O ir viešbutis, kurdamas individualų konceptą, stengiasi palikti kuo geresnį įspūdį savo svečiams, į kurį jie vėl ir vėl noriai sugrįžtų, ir dar draugų atsivežtų. Štai apie vieną tokį aš šiandien noriu papasakoti Jums. Tai viešbutis, į kurį vis dar plūsta turistai jau šešerius metus po jo uždarymo.
Tai „Eco Dream Club“ atostogų kompleksas, kuriame buvo įgyvendinta itin ambicinga idėja, sutverti ekologišką viešbutį gamtos ir gyvūnų apsuptyje. Dabar šis viešbutis primena kadaise čia egzistavusią vaikišką pasaką ir... Černobylį.
Tais laikais penkiomis žvaigždutėmis įvertintas viešbutis, esantis Čamyuvoje, 8 km nuo Kemero, užima net 140 000 m2 teritoriją! Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra kiek daugiau nei 19 futbolo aikščių. Teritorija tokia didelė, kad yra suskirstyta į atskiras temines zonas: „Nature Club“, „Country Club“ ir „Eco Park Forest Resort“, o štai pajūrio zona pavadinta „Aqua Resort“. Ją nuo pagrindinės viešbučio dalies skiria gatvė, todėl virš jos buvo nutiestas beveik 100 metrų tiltas, saugiai vedantis viešbučio svečius prie jūros.
Bendrai šį kompleksą sudaro tiek daug pastatų, kad dalies jų paskirtis nėra aiški. Didžioji dauguma jų stovi ant kalno šlaito, kurį dengia miškas ir gausybė keisčiausių skulptūrų! Būtent jų ir atvyksta pasižiūrėti smalsuoliai.
Pavyzdžiui, kalno papėdėje iš tolo matosi gigantiškas, žalios spalvos animacinis kirminas, vingiuojantis šlaitu. Kylant aukštyn, kaip įprasta šiose vietovėse, gausu kalnų ožių, tik vėlgi, netikrų. Kai kurie iš jų yra tokio dydžio, kad bevaikštant supranti, jog stovi ne ant betoninių grindų, o ant milžiniškos ožio galvos. Arba sutinki kelių metrų medkirčius, neva pjaunančius malkas miške.
„Eco Dream Club“ viešbutyje buvo skiriamas dėmesys ne tik gyvūnams, bet ir augalams. Apleistuose pastato koridoriuose ant dirbtinių medžių „auga“ citrinos, kurių kamienas dengtas akmenėlių mozaika bei apelsinai ir bananai, apgaubti vešliais lapais.
Prie įėjimo į „Forest people world“ korpusą mus ir vėl pasitinka laukiniai žvėrys: tigrai, drambliai, žirafos, beždžionės ir net pirmykščiai žmonės.
Atvirose erdvėse tai pat, kur tik pažiūrėsi, įvairūs statiniai. Vienas įspūdingiausių – Nojaus arka. Tai medinis laivas, kuriame, kaip rašoma biblijoje, plaukė pražūčiai nepasmerktų gyvūnų poros. Bei keistas amfiteatras su gėlių motyvais.
Akivaizdu, kad idėjų šiam viešbučiui autorius sėmėsi ne tik iš biblijos. Prie lauko baseino buvo pasodintos trys išmintingosios beždžionės, kurios Japoniškoje Rytų kultūroje reiškia „nematau, negirdžiu, nesakau nieko blogo“.
Jausmas, apimantis vaikštant po šio viešbučio teritoriją, labai savotiškas. Sukasi įvairios mintys ir noras suprasti, ką šiais kūriniais buvo norima pasakyti. O toliau, dar įdomiau! Štai kažkur pievoje pastebėjau atverstą gigantišką knygą ir rašalo buteliuką su plunksna. Netoli jų – filosofinės Aristotelio ir Nyčės knygos, kuriomis buvo paremtos pastato lubos. Efektas stiprus!
Kitoje pusėje kalno, kur pro medžius galima išvysti jūrą, prasideda medinių bei akmeninių namelių kompleksas. Žinoma, kad čia veikė 384 kambariai. Dar iki dabar tebėra išlikę aplūžusių medinių baldų, kurie su sienų puošybos elementais liudija apie buvusį kambarių dizainą.
Kaip įprasta viešbučiams, šioje teritorijoje buvo talpinama viskas, ko tik gali užsigeisti svečias. Čia veikė daugybė barų, restoranų, SPA centras, lauko ir vidaus baseinai, sporto aikštynai, žaidimų kambariai vaikams, pramogų erdvės suaugusiems. Radau informacijos, kad čia buvo net ir vyno rūsys. Vis dėlto, pagrindinė šio viešbučio idėja buvo ekologija, tad jame veikė ir ekologiškas ūkis, kuris savo natūralią produkciją teikė svečiams.
Viešbutis turėjo net ir mini zoo, bet, vis dėlto, brangiausi ir įspūdingiausi šio viešbučio įrenginiai buvo traukinys, kurio bėgiai driekėsi per nemažą viešbučio teritoriją, ir funikulierius, užkeliantis svečius ant kalno. Funikulierius irgi buvo nepaprastas – žemyn nuo kalno žmonės leidosi sėdėdami milžiniškose šunų galvose, o kartu žemyn šokavo spalvotos varlės.
Teigiama, kad vienai dienai reikėjo 1000 aptarnaujančio personalo darbuotojų, tad belieka tik įsivaizduoti, kiek galėjo kainuoti šio viešbučio išlaikymas.
Tiek, kiek įdomybių ten vis dar yra išlikusių, sunku net nupasakoti. Nuvykę ten, net nepajausite, kur praskriejo laikas. Bet smalsumas veda vis toliau norint pamatyti, kokių dar beribės fantazijos vaisių čia galima rasti.
Kodėl viešbutis bankrutavo?
Sakoma, dėl skonio nesiginčijama, tačiau visi sutiktume, kad viešbučio idėja buvo itin originali, į kurios įgyvendinimą įdėta neapsakomai daug darbo ir kitų resursų. Taigi, kas nutiko, kodėl viešbučio likimas iš spalvingos vaikiškos pasakos tapo artimesnis Černobyliui?
Kiek pavyko išsiaiškinti, žmogus, sugalvojęs šią ambicingą viešbučio idėją buvo vokietis, kartu su dizaineriais statęs šį viešbutį 1993-1995 m. Ekologiškasis „Eco Dream Club“ viešbutis buvo orientuotas į svečius iš Vakarų Europos, kai rusų turistų Turkijos kurortuose dar nebuvo. Dabar sklando net keletas versijų apie šio viešbučio likimą.
1. Pati realiausia versija, tai, kad savininką užklupo finansiniai sunkumai, kurių jis nepajėgė išspręsti. Viešbučio statinių kompleksas, brangiai išlaikomi įrenginiai, tokie kaip: funikulierius, traukinys ir daugybė darbuotojų, ko gero neatsipirko taip, kaip buvo planuota. Neoficialūs šaltiniai teigia, kad viešbučio statybos savininkui atsiėjo net 3 milijardus dolerių.
2. Antroji versija, kad viešbučio savininkui mirus, jo palikimo nepasidalijo vaikai, tad viešbutis buvo apleistas ir pasmerktas žlugti. Teigiama, kad problemos prasidėjo dar 2010 metais, tuomet viešbutį užplūdo vis daugiau skundų iš turistų ir buvo galutinai uždarytas 2014 metais.
3. Na ir kaipgi be nelaimingos meilės dramos. Sklando gandai, kad viešbučio savininkas vokietis (kiti sako, kad turkas) sutiko moterį ir meilės vedinas, perrašė viešbutį jai. Kitaip tariant, padovanojo jai svajonę (viešbutis vadinasi „Eco Dream Club“). Deja, vėliau įsimylėjėliai išsiskyrė, buvęs viešbučio savininkas išvažiavo į anglies ir plieno centrą, esantį Zonguldako mieste, Juodosios jūros regione. O naujoji savininkė nepajėgė sėkmingai valdyti viešbučio, įklimpo į skolas ir jo veikla sustojo galutinai. Manoma, kad jei ši istorija egzistavo, tai vykti galėjo 2009-2010 metais.
Atsižvelgiant į minimus viešbučio griūties metus, manau, nereiktų pamiršti, kad 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė galėjo nemažai prisidėti prie ištikusio bankroto. O kur dar arši viešbučių konkurencija viename populiariausių Turkijos kurortų.
Kad ir kuri istorija yra arčiausiai tiesos, vienuose šaltiniuose teigiama, kad galiausiai šis viešbutis buvo konfiskuotas už skolas ir parduodamas iš varžytinių už 150 mln. dolerių. Kituose šaltiniuose rašoma, kad 2015 metais viešbutis buvo bandytas parduoti už 96 559 629 TL. Skaičiuojant tų metų kursu, tai būtų apie 32,2 mln Eur. (1 EUR = 3.0097 TL)
Tačiau anuomet jo parduoti nepavyko, todėl visai neseniai konkursas buvo skelbiamas antrą kartą, 2020 metais, vėl už 96,5 mln TL. Nors kaina liromis ir liko nepakitusi, bet lirai stipriai kritus euro atžvilgiu, viešbutis dabar tekainuotų 10,4 mln. (1 EUR = 9,03 TL). Vis dėlto, ar atsirado norinčių įsigyti šį viešbutį, informacijos rasti nepavyko.
Po uždarymo viešbutyje dar kurį laiką dirbo apsauga, o viduje buvo palikti viešbučiui priklausantys daiktai, baldai, technika ir kitas turtas. Vėliau, kai nebeliko apsaugos, nebeliko ir daiktų. Sakoma, kad dauguma jų buvo tiesiog išplėšti ir išvogti – net kriauklės, unitazai ar lovų čiužiniai.
Nors šių daiktų ir nebeliko, visgi turistus vilioja išlikę įspūdingi šio viešbučio statiniai, įmantrios konstrukcijos ir visa tai gaubianti mistiška atmosfera. Į viešbutį patekti nesunku, tačiau būkite budrūs, atkreipkite dėmesį į konstrukcijų saugumą, kurios yra gerokai aplūžusios ir byrančios.
Esu tikra, kad ne man vienai labai smalsu, ar kada nors atsiras dar vienas toks ambicingas žmogus, kuris norės prikelti „Eco Dream Club“ viešbutį ir visą jo idėją antram gyvenimui. O gal priešingai, galbūt atsiras tas, kuriam kils ranka šią savotišką pasaką visiškai sunaikinti ir pradėti kažką naujo. Kaip manote Jūs?
P.S. Nors oficialus „Eco Dream Club“ puslapis nebeveikia, bet vis dar yra jų oficialus Facebook puslapis, kuriame paskutinis įrašas darytas 2014.04.21, kviečiantis svečius apsistoti birželio – liepos mėnesiais, 7 naktis už 785-889 TL, tai būtų apie 270 – 306 eur (1 EUR = 2,94 TL).
Daugiau autorės tekstų rasite ČIA.