Tačiau kartais turistai plūsta į konkretų miestą, tikėdamiesi aplankyti vietą, kuri iš tiesų neegzistuoja, ir noriai mokėdami pinigus už apsilankymą.

Pavyzdys galėtų būti Veronos miestas Italijoje.

Dauguma žmonių apie šio miesto egzistavimą sužino iš V. Šekspyro pjesės „Romeo ir Džiuljeta“, kurios veiksmas vyko būtent šiame Italijos mieste. Žmonės įtraukia Veroną į atostogų maršrutus, tikėdamiesi pagerbti vienus žinomiausių literatūros veikėjų, tačiau atvykę sužino, kad Džiuljeta niekada negyveno Italijoje – ji apskritai niekur negyveno, nes yra išgalvotas personažas. (Nieko nuostabaus, kad žmonės susipainioja – juk V. Šekspyras yra parašęs nemažai kūrinių apie realiai gyvenusius asmenis – pavyzdžiui, Ričardą III arba Timoną iš Atėnų).

Tam, kad patenkintų keliautojų pageidavimus, Veronos vadovybė nusprendė specialiai turistams įrengti „Džiuljetos namą“. Šis sprendimas pasiteisino, nes namas, kuriame yra ir romantiškasis balkonas, yra viena populiariausių lankytinų vietų Veronoje. Verona iš turistų gauna stabilių įplaukų, o turistai gali nusifotografuoti balkone, pozuodami lyg belaukiantys, kada pasirodys tikroji meilė. Visi išlošia.
Tokia yra ir kitų populiariausių lankytinų objektų įkūrimo logika. Vienus jų įkurti paskatino populiarioji kultūra, kitus – patogi lokacija, tačiau visi jie buvo sukurti turistams ir jų kameroms – ir, greičiausia, jų piniginėms.

Beikerio gatvė 221b, Londonas

Vienintelis dalykas, tiek pat žinomas, kaip garsioji Šerloko Holmso medžiotojo kepurė, yra jo namų Londone adresas – Beikerio gatvė 221B. Namas yra ištaigingame Marilebono rajone, šalia Regento parko – į jį plūsta turistai iš viso pasaulio. Vestminsterio miestas adresą „Beikerio gatvė 221B“ suteikė Šerloko Holmso muziejui. Garsiojo detektyvo gerbėjai lankosi „Šerloko Holmso namuose“, tikėdamiesi pamatyti, kuri jis įminė nusikaltimų paslaptis ir nusipirkti vieną kitą suvenyrą krautuvėlėje.

Žydroji lagūna, Islandija

Islandijoje pilna natūralių šilto vandens telkinių, kuriuos vietiniai vadina „karštais puodais“. Jų yra visur, išskyrus vieną strategiškiausių vietų visoje šalyje – rajoną apie Tarptautinį Keflaviko oro uostą. Keleiviai, kurie skrenda su persėdimu Islandijoje, belaukdami kito skrydžio neretai neturi ką veikti oro uoste, kuris nuo sostinės Reikjaviko nutolęs daugiau nei pusvalandį kelio.

Todėl ir buvo įrengta Žydroji lagūna – dirbtinis karšto vandens telkinys, su spa, baru ir prabangiu viešbučiu. Ne, jis nėra natūralus. Tačiau jis šiltas, gražus, patogus – ko daugiau reikia keliautojui?



Tian Tan Buda, Honkongas

Islandija ne vienintelė vieta, įkūrusi populiarų turistų traukos objektą šalia oro uosto.
Kai Honkongas perkėlė savo oro uostą iš tankiai apgyvendinto Kaulūno į atokesnę Lantau salą, tranzito mazgas nutolo nuo miesto centro, tad keleiviams nebeliko kuo užsiimti belaukiant persėdimo.
Dėl to praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvo nuspręsta pastatyti bronzinę Budos statulą, kuri atrodo lyg stovinti toje vietoje ne vieną amžių.

Nors Budos statula nauja, jos papėdėje įsikūręs Po Lino vienuolynas stovėjo dar iki suintensyvėjant miesto urbanizacijos procesams, ir šiuo metu gauna nemažai naudos iš naujų turizmo srautų.



Plimuto uola, Masačusetsas, Jungtinės Amerikos Valstijos

Šiemet sukanka 400 metų, kai naujakuriai iš Europos atvyko į Masačusetso koloniją.
Vis dėlto nėra vieningo nuomonės, kur konkrečiai garsieji piligrimai apsistojo pirmiausia.
Jie tikrai išsilaipino Menkių kyšulio pakrantėje, bet patys naujakuriai neužsiminė apie tikslią vietą – juo labiau neminėjo jokios uolos.

„Garsioji“ Plimuto uola kaip lankytinas objektas atsiranda aštuonioliktame amžiuje, apie ją vėliau pasakojama JAV moksleiviams per istorijos pamokas, nors ten apsilankę vaikai tepamato nelabai įspūdingą akmenį.

Nepaisant uolos dydžio, legenda apie ją gyvuoja ir moko mus apie simbolizmo svarbą.

Čarlio kontrolės postas, Berlynas

Berlyne besilankantys turistai prisimena per istorijos pamokas sužinotus faktus apie laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, kai miestas buvo padalintas į Rytų ir Vakarų Berlyną.

Tie, kurie nori savo akimis pamatyti miesto padalinimo pėdsakus, dažniausiai vyksta iki Čarlio posto („Checkpoint Charlie“) – kontrolės posto, kuriame buvo vykdoma griežta sieną kertančių asmenų patikra.

Šis postas iš tiesų egzistavo, tačiau ne dabartinėje vietoje. „Užkarda ir kontrolės būdelė, vėliava ir smėlio maišai imituoja originalą ir yra populiarūs tarp norinčiųjų įsiamžinti“, – rašoma „Visit Berlin“ svetainėje.

Sienos jau nebėra. Užrašas „Jūs išvykstate iš Amerikos sektoriaus“ yra originalaus ženklo kopija, o amerikiečių uniformas vilkintys kariai yra aktoriai.

Vis dėlto Čarlio kontrolės postas neblogai pelnosi iš turistų srautų, ypač iš kičinių suvenyrų pardavimo.

Mirusiųjų dienos paradas, Meksikas

Mirusiųjų diena Meksikoje yra oficiali išeiginė, ji trankiai švenčiama visoje Meksikoje ir likusioje Lotynų Amerikoje.

Tačiau garsusis „El Dia de los Muertos“ paradas pirmą kartą buvo surengtas specialiai Džeimso Bondo filmui „Spektras“, pasirodžiusiam 2015 m.

Spalvingasis paradas rodomas veiksmo filmo pradžioje, o didžiulis filmų apie Džeimsą Bondą populiarumas visame pasaulyje paskatino Meksiko miestą ir toliau rengti šį festivalį.
2016 m. šį paradą stebėjo ir jame dalyvavo 250 tūkst. turistų.

Įvairios venecijos

Tikroji Venecija skęsta – į ją plūsta ne tik per daug vandens, bet ir per daug turistų. Na bent jau taip buvo iki koronaviruso.

Venecijos kopijų yra įvairiose pasaulio vietose – Las Vegase, Makao, Dubajuje ir Daliane. Šios netikros venecijos taip pat sulaukia nemažai turistų.

Lankomiausių pasaulio miestų kopijų statybų kontekste išsiskiria Kinija – kinų turistams lengviau apsilankyti imituotoje Venecijoje, nei tikroje, nes nereikia rūpintis viza ar leisti pinigus lėktuvo bilietui.

Šalia Šanchajaus yra Anglijos miestelio kopija, pavadinta Temzės miestu, o Luojange – Austrijos Halštato miestelio kopija (šis miestelis įkvėpė animacinio filmo „Ledo šalis“ kūrėjus).

Tokios turistinių vietų kopijos galbūt skamba kaip kičas, vis dėlto tai gali būti veiksmingas sprendimas, siekiant sumažinti turistų srautus populiariausiose vietose: juk jeigu keliauji dėl nuotraukų instagramui, koks skirtumas, kurioje Venecijoje nusifotografuosi – tikroje ar imituotoje?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)