Taigi, po salą laisvai bėginėja begalė kačių, todėl į ją atvykus nesunku pasijusti it atsidūrus kačių rojuje.
Šiaip jau Aošima yra visiškai nedidukas žemės lopinėlis (salos plotas – vos 0,49 kvadratinio kilometro) prie pietinio Japonijos smaigalio.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Aošimoje buvo suskaičiuota apie 900 žmonių. Jie ramiai sau gyveno besiversdami žvejyba aplinkiniuose vandenyse ir dirbdami žemę.
Slenkant dešimtmečiams pragyventi saloje darėsi vis sunkiau, kadangi sardinės prarado paklausą. Taigi, žmonėms prisiėjo keltis į miestus ir susirasti darbą.
2019-aisiais tik šešetas žmonių salą vis dar laikė savo namais.
Nors žmonių skaičius vis mažėjo, kačių populiacija – atvirkščiai – tik plėtėsi.
Katės saloje buvo įveistos tam, kad gaudytų peles. Dabar gyvūnais augintiniais jų jau nepavadinsi: šimtai saloje tarpstančių švelniakailių gyvena be žmonių, nes jie arba išvyko iš salos dėl darbo, arba sulaukę garbaus amžiaus mirė.
Jeigu šiandien atplauktumėte į Aošimą, vos žengus žingsnį jus pasitiktų pulkai prijaukintų ir žmonių visiškai nebijančių kačių. Jos, tarsi sveikindamosi, draugingai murkia arba miaukia.
Saloje gyvenančioms katėms būdinga šiokia tokia įvairovė, bet didžiąją dalį sudaro oranžinio ir rudo kailio gyvūnai. Nemažai yra ir tokių, kurių kailis trijų spalvų.
Pastaraisiais metais Aošimos katės įgijo net tam tikrą reputaciją – į jas pasižiūrėti atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio vietų.
Kadangi sala labai maža, atvykstančių keliauninkų prašoma atsivežti maisto ir gerbti vietos gyventojus, kuriuos ne ypač džiugina gyvenimas turistų traukos objekte.
Aošimos katės anaiptol neišrankios: jos kuo puikiausiai minta ryžių kukuliais, energiniais batonėliais arba bulvėmis, kurių išsiprašo iš turistų.
Kadangi neturi natūralių priešų, gyvūnai ramiai sau slampinėja kur tik nori ničnieko nebijodami.
Tiems, kurie norėtu atsidurti malonioje kačių apsupty, turbūt derėtų paskubėti: 2018-aisiais buvo nutarta atlikti masinę sterilizacija, kad 200 rekordą pasiekusi populiacija nebesiplėstų.
