Ar galite įsivaizduoti, kad pasaulyje yra miestas, kuriame galėtų gyventi 1,5 mln. žmonių, su išplėtota infrastruktūra, transportu, naujais namais, puikiais keliais, pavėsingomis alėjomis, jaukiais parkais ir praktiškai be jokių žmonių.
Šis urbanistikos stebuklas yra Kinijos šiaurėje, netoli Mongolijos. 2001 m. šioje vietoje rado akmens anglies telkinių. Pasakiškai praturėjusi valdžia nurodė nedelsiant pradėti statyti naują megapolį, kuriame galėtų gyventi mažiausiai milijonas žmonių.
Jau 2003 m. miestą pastatė ir į jį galėjo keltis pirmieji gyventojai. Tačiau nepaisant lūkesčių ir prognozių, kinų darbininkai nepuolė kraustytis į megapolį – žmonės tiesiog neturėjo pinigų nekilnojamam turtui. Dabar čia puikuojasi naujausio dizaino administraciniai pastatai, valstybinės agentūros, muziejai, teatrai ir sporto kompleksai, gyvenamieji namai.
Kartais ten apsilankančius fotografus iš viso pasaulio pribloškė keliai iš kelių juostų be automobilių, tuščios gatvės ir neapgyvendinti daugiabučiai. Juokinga tai, kad mieste veikia šviesoforai, o važinėti praktiškai nėra kam. Naujausiais duomenimis, mieste gyvena ne daugiau nei 30 000 žmonių.
Mieste vaiduoklyje yra reklaminių plakatų, pastatytos šiuolaikiškos autobusų stotelės, yra skulptūrų, šiuolaikinių atrakcionų, verslo centrų, gyvenamųjų kompleksų.
Kangbaši plotas – 350 kvadratinių kilometrų. Kažkada valdžia manė, kad žmonės nedelsdami suvažiuos čia gyventi.
Įdomus faktas – fondai ir privatūs investuotojai masiškai supirko nekilnojamąjį turtą mieste, tačiau jiems taip ir nepavyko jo parduoti brangiau, nes Kinijos dirbančioji klasė tiesiog neturi pinigų.
Dar vienas paradoksas – kai kuriuose naujų namų butuose nėra net apdailos, grindų, bet yra radiatoriai, kurie šildo. Statytojai stengiasi, kad namai nesugriūtų, kol čia įsikels žmonės. Kitaip tariant, didelės sumos skiriamos išlaikyti namams, kuriuose niekas dar negyvena.
Vardan ateities miesto kelis kaimus, buvusius šiose valdose, tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Įdomiausia tai, kad čia iki šiol visu tempu vyksta statybos.
Tik pavakary galima pamatyti žmonių, važiuojančių automobiliais ar vaikštančių šaligatviais. Kai kurie netgi užsuka į kavines. Dažniausiai Kangbaši matomi žmonės su ryškiai oranžinėmis liemenėmis – be gatvių šlavimo čia praktiškai nėra kitokių darbų. Tikimasi, kad po 10–20 metų čia bus daugiau gyventojų.