Tai – ne pirmas tekstas apie Afganistaną. Daugiau apie šią kelionę galite skaityti pirmoje, antroje, trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse.
Kadangi atvykau į Kandaharą vakare, norėjau vienas kelias valandas pasivaikštinėti, tačiau vietinis gidas man uždraudė tai padaryti. Sako, jog taip bus man saugiau, o jam ramiau. Abu nuvykome į turgų.
Kadangi turgus labai didelis, tiek pagrindinė gatvė, tiek šalutinės grūste prigrūstos pardavėjų. Parduoda tiesiog viską. Nuo smulkių maisto produktų iki didelių namų apyvokos daiktų. Nuėjus į turgaus gatvių pakraštį, galima rasti labai netikėtą skyrelį – šaunamųjų ginklų pardavėjus.
Keistas jausmas Afganistane laikyti ginklą rankoje. Įdomu, kad ginklų iš JAV prekyboje nėra. Kai JAV prieš trejus metus chaotiškai ir greitai traukėsi iš Afganistano, jie paliko apie 7 mlrd. dolerių vertės ginkluotės. Po kurio laiko nemaža dalis ginklų iš JAV pasirodė Pakistane. Ten juos naudojo karinės grupuotės, pasisakančios prieš oficialią Pakistano valdžią.
Pastaruosius dvejus metus stipriai išaugo smurtas. Ten taip pat naudojami JAV kulkosvaidžiai, naktinio matymo ar ryšio įranga. Pakistano valdžia labai sunerimusi dėl neramumų, nes vietinė policija daug silpniau aprūpinta negu karinės grupuotės, naudojančios JAV kariuomenės ginklus.
Palikti ginklai gali sukelti rimtų problemų regione. Pentagonas pranešė, kad jiems neįmanoma susigrąžinti savo paliktų lėktuvų, karinės ir specialiosios technikos, amunicijos. Palikti kiekiai nežmoniški, galintys aprūpinti naują armiją. 300 tūkst. šaunamųjų ginklų, 26 tūkst. sunkiųjų ginklų ir apie 60 tūkst. karinės technikos.
Talibanas neigia, kad ginklus parduoda juodojoje rinkoje, tačiau Pakistano ginklų pardavėjai sako, jog jų rinką tiesiog užplūdo JAV palikta ginkluotė.
Mudžahedai sako, kad panašiai rinkoje buvo 1980 metais, kai JAV pradėjo tiekti ginklus, jog afganai kovotų prieš Sovietų Sąjungą. Neprimena jums kartais Ukrainos? Pakistane ginklus perka ne tik karinių grupuočių nariai, bet ir civiliai ar biurokratai, nes sako, kad nebesijaučia saugūs. Na, pažiūrėsime, į ką tai išsirutulios.
Čia turbūt kiekvienas sau atsakykite į klausimą, ar JAV kariuomenės ginklai palikti tyčia ar netyčia. Juk rezultatas bus aiškus duodant ginklą besipykstančios etninėms grupėms. Vieni kitus pyškins, bus suirutė. Kai šalyje yra stipri bei stabili valdžia, sunku ir bepadaryti įtaką jos valdymui.
Kandahare aplankiau nemažai mečečių. Viena iš priežasčių ta, kad mano gidas labai religingas. Nekeista, nes visas miestas pasižymi giliu islamo tikėjimu. Kasdien prie manęs meldėsi apie penkis kartus. Pavalgome, pasimeldžia. Būna, net ir čia pat kavinėje šalia pasitiesęs kilimėlį. Aš jam netgi pats pasiūlydavau pasimelsti. Sakau, turime laiko, dar galime nevažiuoti, nori pasimelsti? Sako ok, tu paskrolink tuo metu, o jam prireiks 7 minučių. Po maldelės būdavo sotus ir laimingas. Jam tai kaip desertas.
Leisdamas laiką gatvėse, matau daug vaikų su UNICEF organizacijos kuprinėmis. Ši organizacija tiekia vaikams maistą, švarų geriamąjį vandenį ir medicininę priežiūrą. Taip pat rūpinasi vaikų švietimu, apsauga nuo smurto bei išnaudojimų. UNICEF rūpinasi, kad vis daugiau pasaulio vaikų būtų paskiepyti, apsaugoti nuo ligų ir galėtų lankyti mokyklas.
Afganistanas – viena iš prioritetinių krypčių, nes čia per daugiamečius alinančius karus visuomenė labai nuskurdo, išplito ligos. Vaikai buvo priversti dirbti, kad padėtų tėvams išlaikyti šeimą. Pasaulinių organizacijų dėka, vaikai vėl gali po truputėlį pradėti lankyti mokyklas.
Atėjęs į valdžią, Talibanas uždraudė muziką. Aišku, vietiniai kiek įmanoma ir toliau stengiasi klausytis muzikos. Tik tai dabar daro tyliau, tam, kad neišgirstų talibai. Jeigu klausosi automobilyje, būtinai išjungia muziką, kai priartėja prie patikros posto. Tačiau vieno tipo muzika yra legali ir pats Talibanas jos klausosi, ją netgi leidžia oficialiai per vestuves.
Kiek pastebėjau, Kandahare visi vyrai rūko narkotinę medžiagą – hašišą. Tai tam tikru būdu žmonių vartojimui paruoštos kanapės. Kieta rusva medžiaga, kuri šildoma minkštėja. Vartojama rūkant arba dedant į valgį. Hašišo ir kanapių skirtumas tas, kad hašiše veikliųjų medžiagų koncentracija gerokai didesnė ir jame visai nėra žaliosios masės. Eksportuojant į vakarus bei siekiant padidinti parduodamo produkto masę, hašišas maišomas su paprasta žole, o labai dažnai ir su klijais, tepalu, kartais net gyvūnų mėšlu.
Tikima, jog hašišas pradėtas gaminti centrinėje Azijoje. Pirminis gamybos procesas tikriausiai buvo tiesiog trinti džiovintus lapus į kilimą ir surinkti nuo jų atsiskiriančią medžiagą. Vos atrastas hašišas pasklido po Aziją. Taip patvirtina ir pavadinimas, kilęs nuo arabiško žodžio haššašin, kuris kilo nuo asasinų sektos, gyvavusios 1100 metais, pavadinimo.
Atverčiant žmones į šią sektą, senovėje buvo naudojamos gana efektyvios smegenų plovimo metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis maldomis ir narkotikais. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas. Tokias, kaip geriausias maistas, vergės, didelės dozės hašišo ir opiumo, bei įtikindama, kad tai – rojus.
Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti dėl švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Asasinų sekta, grasindama aplinkinių valstybių valdovams, daugiau nei šimtmetį valdė didelę dalį Persijos. Sekta buvo sunaikinta po mongolų įsiveržimo į Centrinę Aziją.
Praleidęs laiką su vietiniais jų sode, šiek tiek nustembu. Afganai, gyvenantys Kandahare, yra labai religingi. Tačiau laužo islamo tradicijas ir vartoja draudžiamas svaiginimosi medžiagas. Toliau vykstu į priemiesčius apžvelgti vietoves ir pamatyti, kaip gyvena kaimų gyventojai. Anksčiau šiose vietose nebuvo įmanoma važinėti, nes miestą valdė JAV kariai, o priemiesčius Talibanas.
Vairuotojas nuolatos man rodydavo vietoves, kur vyko daugiausia sprogimų ir susišaudymų. Sakė, kad į šiuos kelius niekas net nosies nenorėjo kišti, tačiau vietiniai žmonės per karą ir toliau čia gyveno, nes neturėjo, kur pabėgti.
Kandaharo lankymą baigiau. Vykstu į oro uostą. Standartiškai ginkluota armija patikrina kuprinę. Šiame oro uoste apuosto kuprinę ir šuo. Manau, dėl to, nes čia labai plačiai auginamas ir vartojamas hašišas. Todėl Talibanui visiškai uždraudus jo vartojimą, dabar tikrina ir keleivius, kad neišskraidintų į kitus miestus. O galbūt ir tuo pačiu dėl sprogmenų.
Šiam skrydžiui pasirinkau vietines oro linijas. Buvo parduodami du skrydžiai per dieną. Nusipirkau ankstyvesnį, 8 val. ryto. Atvykęs į oro uostą, matau, kad dar neprasidėjęs darbas. Sakau darbuotojams, kad nespėsiu į skrydį. Nieko, sako, nusiramink – inshallah (Islamo kontekste tai išreiškia tikėjimą, kad niekas neįvyksta, jei to nenori Dievas). Eik sau, galvoju, su savo inshallah visur.
Pasiaiškinęs supratau, kad realybėje 8 val. skrydžio ir nebūna. Klausimas, kam tada pardavinėja tokį skrydį. Skrisiu vėlyvuoju. Na, bet čia Afganistanas, dar jiems reikia padirbėti ties tuo.
Oro uostas šiame mieste tikrai savotiškai įdomus. Neskaitant jau architektūrinio šedevro. Oro uoste yra gražiai apželdintas kiemelis, kuriame ramiai laukiu lėktuvo.
Daugiau įspūdžių rasite „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.