„Dar prieš keliaudamas jaučiau, jog Indijai abejingų nėra – arba žmonės jos purtosi ir sako „niekada“, arba įsimyli bei grįžta ten ne kartą. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad aš esu arčiau pastarųjų. Po Indiją keliauti nėra labai paprasta, bet neabejotinai verta“, – „Devbridge“ pranešime žiniasklaidai teigia E. Ziutelis.
Į kelionę nėrė be plano
E. Ziutelis pripažįsta, kad į šią kelionę nėrė gan aklai – tiesiog turėdamas vizą, lėktuvo bilietus ir pirmas dvi nakvynes.
„Po jų neįsivaizdavau, į kurią pusę trauksiu, tačiau jau turėjau šiek tiek panašios patirties keliaudamas po Pietų Ameriką. Šalia kelionės „higienos“ (visų dokumentų, draudimo, vizos, rekomenduojamų skiepų susižiūrėjimo, kelių skirtingų banko kortelių pasiėmimo, naudingų vietinių programėlių įsidiegimo) daugiausia dėmesio skyriau sveikatai, pradedant plačiu vaistų arsenalu, baigiant vandens filtrais (filtruodavau dažnu atveju net vandenį iš butelio ir valydamasis dantis ar plaudamas vaisius) bei savo „miegmaišio paklodei“, kuri suvyniota telpa į delną, tačiau yra nepamainoma traukiniuose ir kitose mažiau švariose vietose, kur tenka miegoti.
Kitas momentas – saugumas. Nuo spynelių kuprinei iki bent keleto kopijų skirtingose vietose sudėtų visų svarbiausių dokumentų. Vežiausi ir atsarginį mobilųjį telefoną, neliečiamų grynųjų (maždaug tiek, kad užtektų bilietui namo bet kuriuo metu)“, – dalijasi pašnekovas.
Jis pataria, kad tokiose kelionėse, vos atvykus į šalį, pirmas pirkinys visuomet turi būti vietinė SIM kortelė. Be to, prieš važiuojant į tokią egzotišką šalį, verta pasiskaityti apie jų papročius, tradicijas ir gyvenimo būdą.
„Elementarus pavyzdys – ne visur būčiau patekęs, jei iš anksto nebūčiau žinojęs, jog turėsiu būti su pečius, galvą ar kelius dengiančiais drabužiais. Taip pat visada su savimi turėdavau tualetinio popieriaus (ir buvo akimirkų, kai tuo labai džiaugiausi)“, – vardija keliautojas.
Taip pat, prieš išvykstant į Indiją, jis rekomenduoja perskaityti knygas „Šantaramas“ ir „Viena Indijoje.“ Jei perskaičius Indija vis dar trauks – laikas pakuotis kuprinę.
O kalbant apie klaidas, Ernestas siūlo atidžiau rinktis metų laiką – jis keliavo pavasarį, kai jutiminė temperatūra pasiekdavo 40–45 laipsnius. Kondicionierių šioje šalyje yra tikrai ne visur, tad keliauti kartais gali būti tikras iššūkis.
„Tave vieną dieną atleis“
Kai lėktuvo bilietai jau gulėjo kišenėje, keliautojas pietaudamas su tėvais užsiminė, kad išskrenda į Indiją.
„Pirmoji reakcija, kurios sulaukiau – „tave tikrai vieną dieną atleis“. Džiaugiuosi, kad laikai keičiasi ir vis mažiau esame suvaržyti laiko, vietos bei kitų rėmų. Nesu sėslus, mėgstu išstumti save iš komforto zonos, tad labai džiaugiuosi, jog darbe galiu gyventi taip, kaip norisi, ir keliauti.
Norint bent kažkiek pažinti Indiją, trumpesniam laikotarpiui, mano manymu, net neverta skristi“, – teigia E. Ziutelis.
Didžiuosiuose miestuose siūlo neužsibūti
Indija gali pasiūlyti labai daug – nuo įspūdingų Himalajų kalnų iki palmėmis apaugusių paplūdimių; nuo senųjų indų kultūros lopšių iki išvystytų modernių miestų.
„Jei reikėtų išskirti keletą ryškesnių vietų, vienareikšmiškai pirmiausia kalbėčiau apie Varanasio miestą prie šventos Gango upės. Sakoma, jog tai vienas seniausių miestų pasaulyje, ten galima pamatyti tikrąją Indiją. Chaotišką, labai sakralią ir spalvingą. Ten vis dar galima išvysti ir Gango garbinimo ceremonijas ar kvapą gniaužiančias viešas kremavimo apeigas.
Ieškant ramesnės vietos, siūlyčiau populiariąją Goa, kur galima išsinuomoti motorolerį ir lankyti skirtingus paplūdimius, apsistoti jaukiuose namukuose ant jūros kranto, o vakarais siurbčioti kokteilius“, – pataria keliautojas.
Jei norisi pamatyti gamtą, neaprėpiamus miškų masyvus, jis rekomenduoja leistis į Indijos pietus, Kerala regioną, kur tarp medžių nardo beždžionės, galima plaukioti kanalais, vaikščioti tarp didžiulių arbatos plantacijų.
„Didžiuosiuose miestuose siūlyčiau per ilgai neužsibūti. Žinoma, verta nuvykti į Mumbajų, kuris paliko didesnį įspūdį nei sostinė Delis. O viena ryškiausių patirčių buvo apsilankymas Indijos lūšnyne, kuris sulaužė visus mano stereotipus: ten verda atskira ekosistema – žmonės daug dirba, palaiko tvarką, viskas veikia kaip šveicariškas laikrodis – gali rasti net vietinę mokyklą ir ligoninę, o daugelis lūšnynuose gaminamų daiktų eksportuojama (pradedant muilais, baigiant odos gaminiais).
Labai rekomenduoju išdrįsti pavažinėti vietiniais traukiniais, kas padės dar labiau pažinti tikrąją indų gyvenimo pusę“, – pasakoja E. Ziutelis.
Žioplinėjantis turistas gali tapti taikiniu
Pasak keliautojo, Indija yra labai svetinga šalis – vietiniai žmonės laukia keliautojų ir jais nuoširdžiai rūpinasi, tad beveik visos kelionės metu jautėsi saugus.
„Visgi reikia suprasti, jog dalis Indijos yra neturtinga, o žioplinėjantis turistas visada atrodys kaip pinigų maišas, tad nemaloniausias situacijas išgyvenau, kai buvau prašomas padėti finansiškai, ypatingai sunku būdavo atsakyti vaikams. Jau antrą kelionės dieną Indijoje teko kone bėgti nuo būrio vaikų, kurie apsupo ir pradėjo landžioti man į kišenes – tuomet mane išgelbėjo vietiniai žmonės.
Keletą kartų buvau užspeistas rikšoje, kai stovint kamštyje iš abiejų pusių prisistatydavo vietiniai žmonės. Kitas aspektas, kuris kartais taip pat sukeldavo nesaugumo jausmą – Indijoje asmeninė erdvė yra suprantama kitaip nei pas mus, todėl teko priprasti prie prisilietimų, baksnojimų“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Jis dalijasi, kad, kaip ir keliaujant bet kuriame krašte, reikia būti atsargesniu – pavyzdžiui, betyrinėjant Gokarnos kurortinį miestą, naktį teko nemažą atstumą pėdinti paplūdimiu, kuriame miegojo gauja vietinių šunų – jie nebuvo labai apsidžiaugę, jog keliautojas drumsčia jų miegą ir ėmė vyrą pulti, tad jam teko apsiginkluoti stora šaka, kad viskas baigtųsi taikiai.
„Keliaujant svarbiausia suprasti, jog esi svečias ir privalai gerbti aplinką. Į Indiją vežiausi nemažai nuotraukų juostelių, mintyse dėliojausi, kad parsivešiu šūsnį vietinių indų portretų, tačiau beveik visos juostelės parkeliavo tuščios.
Daugeliu atvejų, net ir nujausdamas, jog gali būti geras kadras, neleisdavau sau mojuoti su kamera vietiniams prieš nosis, nes jausdavausi besibraunantis į jų asmeninę erdvę“, – kalba E. Ziutelis.
Šalis išgyvena virsmą
Keliautojo teigimu, Indija šiuo metu išgyvena virsmą – pamažu tampa viena didžiausių ir įtakingiausių valstybių, paraleliai vakarietiškėja.
„Tą aiškiai supratau, kai prieš skrisdamas Lietuvoje prisipirkau spalvotų, plačių „aladino“ kelnių, o nusileidus su jomis supratau, kad esu apsuptas vietinių su „Levi‘s“ džinsais ir įvairių prekės ženklų marškinėliais, o mano „aladino“ kelnės visai nepataikė į aprangos standartus“, – juokiasi keliautojas.
Vis dėlto kultūrinių skirtumų, kurie sukelia ir laikiną šoką – tikrai gausu:
„Valgymas rankomis, gatvių kirtimas intensyviame eismo sraute, kur nerasi nei perėjų nei šaligatvių (jau nekalbant apie vairavimo ypatumus, kur be problemų penkiose juostose telpa bent septyni automobiliai, eismo taisyklės negalioja, tačiau avarijų nematyti, kaip jie patys sako – labai jaučiame vienas kitą), vietų transporto priemonėse išskirtų tik moterims, ilgų drabužių dėvėjimo šventose vietose, socialinio atstumo nesilaikymo ir nuolatinių prisilietimų bei nuolatinio sėdėjimo trise dviem žmonėms skirtose vietose.
Stebino ir didžiulis dėmesys. Pasidariau šimtus nuotraukų su vietiniais, jie skambindavo šeimoms vaizdo skambučiais ir rodydavo mane – kol vieni fotografuodavo, kiti susiburdavo laukdami savo eilės.“
Ernestas pasakoja, kad kartais iškildavo ir komforto klausimas, nes indai yra žemesni, tad teks nusiteikti, kad daug kur nepavyks tilpti net ir būnant vidutinio aukščio europiečiu – daugelyje lovų teks „susilankstyti“.
„Nors ir žinojau, kur keliauju, vis vien neįprasta matyti karvę, ramiai vaikštinėjančią tarp žmonių ar net gulinčią vietinėje kavinėje. Šiukšlės vis dar didelė problema – daugelis vietų tiesiog skęsta jose, nemalonu būdavo matyti tiesiog mėtomą plastiką net uždarose vietose, tokiose kaip traukinių stotys ar prekybos centrai.
Teks priprasti prie Indijoje dažno reiškinio – elektros dingimo, ypatingai miesteliuose prie jūros. Nesitikėkite visuomet mėgautis ir karštu vandeniu, net jei rezervuojantis nakvynę jis yra pažadėtas“, – sako jis.
Ką verta paragauti
Ernestas išskiria kelis patiekalus ir gėrimus, kuriuos šiame krašte būtina paragauti:
• Išbandyti Masala Chai – tai juoda arbata su prieskoniais ir pienu (kai kuriose Indijos vietose tikras iššūkis rasti kavos, tad tai nebloga alternatyva).
• Verta pasimėgauti įvairiomis jų duonelėmis, kurios yra nepakeičiamos Indijoje šalia daugelio patiekalų (roti, naan, paratha), taip pat vienas skaniausių ragautų dalykų – panyro sūris.
• Indijos pietuose privaloma padegustuoti Fish Thali. O jei norite saugaus varianto, niekuomet nenuvils Chicken Tikka Masala/Butter Chicken.
• Indai nėra dideli saldumynų mėgėjai, bet jų konditerijos pasididžiavimas gulabdžamunas tikrai vertas nuodėmės.
• Visur vyrauja aštrus maistas – naudojamas didžiulis kiekis prieskonių net prašant švelnesnio varianto. Tad, jeigu norėsis labiau įprastos virtuvės, ir užsuksite į greitojo maisto restoraną, nenustebkite, jog mėsainių pasirinkimas bus ne toks įvairus, nes Indijoje nevalgoma jautiena.