Ką, pasak Mantės, privalu patirti Meksikoje? Kuo vietinių žmonių gyvenimo būdas skiriasi nuo europietiško? Kokie Meksikos pliusai ir minusai atsiveria čia apsigyvenus? Mantė dalinasi savo meksikietiška istorija bei atsako į kiekvienam keliautojui aktualius klausimus.
– Mante, kodėl jūsų namais tapo būtent Meksika?
– Nuo mažens prisižiūrėjusi telenovelių svajojau ne tik nuvykti paatostogauti į Meksiką, bet ir kurį laiką čia pagyventi. Tokį norą turėjau dar net nepažinodama šalies. Mane visada Meksika labai traukė kažkuo, kas tuo metu buvo nepaaiškinama. Dabar suprantu, jog tai buvo būtent šios šalies energija.
Po mokyklos baigimo išskridau studijuoti bakalauro į Vokietiją, mokiausi tarptautinio verslo, dėl to buvo privaloma atlikti pusmečio mainus. Pasirinkau Meksiką negalvojusi. Visą pasirinkimų sąrašą užpildžiau Meksika, kad tik gaučiau vietą čia. Laimė atsisuko į mano pusę, atsakymą gavau teigiamą – išskridau. Praleidusi pusmetį Pueblos mieste (valanda kelio nuo sostinės Meksiko miesto) grįžau, ir ilgai netrukus po savaitės vėl išskridau į Meksiką, tik šį kartą į Karibų pusę atlikti praktikos pardavimų srityje, viename iš prabangiausių viešbučių.
Grįžusi į Vokietiją pasibaigti bakalauro, jau žinojau, kad aš ir vėl skrisiu į Meksiką, tik dar neturėjau aiškaus plano. Prieš pat prasidedant pandemijai, išskridau į Meksiką, įsikūriau čia, ir Meksikoje esu jau 5 metus.
– Kaip keičiasi jūsų ryšys su šia šalimi bėgant metams?
– Nuo pat pradžių aš čia jaučiausi „sava“ ir mano ryšys su Meksika buvo stiprus. Kaskart, kai keliauju tarp Lietuvos ir Meksikos, užplūsta jausmas kaip grįžus namo, tik tas jausmas būna įskridus ir į Lietuvą, ir į Meksiką. Toks įdomus pojūtis, kai nežinai, Lietuva ar Meksika jaučiasi labiau kaip namai.
Bėgant metams, atrodo, nelieka nieko, kas mane čia dar galėtų nustebinti, jaučiuosi įsiliejusi i šią kultūrą. Žinoma, Meksika yra labai didelė (reikėtų paminėti, kad Meksika yra pusės Europos dydžio), taip kad aplankyti ir pamatyti kažką naujo dar tikrai yra.
Šiuo metu gyvenu Meridoje, Jukatano valstijoje, kuri ribojasi su Kintana Roo (valstija, kurioje yra Kankunas bei Tulumas) ir yra 130 km nuo Čičen Icos (vieno iš 7 pasaulio stebuklų). Meksikos golfas, tropinis oras, istorijos pilnas centras, karštis – visa tai yra Merida. Anksčiau esu gyvenusi Puebla mieste, Tulume ir Playa del Karmen miesteliuose. Visos šios vietos yra labai skirtingos bei labai žavios savaip.
– Kaip atrodo Meridos miesto, kuriame apsistojote, kasdienybė? Be ko neįsivaizduojate savo eilinės dienos?
– Mano rutina Meridoje yra labai lengva, aiški ir atitinkanti šio miesto energiją. Nors Meridoje yra milijonas gyventojų, vis dėlto tai yra nedidelis miestas, palyginus su Meksiko miestu, kurio populiacija siekia 20 milijonų gyventojų. Tiesa, Merida auga sparčiai – kasdien čia atsikrausto labai daug kitų valstijų Meksikos piliečių, kadangi Merida jau daug metų skelbiama kaip nr. 1 saugiausias miestas ne tik Meksikoje, bet ir visoje Lotynų Amerikoje, įskaitant Šiaurės Ameriką.
Nuo Meridos iki Progreso vandens uosto – 20 km, o iki gražiausių paplūdimių ir kaimelių – apie 50 km. Reikia paminėti ir tai, kad Jukatano valstija yra pilna cenočių (natūrali duobė, susiformavusi suirus uolienai, po kuria atsiveria požeminis gėlas vanduo).
Kai darbų turiu mažiau – jūra ir cenotės yra įtraukiamos į mano rutiną. Čia gyvenimas toks – šortai, suknelės, šlepetės, oro kondicionieriai namuose bei automobilyje, saulė visą dieną, dieviško grožio saulėlydžiai, labai ankstūs rytai – diena čia pradedama nuo 5 valandos ryto daugumai žmonių (įskaitant ir mane). Ryte – saulės pasitikimas, sportas, sėdame prie darbų, pusryčiai.
Mano darbas – kompiuteryje. Vystau du medicininės aprangos prekės ženklus, fabrikuojame ir parduodame visoje Meksikoje bei plečiamės į Ameriką. Visą dieną aš kompiuteriu ar telefonu atsakinėju užklausas ir dirbu, net jei esu prie jūros. Produktų pakavimas, siuntų vežimas i paštą, kartais darbas su rinkodaros komanda, produktų filmavimas bei kartas nuo karto važiavimas į fabriką, susitikimas su draugėmis pietums centre, laikas prie baseino – tokia ta kasdienybė.
– Kokius išskirtumėte gyvenimo Meksikoje pliusus ir minusus? Ką svarbu įvertinti žmogui, ketinančiam persikelti gyventi į Meksiką?
– Meksika – kontrastinga šalis. Daug kam gali atrodyti kaip labai daug minusų, bet tuo pačiu ir pliusų turinti vieta. Keliaujantys ar norintys daugiau laiko praleisti čia, turėtų žinoti šiuos punktus:
Žmonės – šilti, paslaugūs. Jeigu tu būsi draugiškas, gausi atgalinį ryšį. Žymus posakis „mi casa es tu casa“ (mano namai – tavo namai) yra tiesiogiai suprantamas. Jie visada pasiūlys pagalbą, jei kažko prireiks, net jeigu apsistoti svečiuose (kas Europoje nėra dažnas atvejis).
Arbatpinigių kultūra – ne tik kavinėse. Parduotuvėse dažna pamatyti garbaus amžiaus žmones pakuojančius tavo prekes i maišelius, išeinant iš parduotuvės – kitus žmones, siūlančius tavo vežimėlį arba prekes nunešti iki automobilio ir sukrauti gražiai į bagažinę bei padedančius išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Visa tai už arbatpinigius, pagalbą jiems. Beje, kavinėse arbatpinigių standartas yra 10 proc., tačiau kai kuriuose miestuose arbatpinigiai siekia 15 ar net 20 proc. ir yra priimami doleriai (Amerikos įtaka).
Mitas ar tiesa – saugumo situacija šalyje. Daug kam Meksika asocijuojasi su narkotikų dalintojais, nesaugumu, ir tai yra dalis tiesos. Aš su šiuo dalyku nesu susidūrusi, nes gyvenant, keliaujant pažįsti šalį ir vietas, į kurias nereiktų važiuoti. Taip pat kaip ir Lietuvoje, yra rajonų, į kuriuos mes nekeliame kojos. Žinoma, keliaujant visada reikia būti budriam, nesvarbu, ar tai Meksika, ar Europa, o kišenvagių yra visuose pasaulio kampeliuose. Aš dar nė karto per šiuos metus nesijaučiau nesaugi niekur, kur buvau šioje šalyje.
Meksikoje galima rasti klimatą pagal kiekvieno pomėgius. Karštą, drėgną, tropinį, sausą, šaltą. Meksikos centre dienos metu – labai šiltas ir sausas oras, o naktį gali nukristi iki 9 laipsnių šilumos su stipriai šaltu vėju. Karibuose – karštas, vėjuotas, drėgnas, tropinis ir labai malonus oras.
Bet kuriuo dienos metu gali sulaukti paslaugos bet kam, kas sugedo. Europoje dažniausiai tai yra tik tam tikromis valandomis.
Maistas. Įvairus, kiekvienoje valstijoje – kitoks. Meksikiečių virtuvė yra labai įvairi ir labai skani. Meksiko miestas išrinktas kaip trečias visame pasaulyje, turintis geriausią ne tik meksikiečių, bet ir tarptautinę virtuvę – tiems, kurie pasiilgo ir kitokio maisto.
Atlanto, Ramusis vandenynai, Karibai, Meksikos golfas, kalnai (sniegingos viršūnės), dykuma, agavų laukai, kavos laukai – visa tai vienoje šalyje.
Daug kam tai asocijuojasi su Kolumbija, bet keliaujant, mano asmenine nuomone, geresnės kavos nesu ragavus negu Čiapaso, Verakruso, Oachakos valstijų kava.
Namų tvarkymas ir maisto gaminimas. Europoje tai asocijuojasi su prabangia paslauga, Meksikoje tai yra normalu, dauguma namų užsisako šias paslaugas už tikrai kiekvienam prieinamą kaina.
Daugelis mano, jog Meksika yra pigi šalis, nes tai Lotynų Amerika ir ji turėtų būti pigi. Jeigu lyginant su Lietuva, tai tam tikrais aspektais kainos būtų lygiavertės su Meksika. Tam įtakos turėjo infliacija bei turizmas. Nei pigu kaip Azijos šalyse, nei brangu kaip Amerikoje. Yra vietų kiekvienam ir už visokias kainas.
Žodis „ahorita“ (dabar, bet mažybinis) gali reikšti dabar, už valandos, rytoj, už mėnesio arba niekada. Darbai kartais atidėliojami ir neatliekami, susitikimai su draugais nereiškia valandos, kuri yra pasakyta. Tą reikėtų patvirtinti visada prieš vykdant planus. Kuo arčiau pakrantės – tuo labiau atsipalaidavę žmonės. Lietuvoje mes šiek tiek labiau gerbiame laiką ir punktualumą.
Aštrus salsa padažas ir maistas. Jeigu nesi pratęs, vertėtų visada paklausti prieš užsisakant, kaip stipriai tai aštru, arba prašyti neaštriai.
Žodžiai por favor (prašau), perdon (atsiprašau) ir gracias (ačiū) – stebuklingi ir naudojami visose situacijose. Ne veltui meksikiečių ispanų kalba skamba labai paslaugiai, net ir kitiems ispanų kalbos atstovams.
Šventėms – visada taip.
– Papasakokite, kas jus stebina arba žavi meksikiečių kultūroje.
– Labiausiai Meksikos kultūroje mane žavi Mirusiųjų diena (Día de Los Muertos). Lietuvoje mes esame pripratę, jog tai yra liūdniausia diena metuose, ir lapkričio orai bei pilkuma, medžiai be lapų neprideda jokio žavesio – atvirkščiai, Mirusiųjų dieną padaro dar pilkesnę ir liūdnesnę. Tuo metu Meksikoje – kuo daugiau spalvų bei įvairiausių dekoracijų. Čia ant kapų vietoje baltų gėlių dedamos oranžinės bei išpuošiamas visas miestas.
Kaimuose žmonės ant kapų neša maistą, alkoholinius gėrimus ir per naktį valgo bei geria su mirusiaisiais, tikėdami, kad tą naktį jų sielos sugrįžta pabūti su jais kartu, taip švęsdami šią naktį. Animacinis Disney filmas „Coco“ yra paremtas būtent Mirusiųjų diena Meksikoje – puikiai atspindi ir paaiškina šios šventės tradicijas.
Norint pamatyti šį fenomeną, mano didžiausios rekomendacijos būtų vykti į Oachaką. Tai yra mezkalio (stiprus alkoholinis gėrimas – natūralesnis už tekilą), Mirusiųjų dienos sostinė, kultūros bei švenčių centras. Kodėl švenčių? Manau, nuvykę ten, suprasite. Oachaka turi savo oro uostą, bet galima atvažiuoti ir iš Meksiko miesto (ape 500 km).
– Ar dažnai keliaujate po kitus Meksikos regionus? Kokios vietos jums yra arčiausiai širdies?
– Dažnai keliauju, kai turiu galimybę. Mano mylimiausias vietos:
Meksiko miestas – myliu šį miestą, dar labiau – maistą. Ten gali rasti visko, tai yra be proto gražus miestas, bet labai chaotiškas (zonomis). Nuo pavojingiausių kaimynysčių iki prabangiausių visoje Meksikoje. Keliaujant reikėtų turėti omenyje spūstis keliuose. Piko metu 4 kilometrus gali tekti važiuoti ir 40 minučių.
Oachaka – kaip minėjau, tai kultūros, mezkalio, švenčių bei mirusiųjų dienos sostinė. Reikia paminėti, kad valstija dalinasi tuo pačiu pavadinimu kaip ir pagrindinis miestas – Oachaka. Tai yra didelė valstija, einanti iki pat Ramiojo vandenyno. Puerto Escondido, Huatulco – banglentininkų pamėgti pakrantės miestai (tai reiškia labai stiprias bangas). Mazunte ir Zipolite – tropinės, hipsteriškos, nudistų pamėgtos vietos. Visos labai, labai vertos aplankyti. Šioje pakrantėje be galo graži laukinė gamta. Ji kaip žemė ir dangus skiriasi nuo Karibų jūros pakrantės.
Puebla – 2 valandos nuo Meksiko miesto. Pasižymi labai gražiu ir dideliu istoriniu centru, maistu. 365 bažnyčios visoje valstijoje – reprezentuojančios kiekvieną metų dieną bei krikščionybę. Taip pat ugnikalniu, kuris atrodo įspūdingai, kalnais bei didžiausia piramide pasaulyje. Taip, tai ne Egipte, kaip daug kam žinoma, didžiausia piramide yra Cholula, Puebloje, tik ji – po žeme. Ir ant jos pastatyta labai graži bažnyčia, į kurią galima užlipti bei aplankyti.
Tulumo kaimelis (tiksliau Sian Ka’an vieta) visada bus arčiausiai mano širdies. Karibuose tokios vietos, kaip Kankunas, Playa del Karmen, Bakalar, patiks norintiems žydros pakrantės bei nepamirštamai dieviško poilsio ir visada bus mano mėgstamiausios.
– Ką palinkėtumėte patirti kiekvienam, apsilankiusiam Meksikoje?
– Kiekvienam linkiu aplankyti Meksiką ir patirti kiek įmanoma daugiau šios šalies, kuri turi tiek daug pasiūlyti. Pajusti jos spalvas ir skonius. Labiausiai palinkėčiau praleisti Mirusiųjų dieną Oachakoje, pamatyti Karibų grožį bei patirti tikrą čili aštrumą bent vieną kartą.
Dar daugiau įdomybių, aktualijų ir patarimų keliaujantiems į Meksiką – „Facebook“ grupėje „Meksikiečiai“.