Vakarų pasauliui Gruzija dar nėra gerai pažįstama turistinė destinacija, tačiau jos populiarumas auga. Didžioji dalis čia atvykstančių turistų kol kas yra iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų. Tai nulėmė ne atsitiktinumas, o bendra praeitis. Šalis nedidelė, bet pasižyminti įvairaus tipo turizmo išplėtojimu, kurio maža nepasirodys. Šalyje, kurios plotas yra ~ 69 000 km2, keliautojams reikėtų skirti mažiausiai 8 dienas aplankyti pagrindinius šalies miestus, kultūros paveldo vietas, gamtos grožybes.
Pradėkime nuo atvykimo galimybių. Lietuvaičiai kaip ES piliečiai į Gruziją skristi gali be vizos. Galima vykti ir su asmens tapatybės kortele, tačiau paso turėjimas užtikrintų jus nuo bereikalingu nesklandumų.
Galų gale – juk smagu pase turėti dar vienos šalies štampuką. Nors šalyje yra trys oro uostai, tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos yra vykdomi tik iš Vilniaus į Kutaisi. Kutaisi Karaliaus Dovydo Statytojo oro uoste iškart galime pajusti vietinę atmosferą. Atsipalaidavimas, o tiksliau balaganas, yra jaučiamas prie kiekvieno kampo. Mažame oro uoste visi terminalai yra bendroje patalpoje, o skrydžių kontrolės postai taip pat neturi atskirų erdvių. Visgi pasiklysti čia nėra kur, tik tvarkos nėra.
Pavykus išeiti, prasideda egzotiškas autobusų vairuotojų kvietimas važiuoti į pagrindinius šalies miestus – Tbilisi, Batumi, Kutaisi. Ir taksistai jiems nenusileidžia savo viliojimu. Visgi rekomendacija būtų sėsti į autobusą, kuriame ir kaina bus mažesnė, o ir derėtis nereikės. Taksi čia taip pat labai pigus transportas, tačiau reikės derėtis, nelipti į taksi iki kol nėra susitarimo dėl kainos, bei privalomai bendrauti su taksistu arba klausytis ne visuomet maloningos muzikos.
Transporto kainos Gruzijoje yra visur mažos. Lengvesniam orientavimuisi 1 euras ~ 3,1 lario. Dažniausios krypties iš Kutaisi oro uosto į Tbilisi kaina autobusu yra apie 20 larių. Už 4 valandas kelio serpantinais kaina tikrai nėra didelė. Ekonomiško keliavimo mėgėjams galima rekomenduoti keliauti vietiniu transportu – maršrutka. Už keletą larių nuvykite į Kutaisi miesto centrą ir maršrutkos bus visur! Bilieto kaina į Tbilisi kainuos vos 10 larių. Neieškokite autobusų stočių, nes transporto sistema Gruzijoje yra improvizacinė. Maršrutkos stoja visur: kartais tai tarsi stotelės, kartais stotele tampa žmogus pamojęs ranka. Taksi kainos Gruzijoje yra derybų dalykas. Visgi, už kilometro atstumą mokėti daugiau kaip 2 larius būtų neprotinga.
Žmonės, kurie Gruzijoje lankosi pirmą kartą, turėtų pradėti nuo miestų, o konkrečiai – nuo Tbilisio. Vakarų Europos miestų mylėtojams tai būtų geriausias vaistas nuo kultūrinio šoko. Nors vietomis dar lengvai įžiūrimas šalies skurdas, tačiau miesto centras ir turistinės gatvės yra sutvarkytos, pilnos veiklų ir galimybių. Rusų kalba kol kas išlieka pagrindine turistų komunikavimo su vietiniais kalba. Sovietinė praeitis ir dabartinis turistų iš Rusijos kiekis daro savo. Visgi Tbilisi anglų kalbos vartojimas auga labai sparčiai, todėl jauniems keliauninkams irgi neturėtų kilti problemų. Įpratusiems keliauti po Europą gali pasirodyti keista, jog Tbilisi neturi tokio akivaizdaus senamiesčio.
Gatvės, skverai ir aikštės persipina vieni per kitus ir sudaro kitokį miesto vaizdą. Senos architektūros, paslaptingų gatvių ir istoriją menančių monumentų čia netrūksta. Vaikštant pagrindine Rustaveli alėja verta apžiūrėti monumentalią ir kiek bauginančią stalinistinę architektūrą, taip pat carinės Rusijos laikais pastatytus dvarinkų rūmus, teatrus ir bažnyčias. Mtkvari upės dešiniajame krante neįmanoma nepastebėti ant aukštos kalvos išlikusių Narikala tvirtovės griūvėsių. Pasiblaškykite gatvelėmis, aptikite netikėčiausiose vietose pastatytas Rytų krikščionių bažnyčias iš XII – XV a. Tbilisi yra net 8 skirtingų konfesijų šventovės. Įvairiausiuose kampuose pastatyti šmaikštūs paminklai garsiems ar išgalvotiems su Gruzija susijusiems veikėjams.
Batumi ir Kutaisi yra kiti du miestai, kuriuose verta praleisti bent dieną. Nuo XXI a. Batumis aplenkė Kutaisi ir tapo antru Gruzijos miestu pagal populiaciją. Taip įvyko dėl didžiulės poilsinio turizmo plėtros projektų, naujų darbo vietų atsiradimo. Vos tik Adžaros regionas M. Saakašvili prezidentavimo metais tapo daugiau mažiau integrali Gruzijos dalis, Batumis pradėjo klestėti. Nors mūsų vyresnieji mena, kad ir sovietmečiu Batumis buvo vienas pagrindinių kurortų.
O dabar atvykstantiems į Batumi kyla klausimas ar jie Gruzijoje, ar Turkijoje? Batumio miesto ir Gruzijos valdžia kaip pavyzdį imdami Turkijos pajūrio kurortus, pradėjo realų bazinių idėjų kopijavimą, panaikindami mieste benykstantį istorinį paveldą, palikdami tik keletą objektų. Dabar Kaukazo Las Vegas vadinama teritorija yra tapusi dangoraižių, kazino, naktinių klubų ir barų epicentru. Be pajūrio ruožo ir akmenuoto paplūdimio čia smagu pasivaikščioti 7 km besitęsiančiu bulvaru, užsukti į paliktą nedidelį XIX a. senamiesčio lopinėlį bei apsilankyti Stebuklų parke. Tie stebuklai – apžvalgos ratas, Alfabeto bokštas, primenantis kartvelų abecelės ir gruzinų identiteto unikalumą, kaukazietiškosios Romeo ir Džiulietos (pav. Ali ir Nino) skultūra ir daugybė kitų modernistinių architektūrinių įdomybių.
Dangoraižių tarpe taip pat yra dėmesį atitraukiančių dalykų. Kažkada statytas Technologijos Univeriteto pastatas su įmontuotu apžvalgos ratu, dabar tapo vienu juokingiausių pastatų visoje Gruzijoje. Apibūdintas kaip nefunkcionalus, pastatas keletą kartų buvo parduotas ir jau keletą metų yra pasidabinęs ON SALE iškaba. Atvykus į Batumi siūlyčiau čia likti tik pasižvalgymui po miestą.
Poilsiui prie jūros keliaukite gyventi į aplinkinius miestelius kaip Kvariati, Gunio, Makhinjauri ir pan. Šios, nuo miesto keliolika kilometrų atsitraukusios gyvenvietės, turi neužgrūstus paplūdimius, švaresnį jūros vandenį, o harmoningai susijungęs kalnų ir jūros kraštovaizdis suteikia žavesio. Turėkite omeny, kad Adžarijos regionas yra pati lietingiausia teritorija ne tik Gruzijoje, bet ir visame Kaukaze, todėl susiplanuotas poilsis prie jūros su kokteiliuku gali būti sugriautas.
Kutaisi miestas yra laikomas kaip vienas seniausių miestų visoje Europoje. Kaip buvusios Kolchidės karalystės, o vėliau visos Gruzijos sostinė (po Mtshetos) turėtų būti begalo senovinė vieta. Tačiau realybėje yra kiek kitaip. Dėl sovietinių urbanizacinių ir industrializacinių projektų miestas patyrė milžiniškas permainas ir dalis jo dabar primena blokinių namų girią. Nerenovuotų namų blokai dėl prastos konstrukcijos ir erozijos daro film noir miesto vaizdą. Kutaisi gyvenamuosiuose rajonuose laikas yra sustojęs.
Mažos pustuštės parduotuvėlės, užmiršti statybų darbai bei kiemuose besimėtantys gelžgaliai kuria keistą praeities ir rudens vaizdinių mišinį. Visgi sovietinės praeities ieškotojai čia galėtų rasti ir netoliese esantį atrakcionų parką, kuris iki šiolei veikia. Kutaisi netrūksta ir kontrastų. Centrinė miesto dalis sutvarkyta, mums pažįstama senamiestinė dalis – su jaukiomis akmenimis grįstomis gatvelėmis, žemais namukais ir paslaptingais kiemais.
Esant Kutaisi būtina nueiti prie auksinio Kolchidės fontano, užkilti prie Bagradioni katedros, kuri vos prieš pora metų, dėl neveiksmingai vykdomų restauracijos darbų prarado UNESCO kultūros paveldo sąrašo vietą. Kutaisi yra ir Gruzijos parlamento rūmai. Tiesa, dabar jie nebeatlieka savo funkcijų, nes parlamentas grįžo atgal į Tbilisi, tačiau modernistinė stiklinio ovalo forma, bei pačio pastato atsiradimo istorija turistus pritraukia ir čia.
Mūsų senjorai prisimindami Kaukazą dažnai pasakoja apie Borjomi ir Gori. Tai du, kur kas mažesni miestukai, tačiau įeinantys į turistinių vietų sąrašą Gruzijoje. Borjomi žinomas nuo XIX a. dėl savo mineralinio vandens šaltinių. Dabar tai kurortinis miestelis apsuptas didelių pušynų bei kalnų.
Atvykusieji gali nukeliauti prie šaltinio versmių ir nemokamai gerti mineralizuotą vandenį. Vietiniai čia kas dieną atvyksta su penkių litrų talpos buteliais ir pilasi vandenį. Kam pirkti, jei galima įsipilti? Tiesa, pakankamai juokinga atvykus į Gruziją pamatyti Borjomi kainą. Čia jis kainuoja 0,5 lario, kai Lietuvoje tai bene brangiausias mineralinis vanduo. Gori miestelis labai primena Kutaisi gyvenamuosius rajonus. Sovietinio palikimo vieta su ideologine potekste. Bene populiariausias muziejus visoje Gruzijoje yra įkurtas čia. Stalino paminklai, biustai, fotografijos ir net kilimas išgraviruotas J. Džiugašvili gyvenimo etapais. Ironiška, tačiau jei ne Stalinas, kaži ar ši vieta būtų populiari turistų tarpe.
Gruzijos muziejai nepasižymi interaktyvumu, tačiau jų įvairovė didelė. Kadangi bilietai į muziejus čia kainuoja pora larių, išlaikyti, atnaujinti pastatą ir ekspozicijas yra keblu. Didžioji dalis muziejinių objektų yra susiję su religija, bažnyčiomis. Dėl didelio tikėjimo šalyje, sakralinis paveldas tapo muziejinėmis erdvėmis. Bažnyčios, vienuolynų kompleksai – jų yra kiekviename Gruzijos kampelyje.
Dažnas vakarietis, kuris grįžta iš Gruzijos, vėliau savo draugams juokiasi, kad jei vyksite į šią šalį nesutikite, kad vietinis jums aprodytų „keletą“ bažnyčių, nes tai užsitęs amžinybę. Visgi sutikite! Bažnytinis paveldas čia kitoks, paslaptingesnis, jaučiasi didžiulė transcendentinė galia. Bažnyčios siekia neatmenamus laikus, daug kur net nerestauruotos, leidžia prisiliesti prie originalios sienų tapybos. Labai įdomus jų likimas sovietmečiu. Ieškant muziejų ar architektūros paveldo būtina nuvykti į meilės miestu vadinamą Signagi ir į pirmąją sostinę Mtshetą.
Nepaisant to, kad gatvėse verda chaosas, daug triukšmo ir rėkavimo, šalis yra labai saugi. Posakis, kad gruzinui svečias yra Dievo dovana, greičiausiai yra tiesa. Vakarais miestai atgyja, pasigirsta daug muzikos, žmonių juoko ir nevaržomos laisvės pojūčio. Gruzijoje didžioji dalis kavinių bei parduotuvių dirba nakties metu ir užsidaro tik paryčiais. Arba išvis neužsidaro! Dėl labai lengvų smulkiojo verslo plėtojimo sąlygų didžioji dalis tokių versliukų yra šeimų pragyvenimo šaltinis.
Šeimos nariai gražiai pasiskirsto darbo grafiką. Didžioji dalis nakvynės vietų taip pat veikia tokiu principu. Apsistoti Gruzijoje be galo pigu. Nuo lapkričio iki balandžio mėnesio nakvynės kainos centre esančiuose viešbučiuose kainuoja maždaug 6 eurus asmeniui dviviečiame kambaryje, o sezono metu apie 10 eurų. Kokybę vertinti geriausia asmeniškai, bet lova ir tualetas tikrai bus. Paskutiniu metu Gruzijoje augant užsienio investicijoms iškyla tarptautinių kompanijų viešbučiai, restoranai, parduotuvės.