Ir Šiaurės Amerikoje gali sutikti separatistų: čia vietiniai kalba neaiškia prancūzų kalba, o jų fūristai linksminasi erzindami kitus

Sėdėjau čia vieną dieną dykas ir galvojau, jog beveik visi mano kelionių aprašymai yra apie Rytus. Kirgizija, Turkmėnistanas, Moldova, Padniestrė, Bulgarija, Kosovas ir panašios skylės dominavo mano paskutinių mėnesių tekstuose. Negali labai pykti, Rytai dažnai yra įdomesni, spalvingesni, juose visko nutinka daugiau nei suvienodėjusiuose, saugiuose ir nuobodokuose Vakaruose. Dėl to ir pats labiau mėgstu keliauti į Rytus, nes jie išbudina sielą, priverčia labiau stebėtis gyvenimo įvairove.

Šįkart pagalvojau, jog imsiu ir surizikuosiu – duosiu Rytams trumpą ramybę ir pasidarysiu po vakarines pasaulio teritorijas. Vakarai, žinoma, yra labai populiari kelionių kryptis, tačiau dažniausiai jose viskas būna sklandu ir ramu, kad nėra ko įdomiau parašyti. Tačiau labiau paieškojus ir Vakaruose rastum vietovių, kurios yra išskirtinės ir kelia susidomėjimą.

Pavyzdžiui, Kanada. Ar žinojote, kad Kanadoje yra teritorija, kurioje kalbama prancūziškai, o separatistiškai nusiteikę asmenys ne kartą bandė ir iki šiol tebebando atsiskirti ją nuo Kanados? Ar žinote, kad toje teritorijoje anglų kalba net nėra valstybinė? Kalbu, be abejo, apie įdomiausią šalies dalį – prancūziškąją Kvebeko provinciją.

Ji atsirado kai XVI a. prancūzai išsilaipino prie Šv. Lauryno upės žiočių ir ėmė plėsti savo įtaką Šiaurės Amerikoje. Kurtis tame krašte buvo leidžiama tik žmonėms išpažįstantiems katalikų tikėjimą. Kraštas buvo pavadintas Naująja Prancūzija, kuri buvo Prancūzijos kolonija du šimtus metų. Prancūzai skverbėsi gilyn, tačiau ten susikirto su britais, kurie per septynerių metų karą iškaršė kailius varliaėdžiams ir išgujo juos iš Šiaurės Amerikos apskritai.