Pirmą kartą istorijoje renginys buvo nutrauktas dėl pandemijos, tačiau po dvejų metų pertraukos šiemet sugrįžo su trenksmu. Masiniame renginyje žmonės savaitei susitelkia į laisvą, monetiniais mainais neparemtą bendruomenę, kuri grasina pakeisti šiuo metu egzistuojančią kapitalistinę tvarką.
Lietuviai šiame festivalyje dažni svečiai, jų būrys vis gausėja, atsiranda net teminių stovyklų. Viena jų – „Lituanica Birds“ – 40 lietuvių bendruomenė, kuri kiekvienais metais suka savo jaukų lizdą Black Rock City dykumoje. Į renginį atvykę lietuviai drauge rūpinasi logistika, dušo vandeniu ir karštu maistu. Kaip iš arti atrodo šis milžiniško masto renginys, Delfi pasakojo jau antrą kartą ten viešėjęs Martynas Šnioka.
„Visi dalyviai, atvykę į renginį, prisideda prie jo organizavimo, – tai nėra festivalis, kur sumoki ir tave kas nors linksmina, – pasakoja Martynas ir priduria, jog į „Burning Man“ geriausia vykti su komanda. – Gali atvažiuoti savarankiškai su savo palapine ir gyventi vidury dykumos, bet viskuo turi pasirūpinti pats – ką atsiveši, tą turėsi. Kai vykstama su komanda, viskuo rūpinamasi bendrai – tiek vandeniu, tiek maistu, tiek inventoriumi. Kiekviena stovykla gauna tam tikrą teritorijos plotą ir jame įsirengia, kaip tinkama. Mes pasistatome palapinių miestelį, dušą, virtuvę, o šalia įrengiame bendrą zoną, kurioje priimame svečius.“
Pagrindinis festivalio principas yra dovanojimas. Dovanoti galima ne tik materialias gėrybes, tačiau ir savo laiką, dėmesį, rūpestį, draugiją. Galima dovanoti netgi paslaugas. Lietuvių stovykla „Lituanica Birds“ šiemet organizavo net kelis renginius visiems dalyviams – jau tradicija tapusią bulvinių blynų ir naminukės ragavimo šventę.
„Smagiausia, kad jau turime ir nuolatinių gerbėjų, kurie metai iš metų ateina ir laukia lietuviškų blynų. Būtent bulviniai blynai tapo mūsų stovyklos etikete“, – juokiasi Martynas.
Didžiulėje miestelio teritorijoje vyksta ne tik valgio gaminimas ar vakarėliai. Galima rasti bet ko – nuo paskaitų iki meditacijų. Kaip teigia dalyviai, visko pamatyti ir išbandyti neįmanoma. Tiesa, mitų ir stereotipų „Degantis žmogus“ turi daugybę. Nuo narkotikų, lėbavimų iki orgijų ir vienos nakties nuotykių. Anot Martyno, kiekvienas randa tai, ko ieško, o rasti galima visko.
„Ten yra visko nuo A iki Z, kaip ir Vilniaus ar bet kurio kito miesto visuomenėje. Kai kurie atvyksta su vaikais, tokiems dalyviams ten labai daug veiklų, yra jogos pamokų, meditacijų, paskaitų. Gali nė lašo neišgerti, nevartoti ir rasti daugybę veiklos. Bet yra kas atvažiuoja vartoti narkotikų, eina į orgijų kupolus, su bet kuo ir bet kaip mylisi, ošia vakarėliuose. Yra visko. Ko ieškai, tą ir randi. Bet tikrai nėra taip, kad eini ir tau kažkas į burną narkotikų įdeda. Jeigu tau to reikia, tai gali rasti, – pasakoja vyras ir priduria, kad Nevados valstijoje „žolė“ legali, tačiau festivalio teritorijoje galioja kitos taisyklės. – Rezervate, kuriame vyksta renginys, nėra legalu vartoti narkotikus. Pats mačiau, kaip reindžeriai sustabdo žmogų, kuris, maniau, prisidegė cigaretę, bet gal ten buvo ne cigaretė, jei jį iš karto sustabdė. Ten tikrai civilizuota visuomenė ir tvarkos yra daugiau nei pas mus kartais.“
Milžiniškas laikinas miestas
Didžiausiame pasaulyje laikinajame mieste galima rasti viską, ką ir paprastame mieste: gatves, ligoninę, patruliuojančią policiją, gaisrinę ir t. t. Atvykstantiems Martynas pataria atsivežti su savimi dviračius, nes tai geriausias būdas įveikti didelius atstumus norint pasiekti skirtingus objektus.
„Ratu apvažiuoti visą renginio teritoriją dviračiu užtrunka daugiau nei pusvalandį. O kur dar visos meno instaliacijos, galerijos, kurios driekiasi dykumoje... Milžiniška teritorija!“
Teritorija ne tik didelė, bet ir kupina iššūkių – dieną kepinantis karštis ir vėsios naktys neleidžia užsimiršti, kad renginys vyksta dykumoje. Anot Martyno, šiemet sąlygos buvo itin sudėtingos, nes vyko daug smėlio audrų.
„Važiuojantys metai iš metų investuoja į geras, rimtas palapines, kurios atmuša karštį ir nepraleidžia dulkių. Paprastos palapinės tragiškai prikaista, o per tinklelius prinešama labai daug dulkių – miegi praktiškai smėlyje. O ir smėlis labiau primena kalkes, miltus. Žinoma, yra pliusų – tos „kalkės“ apsaugo nuo saulės, todėl nenudegi, dezinfekuoja, tad gali savaitę nesiprausti ir vis tiek nesmirdėsi, nes visos bakterijos žūsta. Bet jautiesi taip, lyg visą laiką būtum statybose.“
Nuvykti iki festivalio taip pat prireiks kantrybės – atvykstančius pasitinka griežtos automobilių nuomos kompanijų taisyklės ir kelias valandas trunkančios spūstys prie įvažiavimo į festivalio teritoriją. Martynas su kompanija skrido iki Reno miesto, jame išsinuomojo automobilį ir patraukė dykumos link, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta.
„Nuomos punktai nenori nuomoti automobilių vykstantiems į dykumą, o nepaisantiems šio draudimo bauda siekia net 750 dolerių. Kodėl? Nes smėlio audrų metu dulkių pripučia visur, kur tik įmanoma. Mes vis tiek nuomojomės automobilį, bet kruopščiai apklijavome visus transporto priemonės tarpelius, kad į jos saloną patektų kuo mažiau smėlio. Po festivalio automobilį nuplovėme, pašalinome nusikaltimo pėdsakus ir baudos negavome.“
Gauti renginio bilietus – misija (ne)įmanoma
Tai, kad renginį kuria patys dalyviai, nereiškia, jog į jį gali patekti visi norintys. Anot Martyno, bilietus įsigyti tikrai sunku, nes norinčių dalyvauti labai daug. Į vasaros pabaigoje vyksiantį renginį Martynas bilietus pradėjo „gaudyti“ jau pavasarį.
„Kiek kartų teko mėginti įsigyti bilietus, tiek kartų nepavyko. Pavyzdžiui, šiais metais bilietų pardavimas prasidėjo 22 val. Lietuvos laiku, tad jau 21:59 val. buvau pasiruošęs ir net sekundės tikslumu paspaudęs reikiamą mygtuką negavau bilietų. Vykstant pagrindinei prekybai labai maža tikimybė juos įsigyti. Iš tikrųjų renginio organizatoriai specialiai taip daro, kad čia susiburtų žmonės, kurie įdėjo pastangų mėgindami patekti, pasidomėję, kur vyksta. Taip atsisijoja nesuprantantys, kur atvyko, kurie galvoja, kad pateko į eilinį festivalį, ir po savęs palieka šiukšlių. O po renginio dalyviai visą teritoriją kruopščiai sutvarko, surenka ne tik šiukšles, bet ir menkiausius blizgučius. Nelieka jokio pėdsako – juk viskas vyksta rezervate, saugomoje žemėje.“
Martynas nenuleido rankų, toliau mėgino gauti bilietus ir likus mėnesiui iki renginio nusipirko iš draugų, kurie organizuoja lietuviško „Burning Man“ atitikmenį „Amber Burn“.
„Jie gavo šiek tiek bilietų ir pasiūlė mums. Taigi geriausias būdas mėginti gauti bilietus iš lietuvių komandų, įsilieti į tas bendruomenes ir su jomis keliauti. Vykstant savarankiškai kur kas daugiau rūpesčių“, – patarimais dalijasi Martynas ir priduria, jog bilietai kainuoja maždaug 500–600 dolerių, tačiau galima pamėginti tapti savanoriu ir nieko nemokėti.