Jums reikėtų pamatyti veidus žmonių, kurie įkelia koją į vietas, kuriose iki šiol pabuvo vos saujelė laimingųjų. Atsidurti ten – tai viena kelionių, kurias žmonės nori patirti bent kartą gyvenime.
Poliarinių kelionių istorija – kol kas dar labai trumpa. Vos prieš trisdešimt metų pirmą kartą pasaulyje turistų išvykai buvo pasamdytas branduolinis ledlaužis ir surengta pirmoji turistų kelionė į Šiaurės ašigalį. Vėliau – pirmasis kruizas aplink Antarktidą, o paskui – po Arkties vandenyną.
„Boutique Travel“ vadovė Aja sako, kad poliarinės ekspedicijos – tai kruizas ir safaris „viename“. „Į ekspedicijas leidžiama plaukti vaikams nuo aštuonerių metų, o vyriausias kruizo keleivis Arktyje neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Svarbu šias keliones suplanuoti kuo anksčiau, prieš metus ar dvejus, nes vietų skaičius labai ribotas, o kai kurie kruizai vyksta tik vieną kartą, pavyzdžiui, stebėti saulės užtemimo.“
Ekspedicijos į Arktį
Arktis – viena labiausiai neištyrinėtų sričių planetoje. Čia laivai, priklausomai nuo maršrutų, plaukia į ekspedicijas į Kanados Arktį, Grenlandiją, Norvegijos Svalbardo salyną, apimantį Špicbergeną, ir, be abejo, Šiaurės ašigalį. Dažniausiai plaukiama iš Norvegijos, Rusijos, Islandijos. Čia plaukioja nemažai ir didesnių, ir mažesnių kompanijų, vieną garsiausių yra „Quark Expeditions“. Į Arktį ir Antarktidą keliaujama priklausomai nuo sezono: nuo kovo iki spalio, t. y. mūsų vasarą, ekspedicijos rengiamos Arktyje.
Magiškas Šiaurės ašigalis
Šiaurės ašigalis nepriklauso niekam, o geidžiamas daugelio. Rusija, Danija ir Kanada reiškė pretenzijas į mįslingąjį ašigalį – ledo dengtą regioną pačiame pasaulio viršuje. Geografinis Šiaurės ašigalis yra ant nuolat judančio ledo Arkties vandenyno viduryje, todėl čia negalima įbesti žymeklio, nes ledas, kurio storis yra 2–3 metrai, kasmet juda. Kelionė galingiausiu pasaulyje branduoliniu ledlaužiu „50 metų pergalei“ iš Murmansko iki Šiaurės ašigalio trunka beveik savaitę. Stovėdami atvirame denyje galite stebėti, kaip milžiniška jėga laivas laužo kelią per ledą, jausmas iš tikrųjų – siurrealistinis.
Ar žinote, kad pasiekę Šiaurės ašigalį nesensite? Čia susilieja visos laiko juostos, ašigalio taškas netaikomas nė vienai ir laikas sustoja. Yra ir kitų stebuklų. Pirma, visas pasaulis jums bus po kojomis. Antra, čia kelionė aplink pasaulį trunka trumpiausiai, nes eidami aplink 90° šiaurės platumos koordinatę, darote kelionę aplink pasaulį. Keliautojams pasiekus ašigalį, jų laukia tikras piknikas su barbekiu, skrydis oro balionu ir net maudynės arktiniame vandenyje. Tuomet laivas apsisuka ir nustato kursą į pietus – kelionė atgal driekiasi per legendinį archipelagą – Prano Juozapo Žemę. Kruizo metu išsilaipinama net pačiose sunkiausiai pasiekiamose vietose – ten, kur nebegali praplaukti specialios pripučiamos ekspedicinės valtys „Zodiak“, kyla sraigtasparnis, jo skrydžiai yra įskaičiuoti į kainą. Į Šiaurės ašigalį su ledlaužiu geba pasiekti tik dvi ekspedicijų kompanijos – „Quark“ ir „Poseidon“.
Naujausiai atrasta vieta Žemėje
Ar galite patikėti, kad paskutinė teritorija planetoje buvo atrasta tik 1913-aisiais, o žemėlapiuose buvo nubraižyta dar po dviejų dešimtmečių! Ten taip atšiauru, kad sakoma, jog net pirmas ją tyrinėjęs mokslininkas G. Ušakovas sakė buvęs šokiruotas šių salų niūrumo. Tai – Severnaya Zemlya salynas, caro garbei iš pradžių vadintas Nikolajaus II žeme, dydžio sulig visa Juodkalnija. Išskyrus mokslininkus, šiame salyne niekas negyvena, tik paukščiai, graužikai lemingai ir vilkai. Salos tokios atokios, kad į jas įkelti koją yra tikras atradimas, išskirtinė galimybė tiems keliautojams, kurie nori būti... pirmi. Ir pasaulyje tų „pirmų“ vietų liko tikrai nedaug.
Poliarinio lokio karalystė Špicbergenas
Jeigu Šiaurės ašigalis jums per toli, viena populiariausių Arkties ekspedicijų – vos savaitės, rengiama į Špicbergeną, Arkties vandenyno salą, kurią administruoja Norvegija, o joje komercinę veiklą gali vykdyti net 42 šalys, tarp jų – ir Lietuva. Dabar saloje nuolat gyvena norvegų ir rusų, čia gamta tokia atšiauri, kad saloje uždrausta gimdyti ir... mirti. Bet čia yra gražiausi kraštovaizdžiai ir daugiausia galimybių pamatyti Arkties gyvūnus: šiaurės elnius, arktines lapes, ant ledo besiilsinčius ruonius. Tačiau tikrasis šių vietų savininkas, be abejo, yra baltasis lokys, kuris klaidžioja medžiodamas ruonius. Čia galima pamatyti senų banginių medžioklės bazių, apleistų poliarinių stočių, pirmųjų ekspedicijų į Šiaurės ašigalį pėdsakų. Be Špicbergeno iš Arkties regionų, lengvai pasiekiama ir Grenlandija, didžiausia pasaulio sala, garsi ne tik savo atšiauriu grožiu, bet ir tuo, kad yra stulbinamai palanki vieta žemėje stebėti Šiaurės pašvaistę.
Ekspedicijos į Antarktidą
Kita poliarinė kryptis – Antarktida – tai ledu padengtas žemynas, kalnai, įlankos, fiordai, žvirgždo pakrantės. Ekspedicijos rengiamos į laukinės gamtos turtingus Folklando salų, Pietų Džordžijos regionus. Į Antarktidą keliaujama nuo spalio iki kovo – mūsų žiemą, – kai ten šilčiausia.
Gamtos rojus Pietų Džordžija
Visiškai nauja ekspedicija rengiama Antarktidoje sutikti Naujuosius 2022-uosius ir pagerbti didžiojo Antarktidos tyrinėtojo sero Ernesto Shackletono mirties šimtąsias metines. Vienas didžiausių Antarktidos didvyrių amžino poilsio atgulė Pietų Džordžijos saloje, o ekspedicijos dalyviai, išgirdę įkvepiančią tyrinėtojo gyvenimo istoriją, kapinėse nesulaiko ašarų. Beje, viskas nėra taip liūdna: prieš dešimt metų, restauruojant keliautojo trobelę, rasti net 102 metus ten pragulėję trys viskio buteliai. Ir neužšalę! Pietų Džordžija dažnai vadinama ašigalio Galapagais dėl laukinio gamtos rojaus – gausių kolonijų banginių, delfinų, ruonių, jūrų dramblių ir jūrų lokių. Prieš keliasdešimt metų ši vieta buvo banginių, jūros dramblių ir ruonių medžioklės rojus.
Milijonai pingvinų Folklandų salose
Tai ne viena jaudinanti Antarktidos istorija. Kruizai užsuka į Folklando salas – tas, kurias per dešimties savaičių karą iš Argentinos atkovojo geležinė ledi Margaret Thatcher. Salos liko Britanijos nuosavybė, visus čia gyvenančius 3 tūkstančius žmonių toliau valdo Jos Didenybė Anglijos karalienė, o su vietiniais galima pabendrauti angliškuose pabuose. Be vietinių britų, čia gyvena pusė milijono avių ir milijonai pingvinų, didžiausia pasaulyje albatrosų kolonija. Ir klystate, jei galvojate, kad Antarktidoje nėra balto smėlio pakrančių – yra, tik jose sutiksite ne poilsiautojų, o pingvinų. Labiausiai į pietus nutolęs Pietų Amerikos taškas yra populiari stotelė keliautojams pakeliui į Antarktidą. Tiesa, argentiniečiai šias salas vadina Malvinų salomis. O jei jau prakalbome apie Argentiną, vienas įspūdingiausių kruizų maršrutų driekiasi per Patagoniją.
Saulės užtemimas 2021-ųjų gruodžio 4-ąją
Galingiausias pasaulyje vėjas ir užtemstanti saulė – tai šios unikalios ekspedicijos jėgos. 2021-ųjų gruodžio 4-ąją Antarktidoje įvyks visiškas Saulės užtemimas ir žemynas 1 min. ir 40 sek. panirs į visišką tamsą. Tačiau, kad galėtumėte išvysti šį unikalų vaizdą, teks pakeliui į Antarktidos pusiasalį perplaukti labiausiai vėjuotą pasaulio vietą – Dreiko sąsiaurį, kurį įveikti, priklausomai nuo oro sąlygų, reikia dviejų dienų. Saulės užtemimas Antarktidoje yra unikalus tuo, kad mėnulis uždengia saulę judėdamas iš rytų į vakarus, priešingai nuo to, ką mes įpratę matyti. Ir šį reiškinį galima pamatyti tik poliariniuose regionuose. Ne vienas ekspedicinis laivas rengia maršrutus saulės užtemimui stebėti ir skaičiuoja, kur rasti geriausią poziciją apledėjusioje Vedelio jūroje tarp Pietų Orknio ir Pietų Džordžijos salų. Beje, prieš 16 metų kompanijos „Quark Expeditions“ keleiviai tapo pirmaisiais žmonėmis, tapusiais viso Saulės užtemimo liudininkais 7-ajame žemyne. Kai kurie istorinio – pirmojo kruizo ekspertai plauks ir 2021-ųjų ekspedicijoje.
• Šiaurės ašigalyje esanti Arktis iš esmės yra užšalęs vandenynas, o pietuose esanti Antarktida – septintasis žemynas ir vienintelė vieta Žemėje, nepriklausanti jokiai valstybei, todėl į ją keliauti užtenka leidimo, nereikia vizos.
• Ar žinote, kad baltosios meškos ir pingvinai gyvena skirtingose pasaulio pusėse? Pingvinai – Antarktidoje, o meškos – Arktyje. Jeigu pingvinai ir baltosios meškos gyventų kartu, pingvinai, ko gero, vis dar mokėtų skraidyti, nes jie meškoms būtų labai lengvas grobis.
• Šiaurės ašigalis yra šiltesnis, o Pietų – daug šaltesnis, todėl kai kuriose Antarktidos vietose niekada neištirpsta sniegas, čia šąla iki 60 laipsnių.
Kas geriau: Antarktidos šaltis ar Dakaro karštis?
Šitaip pavadinti įspūdžius apie Antarktidą kilo dar prieš interviu su lenktynininku, Dakaro ralio dalyviu, vienu telekomunikacijų bendrovės „Mediafon“ vadovų Tomu Jančiu. Tomas leidosi į ekstremalią amerikiečių poliarinio turizmo kompanijos „Quark Expeditions“ ekspediciją po Antarktidą. Tačiau po pokalbio paaiškėjo, kad interviu pavadinimą gali tekti keisti į „Dakaro šaltis ir Antarktidos karštis.“
– Kodėl ryžotės keliauti po Antarktidą?
– Pirmiausia, tai – vaikystės svajonė. Antra, sportinis interesas aplankyti kuo daugiau šalių, miestų ir žemynų. Antarktida buvo septintasis žemynas, paskutinis, kurio mano sąskaitoje trūko. O trečias, kertinis dalykas buvo noras savo akimis pamatyti klimato atšilimą, tirpstančią ir kartu dar neištirpusią Antarktidą. Antarktida mus pasitiko neįprasta šiluma. Kai mes ten buvome, kelionės metu, buvo užfiksuota rekordinė visų laikų 20,75 laipsnio šiluma. Tai akivaizdžiai parodė, kokie negeri procesai vyksta Žemėje. Beje, tuo metu Antarktidoje lijo. Kai gidų paklausiau, ar tai dažnas reiškinys, jie atsakė, kad prieš trejus metus būtų atsakę, jog Antarktidoje niekada nelyja. O dabar realybė tokia, kad maži pingviniukai sušlampa lietuje, paskui sušąla ir žūsta.
– Ar kelionės metu buvo kokių nors ekstremalių išbandymų?
– Tik ekstremalių malonumų. Didžiausią įspūdį man paliko plaukiojimas baidare šalia milžiniškų banginių. Įsivaizduokite, 20 metrų banginis praplaukia pro jūsų baidarę, išnyra ir išpūsdamas orą apipurškia tokiu banginišku lietumi! Tai įmanoma patirti tik Antarktidoje. Bet tai tikrai nepavojinga, banginiai plaukioja atsargiai ir nenori su jumis susidurti. Patikėkite, amerikiečių turizmo kompanija, tokia kaip „Quark Expeditions“, niekada neleistų bent šiek tiek rizikuoti turistų saugumu.
Dar didelį įspūdį paliko plaukiojimas baidare šalia ledynų, kurie atskyla ir virsta į vandenį, sukeldami įspūdingą garsą ir dideles bangas. Bet tai teko stebėti iš toliau, labai saugiu atstumu, nes kylančios bangos gali lengvai apversti baidarę.
O maudynės Antarktidoje – išvis kažkas fantastiško. Mažai kas yra maudęsis tokio ekstremalaus šaltumo – vos 3 laipsnių – vandenyje. Žmogaus kūnui tai – didelis šokas ir išbandymas, todėl kai kurie keliautojai tiesiog pasimeta, pradeda blaškytis, plaukti net ne į tą pusę. Kolega sakė, kad jam ledinis vanduo visiškai atėmė kvėpavimą. Todėl į vandenį šokama prisirišus.
– Ar buvo baisu plaukti Dreiko sąsiauriu, viena labiausiai vėjuotų, štormų kupinų vietų pasaulyje?
– Taip, tai viena iš vietų, kurioje buriuotojai nori pasitikrinti savo vyriškumą (juokiasi). Bet mes labai ramiai jį perplaukėme, į priekį – per dvi paras, o atgal grįžtant šiek tiek pakratė, vėjo buvo daugiau, kelionė užtruko pustrečios paros. Sako, kad mums pasisekė, nes, pasak gidų, kartais vėjas laivą taip mėto, kad turistams net neduodama valgyti. Antarktidoje labai daug vėjo, laivas nuolat slepiasi įlankose, ieško užuovėjos, kapitonui už tai tikrai reikia padėkoti.
– Tai kas geriau – Dakaro karštis ar Antarktidos šaltis?
– Tai, kad Dakare karšta – tik iliuzija. Pastaraisiais metais, kai dalyvavau lenktynėse Saudo Arabijoje ir Maroke, naktį temperatūra nukrisdavo iki penkių laipsnių, ir tai labai šalta, jei gyveni palapinėje. Taigi, kai Antarktidoje labai šilta, tai – tipinė diena Saudo Arabijoje. Antarktidoje reikia tinkamai apsirengti ir įsidėti reikalingų drabužių, kurių sąrašą atsiunčia organizatoriai.