Prieš pandemiją Jordanija savo turizmo sektorių buvo užkūrusi taip, kad beliko tik sėdėti ir pavydėti kaip į tą šalį plūsta turistai su pinigais. Ir ko jiems neplūsti, nes Jordanija suteikė bene vienintelę saugesnę ir pigesnę galimybę prisiliesti prie Artimųjų Rytų.
Jordaniečiams, savo ruožtu, atsirado galimybė saujomis griebti pinigus (dažnai persistengiant) iš protingų ir kvailų turistų, o vietiniams vyrukams – vilioti pagyvenusias poniutes iš Europos. Kodėl viskas taip susiklostė, kaip viskas baigėsi ir su kokiomis problemomis mes susidūrėme keliaudami Jordanijoje? Tuoj papasakosiu.
Tiesa, aš nesu poniutė, todėl apie poniučių viliojimas negaliu pasakoti iš asmeninės patirties, tačiau pažįstu bent keletą lietuviškų moteryčių, pametusių galveles dėl jordanietiškų princų kerų.