Dėl to kaskart keliaujant ne į pačias saugiausias vietas, man prireikia vis daugiau energijos kovai su savo vidiniais demonais. Bet ta energija, matyt, dar nesibaigusi, nes tuos demonus vis dar nugaliu. Tačiau kaskart grįžus iš tokių kelionių pagalvoju – na dabar tai užteks, darau pertrauką ir kurį laiką keliausiu į patogias vietas su viskuo įkalkuliuotu ir gersiu gerus kokteilius. Tačiau neilgai trukus ima darytis nuobodu bei trūkti adrenalino, tada gulėdamas viešbutyje su geru kokteiliu sugalvoji, kad na gerai – gal dar paskutinį kartą iškeliausiu į kokią skylę, o tada jau viskas – keliausiu kaip visi. Priimi sprendimą ir vėl eikvoji energiją kovai su vidiniais demonais. Ir kiekvieną kartą tas pats užburtas ratas. Nežinau kiek dar tai tęsis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)