Daugiau pasakojimų iš Afganistano galite rasti pirmoje, antroje, trečioje ir ketvirtoje dalyse.
Kas gi tas Talibanas?
Ilgai svarsčiau, ar vykti į Kandaharą, bet nusprendžiau, kad tai bus įdomi patirtis. Pasirinkau keliauti autobusu, nes sako, jog kelias šiuo metu saugus. Prieš kelerius metus, kai JAV dar vis svaidė sprogmenis po visą šalį, o Talibanas keršydamas linčiuodavo visus, kas neturi barzdos, šis kelias buvo nepravažiuojamas, nes čia vykdavo susirėmimai ir jį kontroliavo Talibanas.
Tuo metu prasmukti pro juos buvo neįmanoma. Dabar šalikelėse dar vis stovi daugybė karinių fortų tarsi smėlio maišų pilių, apjuostų spygliuotomis vielomis, primenančių ir leidžiančių įsivaizduoti buvusias talibų bei JAV kovas. Dabar dauguma jų tušti.
Kandaharas yra pats konservatyviausias miestas Afganistane. Čia prasidėjo Talibano judėjimas. Taigi, kas yra tas visų prastai linksniuojamas Talibanas?
1994 metais Kandaharo apylinkėse susikūrė kovotojų grupė. Ji siekė Afganistano pietinėje dalyje įvesti musulmonų religine teise – šariatu – paremtą teisingumą ir valdžią. Talibano įkūrėjas bei vadovas buvo Kandahare gyvenantis mula (taip vadinamas islamo lyderis, tarsi mūsų lordas ar karalius) Muchammedas Omaras. Kurį, beje, 2013 metais nužudė JAV bepilotis lėktuvas.
Remiamas pilietinio karo ir suirutės išvargintų vietinių gyventojų, Talibanas įsigalėjo puštūnų bei kitų etninių grupių gyvenamose teritorijose. Po kelerių metų įsigalėjęs praktiškai visame Afganistane, Talibanas įkūrė Emyratą. Tuo pat metu atsirado ir Osamos bin Ladeno vardas. Jis į Talibano valdomą Afganistaną perkėlė Al-Qaedos vadovybę. Įkūrus platų džihadistų rengimo stovyklų tinklą, į Afganistaną masiškai pradėjo vykti globalaus džihado ideologijos paveikti viso pasaulio musulmonai.
2001 metais Al-Qaedai įvykdžius Rugsėjo 11-osios išpuolį JAV, buvo pareikalauta Osamos ekstradicijos, tačiau Talibanas nesutiko. Po mėnesio JAV pradėjo karinę invaziją į Afganistaną. Talibano režimas buvo nuverstas, jo ir Al-Qaedos vadovybė pasitraukė į Pakistaną.
Praradęs valdžią ir patyręs nuostolių, Talibano judėjimas išliko, nes jį rėmė Pakistano puštūnai ir, neoficialiai, Pakistano specialiosios tarnybos. 2005 metais pradėjo aktyvų ginkluotą pasipriešinimą prieš JAV bei NATO. Talibano įtaka pamažu vis didėjo, 2015-aisiais jo pajėgos užėmė dar 22 Afganistano sritis. Po daugkartinių derybų 2021 metais JAV kariuomenė pasitraukė iš šalies, o Talibanas ėmė vadovauti šaliai.
Kelionė autobusu buvo labai įdomi. Pabandžiau pafilmuoti čia sėdinčias moteris, tas nepatiko seniems barzdotiems afganams. Nusprendžiau, kad geriau to nedarysiu ir ramiai kelionėje ilsėsiuosi. Keleiviams labai buvo įdomu, kas gi toks čia sėdi ir iš kur atvykęs. Kai kurie keleiviai snūduriavo, nes autobuse buvo tylu. Muzika yra uždrausta Talibanui atėjus į valdžią. Dėl to ir autobuso muzikos grotuvai buvo ne savo vietoje, o išimti sudėti į lentynas. Kiti keleiviai kuo ramiausiai sau sukosi tabaką apsisvaiginimui.
Autobuse man labai pasisekė. Vienintelis žmogus kalbėjo angliškai ir dar kartą pasisekė, nes sėdėjo šalia manęs. Kai baigė snausti, su malonumu pakalbėjome apie Talibaną, konservatyviame mieste gyvenančių moterų situaciją ir kitomis temomis. 8 valandų kelionė visiškai neprailgo.
Kelionės pabaigoje autobuse jau buvau savas. Vienintelis kalbėjęs angliškai, šalia manęs sėdėjęs afganas visam autobusui jau pasakojo apie mane, iš kur esu, ką veikiu. Visi vaišinomės šviežia duona. Buvo tikrai draugiška bei maloni kelionė. Gal veidai puštūnų ir rūstūs, tačiau širdys minkšos. Nekantrauju pabūti Kandaharo mieste ir pažinti vietinius žmonęs – puštūnus.
Kodėl visi taip nemėgsta Talibano?
Didžioji tragedija įvyko 2001 metų Rugsėjo 11–ąją JAV per Al-Qaedos išpuolį. Tuomet JAV prezidentas Džordžas Bušas pareikalavo, kad Talibanas išduotų Afganistane besislapstantį Al Qaeda lyderį Osama bin Ladeną. Talibanas atsisakė tai padaryti. Amerikiečiai surengė oro atakas, vėliau ir antžeminę ataką. 2001 metų gruodžio pabaigoje Bonoje pasirašytas susitarimas dėl naujos valdžios kūrimo, nes talibai buvo išstumti iš šalies.
Amerikiečių karo strategija čia neprigijo. Dėl didelių kultūrinių skirtumų jai teko nuolatos didinti kariškių skaičių. 2006 metais prie JAV pajėgų Afganistane prisijungė ir NATO. Dešimtmetį persekiotas Osama bin Ladenas 2011 metų gegužės 1-osios rytą buvo nukautas specialios operacijos metu slėptuvėje Pakistane mums jau pažįstamų puštūnų teritorijoje.
2021 metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad iki tų metų rugsėjo 1 dienos JAV armija iš Afganistano bus išvesta. Savo pajėgas suskubo išvedinėti ir NATO, pasitraukimas tapo desperatišku – skubėta evakuoti ne tik savo karius bei civilius piliečius, norėta pasirūpinti ir koalicijos kariams talkinusiais Afganistano piliečiais – vertėjais, mokytojais, bijantiems talibų valdžios. Tarp jų ir Lietuva, turėjusi keliolika nedidelių misijų NATO pajėgose, pargabeno 170 asmenų, tarp kurių daugiausia vertėjai ir jų šeimos nariai.
Karas su JAV
Po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV invazija į Afganistaną ir siekis nugalėti Al-Qaedą atrodė savaime suprantama misija. Iš pradžių amerikiečių karinės pajėgos kartu su sąjungininkais triuškino šią teroristinę grupuotę, privertė jos lyderius slapstytis ir nutraukė talibų valdymą Afganistane. Tačiau kodėl ši karinė kampanija taip užsitęsė ir kas iš tikrųjų vyko tuos 20 metų svetimoje šalyje?
Siekdami maskuoti problemas, Vašingtono veikėjai dažnai švelnino blogas naujienas iš fronto, o kai kada jas iškreipdavo iki absurdiško lygio. George’o W. Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijos siuntė vis daugiau karių į Afganistaną ir nuolat kartojo, kad daro pažangą stabilizuodami padėtį šalyje, nors puikiai žinojo, jog atsidūrė aklavietėje. JAV vyriausybės strategijos buvo nevykusios, nacijos kūrimo projektas patyrė milžinišką nesėkmę, o pastangos sustabdyti narkotikų gamybą ir korupciją Afganistane priminė kovą su vėjo malūnais.
Visgi viešai iš esmės niekas neišdrįso pripažinti, kad Jungtinės Valstijos pamažu pralaimi karą, kurį kadaise taip vieningai palaikė Amerikos žmonės. Nusikalstamai tylėdami, kariniai ir politiniai lyderiai vengė atsakomybės bei naujų situacijos vertinimų, galėjusių pakeisti karo rezultatą arba sutrumpinti konflikto laiką. Jie nusprendė paprasčiausiai maskuoti savo klaidas ir leisti karui dreifuoti.
Daugiau įspūdžių rasite „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.