– Kodėl norėjai vykti būtent į Taivaną ir kiek laiko ten buvai? Kiek valandų užtruko skrydis?
– Didelio noro ten vykti neturėjau, tačiau dalyvavau „Mr. Ocean“ konkurse, į kurį mane išsiuntė sesė. Tai konkursas, kurio metu vykdomos įvairios socialinės veiklos, tokios kaip laikas su vaikais ir neįgaliais žmonėmis. Be to buvo smalsu pamatyti tokį tolimą kraštą.
Kalbant apie skrydį, jis nesudarytų nepatogumų, jei tik ne prašymas išjungti mobiliuosius telefonus. Suprantu, yra tokių gudručių, kurie nepaiso taisyklių ir naršo internete, kol „traukia“ ryšys. Todėl po pirmų kelių valandų skrydžio stiuardesė jau buvo „prigrybavusi“ krepšelį telefonų. Man asmeniškai patinka klausyti muzikos ir dažnai prieš kelionę, kaip ir šį kartą, turėjau naujų įrašų. O skrydis truko 24 valandas: Vilnius – Frankfurtas (virš dviejų valandų), Frankfurtas – Pekinas (10 valandų), Pekinas – Taipėjus (3 valandos) ir dar pridėkite laiką praleistą oro uoste.
– Kuo tau Taivanas pasirodė ypatingas ir kas labiausiai nustebino?
– Iš pradžių žiūrėjau, kaip į dar vieną lankomą šalį ir lyginau ją su jau lankytais kraštais. Nustebino, kad žmonės rankoje laiko tris telefonus ir vienu metu visais jais naudojasi. Tačiau be jų šiandieninis pasaulis nesisuktų.
Ši šalis neturi šiukšlių dėžių nei viešuose pastatuose, nei gatvėse, bet aplinka tikrai tvarkinga. Prie namų ir parduotuvių galima rasti visokiausių daiktų ir atrodo, kad šios vietos tik ir laukia „Darom“ tvarkymosi akcijos, kada bus atrinkti naudojami ir nenaudojami daiktai.
Nustebino, kai kelis kartus pašokus bandant pasiekti mums taip neįprastų palmių lapus pajutau, kad pirštai tapo purvini. Vėliau, gatvių apšvietime, pastebėjau suodžius ar dulkes – visa tai nuo taršos. Todėl nesistebiu, kad ten dažnas žmogus naudoja kaukes nuo oro taršos – respiratorius. Ir nors man sakė, kad vietiniai vaisių nepurškia chemikalais, pati oro tarša gerųjų medžiagų neprideda. Be to, čia nematyti paukščių, išskyrus zoologijos sode. Jie, matyt, renkasi švaresnę vietą, kuri yra tinkamesnė gyventi.
Mane žavėjo vešli augmenija – čia ištisus metus auga vaisiai. Gatvėse verda gyvenimas, gausu prekių pasiūlymų ir nėra įkyrių prekeivių. Jie net dažnai pasiūlo nemokamai pasivaišinti ar pasiimti suvenyrų.
– Ar pats nešiojai respiratorių?
– Iš pradžių galvojau, kad jos nėra jau tokios būtinos ir dėl neišprusimo maniau, kad tie, kas jas nešioja yra bailiai. Šios šalies didmiesčiuose gal kas trečias žmogus nešioja kaukes. Vėliau panaršiau internete ir supratau, kad ne veltui – kaukė yra būtinybė, o ne puošmena. Deja, pats kaukės neišbandžiau.
– Kokiomis kalbomis galima susikalbėti šioje šalyje?
– Pagrindinė kalba Taivane yra kinų, retais atvejais galima susikalbėti angliškai. Jų anglų kalbos žinios yra arba kuklios, arba jų išvis nėra. Galima susikalbėti ir pasauline – kūno kalba, ji naudojama tarp vietinių žmonių ir turistų.
– Kokias vietas Taivane aplankei?
– Gyvenau trijuose skirtinguose miestuose: Taojuane, Čiajuje, Gaosionge. Čia buvo daug lankytinų vietų. Pirmomis dienomis lankiau sostinę Taipėjų, kurioje apžiūrėjau buvusį aukščiausią pastatą pasaulyje „Taipei 101“. Kaip ir tikėjausi, manęs jis nenustebino, kaip ir praeitais metais Niujorke matyti dangoraižiai. Miesto džiunglės man nesukelia žavesio, todėl pasinaudojau metro ir nuvykau į zoologijos sodą bei Maokong Gondolą.
Maokong Gondola paliko įspūdį, kadangi pats lynų kelias trunka apie 25 minutes ir galima nusikelti į beveik 300 metrų aukštį. Kėliausi du kartus – naktį ir dienos metu. Dieną matyti neįprastai tanki ir ryški augmenija, o nakties metu – naktinis Taipėjus. Pakilus į viršų darbuotojai pasakė, kad reikia išlipti ir pirkti bilietą atgal į apačią. Kadangi esu labiau „skrudžas“ nei taupus, pasidomėjau kelione pėsčiomis žemyn ir su bendrakeleiviu nusileidome atgal nuokalne. Užtrukome apie valandą ir smagiai praleidau laiką man neįprastoje apylinkėje. Buvome labai nuvargę, nes aš pats dar tik vakar buvau atvykęs, o skrydis truko apie 24 valandas. Antrą kartą keliantis Gondola aplankiau arbatos plantacijas ir taip įgyvendinau vieną iš savo senų svajonių – pamatyti žalios arbatos laukus.
– Kokių išskirtinių gyvūnų pamatei lankytame zoologijos sode?
– Ten įdomiausi gyvūnai, matyt, yra pandos (patelė ir patinas), kurios yra vienintelės visame Taivane. Zoologijos sodas yra suskirstytas į skirtingas zonas, todėl galima pamatyti įvairiausių žvėrių: begemotus, dramblius, beždžiones, žirafas, tigrus, hienas, įvairius paukščius ir roplius. Ten buvo ir krokodilų, deja, jų nepamatėme. Tačiau svarbiausia mums buvo pamatyti pandas. Per 3 valandas bėgte aplankėme visą sodą.
– Kokiuose viešbučiuose apsistojai ir kokios jų kainos?
– Būtų neteisinga lyginti kainas viešbučių, kuriuose esu buvęs, nes ne visur sumokėta suma atitinka lūkesčius, o kartais juos net ir pralenkia. Aš viešėjau 5 žvaigždučių viešbutyje ir jis atitiko reikalavimus. Tiesa, SPA čia yra visai kitoks nei mūsų krašte. Čia mačiau nuo chloro pabalusį baseino dugną, o rusiško tipo saunoje pastebėjau besišildantį tarakoną.
Kitas mano lankytas keturių žvaigždučių viešbutis buvo vertas daugiausiai dviejų žvaigždučių. Sakyčiau, keturios žvaigždutės čia suprantamos kiek kitaip nei Europoje. Jame nebuvo pakankamai švaros, internetas veikė silpnai, apačioje esantis restoranas prastai vėdinamas, o kambaryje buvo sudėti tik būtiniausi daiktai ir visur kabėjo laidai. Viešbučių kainos yra apie 40 JAV dolerių už vieną naktį ir pusryčius.
– Ar turistų ir vietinių žmonių aptarnavimo lygis skiriasi įvairiose įstaigose?
– Vienas turistas papasakojo apie tai, kaip vietinis gyventojas reikalavo pakeisti viešbučio kambarį į kitą ir jo prašymas nebuvo įgyvendintas, o lygiai to paties paprašius užsieniečiui buvo atsakyta: „Tuoj pat, pone“. Panašiai buvo ir oro uoste – mus su kolega iš JAV įleido į atskirą eilę bagažui registruoti. O lėktuve pirmiausiai gėrimus gavau aš, o kitus šalia sėdinčius bendrakeleivius ignoravo. Net nepatogu buvo. Bet iš kitos pusės, vietiniai neįprastai nekantrūs žmonės. Jiems visur reikia lysti ir kelti šumą. Su tuo susidūriau daugybėje situacijų.
– Kokio maisto teko paragauti šioje šalyje?
– Jūros sraigės, midijos, kalmarai, aštuonkojai, krevetės ir įvairios žuvys, kurių nebūdamas meškeriotoju nepažįstu. Bet dažniausia valgiau – vištieną ir žuvį. Garnyras: ryžiai, įvairiausios daržovės, vaisiai ir grybai, kurių pavadinimų tikrai nežinau. Sakiau, kad grįžęs kurį laiką vištienos vengsiu, nes vištiena jau tapo anekdotu: „Vuhu, vištiena!“.
Didžioji dalis gyventojų – darbininkai, kurie kuria šalies produktą. O kita dalis – žmonės, kurie gali sau leisti gyventi europietiškai įrengtuose būstuose. Jie su savimi nuolat turi šiltos, o dažniau šaltos kavos puodelį ir stengiasi nepriekaištingai derinti drabužius. Taipėjaus mieste yra vaikomasi madų, o noras atitikti išvaizdos standartus žmones veda iš proto. Tiesa, čia sunkiau pamatyti rūkančius žmones nei bet kur kitur Europoje.
Pats Taipėjus labai neatitinka likusios šalies dalies įvaizdžio. O ir žmonės labiau rūpinasi savimi. Tuo tarpu mažesniuose miestuose daugiau dirbama turistams, todėl ten daugiau šypsenų. Greito maisto, kavos, gėrimų tarptautinių kompanijų parduotuvės čia įsikūrusios franšizės būdu.
– Kaip ten auginama arbata?
– Visų pirma, mėgstantys arbatą gerti su cukrumi čia susidurs su problema, nes paprašius cukraus vietiniai pasimeta ir dažnai jo neturi. Čia įprasta gerti stiprią arbatą, kuri man buvo per karti nors ir laikau save arbatos mėgėju.
Arbata auginama kalnuose, kiek atokiau nuo miesto. Aš mačiau tik nedidelius ūkius, bet kelių kvadratinių metrų krūmų man užtektų turbūt keliems metams ir galėčiau arbatą gerti kasdien. Vietinė arbata nėra pigi, o ypač perkant vietoje augintą žalią arbatą. Ji visiškai natūrali ir pats matai, kaip ją paruošia. 100 gramų arbatos kainuos apie 12 eurų. Turistai noriai lanko tokias vietas, o augintojai iš to pragyvena.
– Pasidalink keliais patarimais su tais, kurie nori nuvykti į Taivaną.
– Svarbu atkreipti dėmesį, kad ištisus metus ten labai karšta ir dėl to daug prakaituojama. Pagalvokite apie rūbų kiekį arba pasidomėkite, kokia galimybė yra išsiskalbti, nes mums 4 žvaigždučių viešbutis pasiūlė šalto vandens mašiną, kuri ir prastai išskalbė, ir šiek tiek sugadino drabužius. Manau, Taivanui aplankyti užtenka vienos intensyvios savaitės.