Kai tik apsiskelbiau, kad šįkart skrendu pakeliauti po JAV, sulaukiau neapsimestinai susižavėjusių reakcijų ir pavydžių žvilgsnių. Vis dėlto, po to sekę komentarai sufleravo, kad aplinkinių nežavėjo mintis, jog pamatysiu Niujorką, Niagaros krioklius ar kitas JAV įdomybes.
Jie stebėjosi būtent pačiu kelionės faktu, nes po jo paviešinimo kilusi reakcija – „Per gerai gyvena, kad gali sau keliauti į amerikę“ greitai nuslopo ir toliau net nebebuvo domimasi ką žadu pamatyti ir panašiai. Tai patvirtina ir kelionių portalų statistika, kuri transliuoja, kad mūsuose geriau skaitomi įspūdžiai, iš kokio nors Kijevo ar Kaliningrado nei iš JAV.
Aišku, juos galima suprasti – Kaliningradas ir Kijevas čia pat, o JAV kažkur ten, už vandenyno. Prie atstumo faktoriaus pridėkime ir tai, kad keliavimas po JAV reikalauja nemažų išlaidų, kurias ne visi gali norėti patirti, ypač esant pigesnėms alternatyvoms tokioms kaip Turkija, Bulgarija ar bent jau Tailandas.
Iš tiesų, keliauti Jungtinėse Valstijose yra brangu. Nuvykti gali būti ir labai pigu, nes kartais, nepopuliariu laiku abipusius bilietus į didesnius JAV miestus galima gauti ir už 300 eurų, tačiau nuvykus prasideda tikrosios išlaidos. JAV nėra pigesnės nei vakarų Europos šalys – neklausykite tų, kurie teigia priešingai.
Šitie teigėjai, žinoma, pirmiausia pirštu bes į kuro kainas. Taip, kuras JAV pigesnis nei Lietuvoje, o pigių tinklų parduotuvėse galima pigiau nusipirkti drabužių, tačiau tai daugiau mažiau viskas, ką pigiau gali gauti eilinis turistas atvykęs į JAV. Svečiams aktualiausios maisto, gėrimų, nakvynės, transporto ar pramogų kainos yra aukštos, tad žiūrint per bet kurią prizmę, pigiai paviešėti JAV tikrai nepavyks.
Na, o pamatyti šioje šalyje galima labai daug ką. Nuostabiausia, kad JAV klimatas yra toks, kad vienu metu šalyje yra visi metų laikai, tad galima pakeliauti ne tik per miestus, bet ir juos. Niujorkas, Vašingtonas, Las Vegasas, Florida ar Kalifornija – tai vietos apie kurias visi gali ką nors papasakoti net ir nebuvę jose. Tai normalu, nes jos nuolat rodomos internete, filmuose ar aprašomos knygose.
Aš šįkart papasakosiu apie lietuviams gal kiek mažiau žinomą, bet JAV be galo garsią ir populiarią vietą – džiazo, bliuzo ir afroamerikietiškos vudu religijos sostinę – Naujojo Orleano miestą, esantį Luizianos valstijoje.
Šiek tiek sekantys žinias, turbūt atsimins 2005 metais Naująjį Orleaną nušlavusį uraganą Katriną. Tai buvo žiauriausias uraganas JAV istorijoje, visu stiprumu smogęs būtent bliuzo miestui, kuris, pasirodo, nebuvo taip gerai pasiruošęs sutikti uraganus, kaip buvo matoma iki tol. Katrina užtvindė apie 80 proc. miesto ir jo apylinkių.
Potvynio metu žuvo beveik du tūkstančiai žmonių, gyventojai paliko savo apsemtus namus, o mieste ėmė siautėti marodieriai. Gal pamenate vaizdus per televiziją, kai žmonės sėdi ant savo namų stogų ir laukia kol atplauks pagalba, o pats miestas yra vis labiau semiamas? Potvynis neslūgo apie porą savaičių. Kalbama, kad Katrina buvo didžiausia stichinė nelaimė JAV istorijoje kainavusi apie 100 milijardų JAV dolerių.
Bet ne apie nelaimes mes dabar. Potvyniui nuslūgus Naujasis Orleanas buvo sutvarkytas ir šiandien jis kaip visada yra puikus, linksmas, garsus, muzikalus, tačiau kartu ir keistas miestas. Didžiausias jo keistumas slypi dalies miestiečių tikėjimu vudu magija, kuriai ir skirsime šią pasakojimo dalį, nes artėjant Helovynui ši tema yra kaip niekada į temą.
Vudu nėra tikroji religija, tai veikiau magiškų ritualų kratinys. Manau, mūsuose vudu pavadinimas labiausiai asocijuojasi su lėle, kuri naudojama kaip priemonė kitiems žmonėms paveikti ar net nužudyti per atstumą. Pamenu, dar mokykloje Kėdainiuose buvo mada darytis popietinės lėlytes ir jas badyti įsivaizduojant, kad badai savo priešą. Tai štai, tokių lėlyčių, tiesa, ne popierinių, o medžiaginių pilnos Naujojo Orleano prancūzų kvartalo suvenyrų parduotuvės.
Norėjau nusipirkti porą ir parsivežti į Lietuvą, bet pagalvojau, kad nei aš tų badytinų priešų turiu, nei šiaip yra noras veltis į tai, ko nelabai suprantu. Nors tiesą sakant, labiausiai baidė faktas, kad kas nors kitas nusipirks ir badys mane. Taigi, klioviausi karmos teorija, kad jei aš nieko nebadysiu, tai gal ir manęs nebadys.
Kodėl ši magija prigijo būtent Naujajame Orleane? Labiausiai tam įtakos turėjo tai, kad į Luizianos valstiją XVIII a. daugiausia vergų buvo atgabenta iš vakarinės Afrikos teritorijos, kurioje yra dabartinė Benino valstybė. Toje teritorijoje vudu magija buvo paplitusi labiausiai pasaulyje. Be to, tuometiniai Luizianos valdytojai prancūzai į vergų prietarus žiūrėjo atlaidžiau nei šiaurinės JAV valdytojai britai – afrikiečiams buvo leista užsiimti senosiomis apeigomis. Todėl šis reikalas išplito ir vudu tapo viena labiausiai paplitusių religinių praktikų Luizianoje.
O kaip yra dabar? Aišku, kad nebe taip kaip anksčiau – pasaulis modernėja ir religijos svarba mažėja. Vudu apeigų Naujajame Orleane niekas (bent jau kasdien ir viešai) neatlikinėja, dvasių nekviečia ir lėlių nebado. Tačiau mistinė dvasia mieste vis dar yra labai stipri. Prancūzų kvartale yra vudu muziejus su visa religijos istorija, amuletais ir panašiais eksponatais.
Turistams organizuojamos ekskursijos po dvasių mėgstamus miesto kampelius, kapines ir vudu apeigų vietas. Mano pažįstami belgai sudalyvavo naktinėje ekskursijoje, po kurios net springdami iš susijaudinimo rodė nuotrauką, kurioje nufotografuotas tuščio tamsaus namo langas, o nuotrauką išdidinus tame lange išryškėja baltai apsisiautusios moters siluetas žiūrintis į juos. Pažiūrėjau aš į tą nuotrauka – na tikrai matosi moteris. Įspūdinga, negali paneigti.
Ekskursijų po kapines nepraleiskite. Naujajame Orleane tai nėra paprastos kapines, jos ypatingos. Mirusieji čia laidojami ne po žeme, o mauzoliejuose, todėl kapinės atrodo kaip ištisas miestas su savo namais. Sako, taip yra, nes miestas yra nuolatinių potvynių zonoje ir laidojant mirusius mauzoliejuose yra didesnė tikimybė, kad atėjus potvyniui jie neišplauks iš savo buveinių. Bet per ekskursiją jums pasakys, kad taip laidojama dėl kitos priežasties. Pagal vudu tikėjimą prisikėlę numirėliai yra zombiai ir, kad kam nors juos užbūrus prisikėlimui, miesto neištiktų zombių apokalipsė, mirusius laikyti mauzoliejuose yra būtina.
Paprasčiausia savarankiška ekskursija pėsčiomis su vietoje gaunamomis gido paslaugomis, dienos metu po Sent Luiso pirmąsias kapines kainuoja 20 JAV dolerių. Jose yra ir garsiausios JAV vudu burtininkės Marie Catherine Laveau kapas. Tiesiog nueikite iki kapinių ir sumokėkite už įėjimą. Šios kapinės užsidaro 17 valandą. Po šio laiko ekskursijos jau nebegalimos. Rimtesnės ekskursijos gali būti naktinės. Jos yra grupinės ir užsakomos iš anksto. Tokios kainuoja daugiau – apie 45 JAV dolerius.
Tiesa, nepatariu išdykauti ir dėl adrenalino poreikio savarankiškai naktį brautis į kapines. Tai gali būti grėsmė jūsų gyvybei. Naktimis kapinėse mėgsta darbuotis piktas ir ginkluotas gaivalas, kuris laukia tokio tipo nuotykių ieškotojų ir juos apiplėšia. Toks nuotykis, žinoma, gali būti jaudinantis, bet abejoju ar maloniai.
Visos šios aukščiau aprašytos atrakcijos ypač suaktyvėja prieš šventę Helovyną. Tuomet čia prasideda tikra vaiduoklių ir vudu fiesta. Šis laikotarpis Naujajam Orleanui yra labai aktyvus turizmo prasme. Helovynas JAV yra nepaprastai populiari šventė, žmonės jai rūpestingai ruošiasi, puošia savo namus moliūgais, vaiduoklių ar dvasių muliažais neprasčiau nei eglutėmis prieš Kalėdas, o Naujajame Orleane šis procesas vyksta dar aktyviau.
Taigi, jei galite, apsilankykite Naujajame Orleane prieš Vėlines. Jei negalite – apsilankykite bet kada, nes mieste yra ne tik vudu, vaiduokliai ir kapinės. Čia dar yra džiazas ir bliuzas. Apie džiazuojantį Naująjį Orleaną – kitoje pasakojimo dalyje.