Skaičiau visa tai ir linksėjau galva kaip žąsinas – aha, tikrai, kaip baisu, koks košmaras, mąsčiau ir sutikau su visais skundais. Paskui pažiūrėjau kas kalėdiniu laikotarpiu darėsi JAV Niujorko valstijoje, kuriame pūga, pavadinta šimtmečio pūga, realiai užpustė Bafalo miestą, o gelbėtojai automobiliuose ar po pusnimis ieškojo išgyvenusių žmonių ir pagalvojau, kad gal tos mūsų bėdos ir nėra tokios didelės. Lyginant su šimtmečio pūga pas mus buvo tik pūgelė, lėmusi tai, kad nuvažiuoti iš Panevėžio į Vilnių man truko ne aštuoniasdešimt, o šimtą minučių.
Kodėl čia apie tą šimtmečio pūgą išvis pradėjau? Nes mano brolis, Pravalturo direktorius su mūsų bendra mama nusprendė Naujuosius metus sutikti Antarktidoje su pingvinais. Jiedu planavo susitikti Buenos Airėse, o iš ten skristi į Argentinos pietuose esantį Ušuajos miestą, kuriame turėjo sėsti į laivą ir plaukti į Antarktidą. Argentiną direktorius turėjo pasiekti iš Europos, o mama – atskristi iš JAV šiaurės rytų, kuriuose ir siautėjo šimtmečio pūga. Būtent dėl jos aš su nerimu stebėjau situaciją JAV ir tikėjausi, kad pūga neprivers atidėti ar atšaukti mamos skrydžio, dėl ko daugybę pinigų kainavusi kelionė į Antarktidą galėtų pakibti ant Zosytės plauko. Nerimauti buvo pagrindo – per kelias kalėdines dienas JAV dėl pūgos buvo atšaukta apie 15 tūkstančių skrydžių. Tačiau viskas baigėsi gerai, keliautojai sėkmingai pasiekė Argentinos sostinę iš, kurios toliau keliauja Antarktidos link, ačiū, kad rūpinatės.
Manau, jog kelionei pasibaigus, jų įspūdžiai iš Antarktidos neliks nepapasakoti, o kad jau užsiminėme apie JAV ir Pravalturo direktoriaus keliones, tai čia papasakosiu apie dar vieną, neseniai įvykusią kelionę, kai direktorius, iš dyko buvimo, nusprendė pasivažinėti po JAV ir įsivelti į nestandartinius nuotykius. Toje pat kelionėje jis keliavo ir po Aliaskos valstiją, kurią jau esu aprašęs, tačiau grįžęs iš Aliaskos jis neskubėjo namo, o nusprendė pakeliauti kur truputį šilčiau – po pietines JAV valstijas.
Kad jaustųsi tikresniu pietiečiu ir kaubojumi, direktorius keliavo su skolintu krovininiu mikroautobusu. Bevairuodamas tokį, jis mąstė, jog ta proga galėtų už pinigus kokias lentas ar net gyvūnus kam nors pervežti, tačiau kita mintis buvo dar geresnė. Antrą kelionės dieną, sustojęs kažkur pailsėti, jis susivokė, kad toje transporto priemonėje galima ir miegoti. Autobusiukas gi krovininis, daug vietos būdoje. Toliau, sakėsi, kas antrą naktį nakvojęs būdoje ir sutaupęs viešbučiams, kurie JAV nėra jau tokie ir pigūs.