Vos už kelias Indonezijos rupijas Džogjakartoje galima pasidaryti savo nuotraukų optinių iliuzijų ar atkurtų istorinių ir fantastinių scenų fone. Jei asmenukių lazdos funkciją atlieka tinkamai, laukia apie 200 natūralaus dydžio istorinių veikėjų ir šiaip žinomų asmenybių figūrų, kurios pasirengusios tapti jūsų feisbuko paskyros pažibomis, neabejotinai nustebinsiančiomis draugus ir tolimus giminaičius, rašo „The Washington Post“.
„Žvaigždžių karų“ personažui Dartui Veideriui populiarumu čia ne ką tenusileidžia Indonezijos gyventojas vardu Barackas Obama. „Tai geriausia vieta pasidaryti nuotraukų“, - išdidžiai kolekcija pristatoma muziejaus internetinėje svetainėje.
Vis tik dėl kilusio triukšmo tarptautinėje arenoje teko iš ekspozicijos pašalinti vieną asmenukėms itin aktyviai naudotą figūrą – Adolfą Hitlerį. Narsiai atrodantis fiureris buvo pastatytas Aušvico koncentracijos stovyklos fone. Šis vaizdelis užfiksuotas nesuskaičiuojamoje galybėje asmenukių, kurias darė „De MATA” muziejaus lankytojai.
„Viskas čia yra blogai. Sudėtinga rasti žodžius, kurie apibūdintų, kaip tai yra niekinga. – patikino su antisemitizmu ir Holokausto neigimu kovojančio Simono Wisenthalio centro atstovas Rabbi Abrahamas Cooperis. – Fonas yra tiesiog šlykštus. Išjuokiamos aukos, ten atvykusios ir niekada iš ten nebeišėjusios.“ Pasipiktinusieji teigė, kad Hitlerio nuotrauka neturi nieko bendro su pramogine dvasia alsuojančiais Steve’u Jobsu ir odiniais drabužiais aprengta Scarlett Johannson. Kritikų manymu, nuotraukos, užtvindžiusios socialinių tinklų paskyras, tapo tikrų tikriausiu įžeidimu, turint omenyje 6 mln. Hitlerio mirties stovyklose žuvusių žydų.
Muziejaus rinkodaros atstovas Warli buvo linkęs šios vaškinės figūros tinkamumą ginti. Jis teigė žinantis, kad Hitleris yra istorinis veikėjas, atsakingas už masines žudynes. Vis tik 2014 m. pradėjus eksponuoti šią figūrą ji tapo vienu mėgstamiausių eksponatų, lankytojai noriai šalia jos darėsi asmenukes. „Nebuvo jokių lankytojų nusiskundimų, - patikino jis. – Dauguma mūsų lankytojų smagiai leidžia laiką, nes žino, kad ši vieta tėra pramoginio pobūdžio muziejus.“
Pramoginis panašių Hitlerio ir nacių režimo atvaizdų aspektas neduoda ramybės istorikams ir aktyvistams jau ne pirmus metus. Dalis jų nerimauja, kad istorines figūras atitolinant nuo jų piktadarysčių – iš esmės jų pavertimas karikatūromis ir animaciniais veikėjais – tai pirmas žingsnis praeities klaidų pakartojimo link. Konektikuto žydų bendruomenės lyderis Gavrielis Rosenfeldas, parašęs knygą „Hi Hitler!“ buvo linkęs įspėti, kad panašaus pobūdžio Hitlerio ir nacių vaizdavimai normalizuoja nacių palikimą. „Internetinėje erdvėje iš tikrųjų dėmesys telkiamas į Hitlerį kaip į visiškai dekontekstualizuotą ir deistorizuotą veikėją. Galite nupiešti Hitlerio ūsus, ką nors kitką ar svastiką ir imti iš to juoktis. – pasipiktinimo neslėpė jis. – Kai Hitleris pasitelkiant programą „Photoshop“ paverčiamas pačiais įvairiausiais personažais, pasireiškia iš tikrųjų keistas fenomenas. Žmonės panaudoja jo atvaizdą dėmesiui pritraukti, tačiau tai nieko bendro neturi su istorine pamoka.“
Taip vadinamasis nacių normalizavimas jau anksčiau buvo sukėlęs nepasitenkinimų Indonezijoje, kur gyvena didžiausia musulmonų populiacija pasaulyje, o žydų – labai nedaug.
Nacių tema įrengtoje kavinėje Indonezijos Bandungo mieste padavėjai klientus aptarnaudavo dėvėdami esesininkų uniformų kopijas. Tokia situacija kėlė pasipiktinimą už šalies ribų ir tai tęsėsi kelerius metus, kol pagaliau šių metų pradžioje kavinė buvo uždaryta.
Duris užvėrusi kavinė veikė „Soldatenkaffe“ pavadinimu – taip pat vadinosi restoranas Paryžiuje, kuriame lankydavosi Paryžių okupavę nacių kariai. Indonezijos kavinės sienas puošė Hitlerio portretai ir nacių vėliavos. Kavinės savininkas Henry Mulyana žurnalistams teigė neturintis nieko bendro su neonaciais, o internetinėje kavinės svetainėje rašė perteikęs Hitlerio ir nacių temą kaip populiariosios kultūros elementą. „De MATA” muziejaus savininkas patikino atsisakyti Hitlerio figūros ne dėl tarptautinėje erdvėje kilusio pasipiktinimo prastu ekspozicijos autorių skoniu, o dėl kilusio triukšmo. „Paisysime geriausių patarimų ir visuomenės reakcijos, - teigė Warli. – Leiskime žmonėms nuspręsti, ar veikėjas yra geras ar blogas.“