Skridome DELTA oro linijomis. Drąsiai galiu teigti, kad skrydžio kokybė niekuo nenusileido tarpatlantiniam Turskish airlines skrydžiui. Vietos buvo itin patogios, kėdėse įmontuoti TV ekranai – taigi visi patogumai. Skrydis iš Niujorko į Majamį žmogui kainavo 83 dolerius. Su mokesčiais už bilietus sumokėjome po 104 dolerius. Visur nešiojomės savo „namus” lagaminus, tad už juos teko sumokėti dar po 25 dolerius. Vienam asmeniui su lagaminu persikėlimas iš Niujorko į Majamį iš viso kainavo 129 dolerius.
Išlipus iš lėktuvo tiesiogine žodžio prasme pritrenkė malonus karštis, kurio buvome pasigedę Niujorke. Perėję visą oro uostą link bagažo atsiėmimo punkto, likome nemaloniai nustebinti. Vienas iš mūsų lagaminų po skrydžio buvo sulūžęs. Ne itin džiugiomis nuotaikomis susiradome DELTA oro linijų skyrių, kuriame parodėme sulaužytą lagaminą, tačiau nuotaiką greitai pasikeitė, kai lagaminas nemokamai buvo pakeistas nauju.
Pasikeitę lagaminą, sėdome į taksi, kuris mus nuvežė į kruizo išvykimo vietą. Už šį maršrutą sumokėjome 40 dolerių. Taksi automobiliai Majamyje priminė senojo Niujorko taksi – daugelis automobilių buvo geltonos spalvos „Ford“ markės sedanai, skaičiuojantys jau ne pirmąją dešimtį.
Kruizas ir pirmieji įspūdžiai
Atvykę išvydome didžiulį kruizinį laivą – norint apžiūrėti visą reikėjo ne vieną kartą pakraipyti galvą į skirtingas puses. Tik išlipus iš taksi, prie mūsų prisistatė visur labai skubantis kruizo darbuotojas. Pasirodo, lagaminus palikti reikia vos ne prie gatvės. Čia jie visi surenkami, įvežami į laivą bei pristatomi prie kajutės durų.
Eilės prie registracijos buvo nemažos. Pastebėjome, kad šis kruizinis maršrutas itin populiarus tarp tamsaus gymio keliautojų. Juokais nusprendėme, kad viskas dėl Jamaikos ir jos gėrybių… Praėję registraciją ir oro uosto lygio patikras, galiausiai patekome į laivą. Didžiulis holas, 12 aukštų laivas, kazino, restoranas, baseinas ir daug kitų pramogų. Atrodė, kad atsidūrėme kitame, uždarame pasaulyje.
Pasidėję kuprines (nes lagaminai vis dar keliavo link mūsų kambario), nieko nelaukę puolėme apžiūrinėti savo naujuosius „namus“. Buvome išalkę, tad nenuostabu, kad, atsidūrėme valgykloje, kurioje buvo gausus maisto pasirinkimas, viskas skanu ir nemokama. Taip pat visą laiką dirbo ir mažoji picerija, kurioje buvo galima pasiimti kelių skonių picų. Maistas tikrai skanus, tad pasirinkę Carnival bendrovę šioje vietoje tikrai neprašovėme.
Bevalgydami nusprendėme pasimėgauti ir kokteiliukais. Tačiau iškart sužinojome, kad kasdien tokiais gėrimais nepasimėgausime. Vieno kokteilio kaina su mokesčiais svyruoja nuo 12 ir daugiau dolerių.
Vakare laive prasidėjo įvairūs pasirodymai. Laivo animatorių komanda nenuilsdama rengė įvairius muzikinius šou. Pasirodymai vykdavo amfiteatre, kazino, pagrindiniame hole bei atskiroje Comedy club zonoje. Pasiilgusiems trankių ritmų ir šviesų buvo specialiai įrengta klubo patalpa.
Jamaikos stebuklai ir gamtos grožis
Gyvendami laive tarsi inkstai taukuose, nepastebėjome, kaip atplaukėme į Jamaiką. Pirmas įspūdis tiesiog nepakartojamas: kalnai, didžiuliai žalumos plotai ir kalnuose stypsantys gyvenamieji namukai. Tik išlipus iš laivo pirmiausia mus pasitiko karštis. Vėjas čia tikriausiai retai užsuka, nes pirma mintis buvo „noriu vandens”.
Praėjus pro vartus mus iš karto apspito savo paslaugas bandantys parduoti vietiniai. Vieni įkyriau, kiti mažiau, tačiau visa tai vargino ir teko „atsišaudyti” žodžiais no, thank you. Vis dėlto vienas iš vietinių paslaugų prekeivių patraukė mūsų dėmesį savo paprastumu ir pažadais parodyti kitokią Jamaiką nei ją demonstruoja daugelis kitų gidų. Prisistatęs Egiu (iš karto juokais pagalvojome apie Dragūną) įsisodino į savo autobusiuką ir tik mus keturis pavežiojo po kalnus, kuriuose nuo medžių ir žalumos gausos vietomis net neprasiskverbia saulės spinduliai, parodė įvairius augalus bei lapus. Papasakojo, kurie iš jų yra naudojami gydymui, kurie… erekcijai gerinti. Taip pat pasakojo apie vietinius namus bei jų gyventojus. Namukai nedideli, o juose gyvena maždaug nuo 4 iki 10 šeimos narių. Matydamas tokį gyvenimą, supranti, kiek iš tiesų daug turi…
Jamaikoje žmonės draugiški, visada su šypsenomis ir retai kada pikti. Visi nujaučiame, kodėl. Turbūt jau nacionaliniu pasididžiavimu čia laikomos marihuanos dūmas sklinda už kiekvieno kampo. Egis dar kelionės pradžioje paklausė, ar norėsime išmėginti „žolytės”. Pasak mūsų gido, jis žino gerą vietelę, esančią kalno papėdėje, kurioje ne tik yra nuostabus gamtovaizdis, bet ir galima gauti suktinę.
Pasidžiaugę egzotika ir už kelionę sumokėję po 40 dolerių nupėdinome į paplūdimį. Praeiti per miestelį – rimtas iššūkis. Kaip ir minėjau, čia pilna įkyruolių, siūlančių visur pavežti ar kažko įsigyti. Šiaip ne taip atradę paplūdimį ir susimokėję už įėjimą po 3 dolerius, pagaliau įmerkėme kojas į vandenį, kuris buvo šiltas ir mėlynas. Tikri tropikai. Pasiturškę ir pasilepinę Jamaikos pakrante, grįžome atgal į laivą ir laukėme kelionės į Kaimanus.
Blankus miestas ir kerintis povandeninis Kaimanų gyvenimas
Maistas, gėrimai ir daug miego… Taip praleidę dar vieną dieną kruiziniame laive priplaukėme Kaimanų salas. Teko gana ilgai laukti leidimo išlipti iš laivo. nes saloje nėra prisišvartavimo zonos, tad į pagalbą vyko vietiniai laiveliai – jie keleivius gabeno į krantą.
Pagaliau pasiekę žemę labai nesiblaškėme. Prie mūsų priėjusi moteris, siūlanti įvairias ekskursijas, greitai įsiūlė gana ekstremalius pojūčius – plaukiojimą su laukinėmis rajomis ir paviršinį nardymą (snorklinimą). Šiek tiek pasiderėję, paslaugą žmogui įsigijome už 35 dolerius.
Ilgai laukti neteko, ir mes jau autobusiuke, vežančiame pakeliui į laivą, nuplukdysiantį į tas paslaptingas vietas. Pravažiavome gana nemažą salos dalį ir pamatę daugybę bankų bei nykią infrastruktūrą, Kaimanus praminėme „darbine“ sala. Beje, čia galima rasti tikrai daug juvelyrikos prekių parduotuvių.
Plaukiame į vandenyną, kuriame, pasirodo, yra sekli vieta, o ten… Visiškai laukinės, garsiausiam australų gamtininkui Stevui Irwinui atėmusios gyvybę rajos!
Plaukėme maždaug 20 minučių, o viduje jautėme šiokį tokį jauduliuką. Vis dėlto juk ne šunį ruošiamės paglostyti… Priartėję pamatėme dar maždaug 6 laivus, pilnus įspūdžių ištroškusių turistų, jau laikančių ar glostančių rajas. Matant visa tai, jaudulys niekur nedingo, tačiau pasakėme sau, kad bent paliesti tikrai privalome. Persirengę maudymosi drabužiais, įlipome į vandenį, kur netrukus prisistatė keletas rajų. Jausmas iš tiesų nemalonus, kai matai aplink tave plaukiojančius juodus gyvius. Gidas, plaukęs kartu, kitaip nei mes, buvo drąsesnis, todėl be vargo pagavo vieną iš rajų ir davė visiems paglostyti.
Nedrąsiai, bet ištiesiau ranką. Viršus gana nemalonus ir glitus, o apatinė žuvies dalis labai minkšta ir švelni. Gidas siūlė ir paimti į rankas, tačiau šio „malonumo” atsisakėme. Gal tiek to… Beje, prieš įlipant į vandenį mus perspėjo nešokti, nes galime užšokti ant rajos, kuri ginsis, o tada jau viskas gali baigtis labai liūdnai…
Pasibuvę su „naujosiomis draugėmis“, sėdome atgal į laivą ir plaukėme į kitą vietą, kurioje laukė koralai ir įvairių žuvyčių sūkurys. Atplaukus, gidas iš karto perspėjo neliesti koralų, nes pažeidus, pastarieji atsinaujina per labai ilgą laiką, todėl laužyti ar elgtis nesaugant gamtos turtų, yra griežtai draudžiama. Išklausę perspėjimus, čiupome akvalangus ir šokome į vandenį. Neįtikėtinas vaizdas! Įvairiausių rūšių ir spalvų žuvytės, koralų gražumas. Ir… po smėliu pasislėpusi raja. Paplaukioję ir grįžę atgal į laivą, diskutavome, kad apie šią „žuvytę”, kuri, beje, neatrodė itin draugiška, turbūt nežinojo ir gidas.
Pilni nuostabių įspūdžių grįžome į prieplauką, kurioje pasitiko didžiulė eilė turistų, laukiančių grįžimo atgal į kruizinį laivą su vandens taksi. Pralaukę maždaug 40 minučių, pagaliau atsidūrėme kondicionierių pravėdintame laive. Čia mūsų laukė kelių dienų kelionė atgal į Majamį.
Suprasti kruizinio laivo ypatumus ir gyvenimo jame taisyklės
Carnival Sensation kruizinį laivą sudaro 12 aukštų. Jame yra daugiau nei 6 barai, kuriuose visada gali įsigyti norimų gėrimų. Kiekvienas kruizo keleivis turi korteles, kuriomis atsiskaito už mokamas paslaugas. Laive visą parą dirba informacijos punktas, kuriame visada galima pasipildyti savo sąskaitas. Mėgstantiems azartinius žaidimus yra įrengta kazino zona. Klubų gerbėjams – klubas. Beje, prie įėjimo yra apsauga, tikrinanti lankytojų amžių. Laive taip pat yra ir kelios maitinimo vietos, kuriose visą parą galima nemokamai gauti maisto, ledų rageliuose, sulčių bei vandens.
Norintiems laiką praleisti ramiau yra įrengtas amfiteatras, kuriame renginių komanda daro specialius muzikinius pasirodymus. Norintiems pasportuoti – bėgimo takas bei golfo aikštelė. Vakarais visi kviečiami į laivo restoraną, kuriame patiekiamas meniu su vakarienės, gėrimų bei desertų pasiūlymais. Laivo viduryje įrengtas baseinas ir kelios sukūrinės vonios.
Aprašyti mūsų įspūdžiai, tikiuosi, kad bent kam nors padės apsispręsti ruošiantis tokiai kelionei. O dabar laukite įspūdžių iš Majamio!