištempia bei judėjimą iš vieno galo į kitą apsunkina kalnai. Jie ir formuoja Ladako, „perėjų savininko“ (toks pažodinis šios šalies pavadinimo vertimas), charakterį. Tai – pasaulio stogo pakraštys, o Nubra, galima sakyti, – to stogo pakraščio kampas.
