Daugelis svajoja pažvelgti į dangų, apsiaustą mirguliuojančiais raudonos, žalios, violetinės spalvų šydais. Deja, atsidurti pakankamai į šiaurę nutolusiame taške kaip tik tada, kai gali įvykti šis astronominis reiškinys ir nusistoja giedras oras, nėra taip lengva, rašo mirror.co.uk.
Netgi nuvykus į tokią vietą, kur Šiaurės pašvaistės paprastai pasirodo, negali būti nė kalbos apie garantiją, kad iš tiesų pavyks ją pamatyti, jei kartais nenusišypsotų laimė užtaikyti giedro Arkties dangaus.
Visgi Kanadoje įsikūrusiame Čerčilio mieste šansų pamatyti Šiaurės pašvaistę daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
Atšiaurios Manitobos gyventojai akinančiu reginiu kasmet gali mėgautis į valias. Suskaičiavus dienas, kai Čerčilyje pasirodo Šiaurės pašvaistė, susidarytų 10 mėnesių laikotarpis.
Mieste nufotografuoti kadrai – puikus įrodymas, kad šių platumų kraštovaizdis dažnai atrodo tiesiog užburiantis: galingos pulsuojančios šviesos kaskados, nusidriekiančios virš Hudsono įlankos ir plytinčių sniegynų, padaro neišdildomą įspūdį.
Nors Šiaurės pašvaistė – daugiau nei pakankama priežastis išsiruošti į tolima Kanados miestą, kelionė žada ir kitų siurprizų.
Šiame regione vyksta intensyviausia ir masiškiausia baltųjų delfinų migracija. Sezonui pasiekus piką, besipliuškenančių gyvūnų būrių pavyksta pamatyti Čerčilio upės žiotyse.
Spalį ir lapkritį galima išvysti dar vieną retą gamtos pasaulio fenomeną. Baltieji lokiai, seniau laikyti žvėrimis atsiskyrėliais, šiltaisiais mėnesiais susiburia ir atklysta į Čerčilį.
Kol pėdinti lengva, gigantiški žinduoliai traukia būriais, o kai susiformuoja ledas, jie leidžiasi į savarankišką žieduotųjų ruonių medžioklę.
Nuo 9-ojo praeito amžiaus dešimtmečio mieste buvo pradėta plėtoti turizmo pramonė. Šio darbo entuziastai suprato, kad didžiausiu masalu ir atrakcija galėtų tapti baltųjų lokių migracijos ypatumai. Baltuosius lokius pavyksta saugiai stebėti iš specialių transporto priemonių, pritaikytų judėti po tundros teritoriją.
