Ankstesnį pasakojimą iš Afganistano galite skaityti čia.

Sarai Shahzada pinigų turgus

Afganistanas – grynųjų pinigų šalis. Kai Talibanas atėjo į valdžią, žmonės skubėjo nusiimti grynųjų. Limitas buvo 200 JAV dolerių per savaitę. Bankai iš karto uždarė duris. JAV įšaldžius Afganistano 3 milijardus JAV dolerių, šalyje įsivyravo finansinė krizė. Nuo senų laikų veikęs pinigų turgus atsidarė pirmas, jau praėjus kelioms savaitėms po valdžios pasikeitimo.

Žmonės čia gali išsikeisti daugumos aplinkinių šalių valiutas. Kursas geresnis nei oficialus. Jūs tik pasižvalgykite, kokias krūvas pinigų laiko keitėjai. Ne tik menkaverčius afganius, bet ir eurus ar JAV dolerius.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Papasakosiu ką tik nutikusią įdomią istoriją. Vaikštinėju vienas Kabulo gatvėmis. O, žiūriu, važiuoja Jungtinių Tautų baltas visureigis. Galvoju, nufotografuosiu. Vėliau prieinu patikros postą, tie kažko man rėkia, rodo, prieik. Ai, galvoju, šalia neturiu, kas išvers angliškai – neisiu. Nueinu toliau. Pasiveja mane civiliais drabužiais, savimi pasitikintis afganas. Sako, einame prie posto, parodžiau vietinį keliautojo leidimą, sakau, va, prašom, ir iki. Jis išsitraukė savo pažymėjimą, nes mato, kad neisiu. Ten parašyta kažkokia ginkluotės agentūra.

Matau, kad valstybinis tarnautojas, nueinu su juo. Sako, tu čia fotografavai patikros postą, sakau, ne, pasižiūriu, matau, kad už Jungtinių Tautų automobilio toli matosi postas. Sakau, va, ištrinsiu. Sako, ištrink dar iš telefono šiukšliadėžės. O, galvoju, nekvailas. Ginklų agentas taip pat liepė parodyti telefoną, ką dar esu prifotografavęs. Geranoriškai daviau, žiūriu, pradėjo braukti žemyn per ekraną. Dabar tai, galvoju, bus bėdų, nes visą dieną fotografavau daug kareivių. Galvoju, kaip čia greitai susigrąžinti telefoną.

Šovė į galvą mintis. Sakau, turiu žmoną ir jos pusnuogės nuotraukų su bikiniu telefone. Agento pirštas tik dingt ir sustojo braukti per ekraną. Akis išpūtė, pasižiūrėjo į mane. Nenoromis telefoną perdavė atgal. Sakyčiau, gerai išnaudojau talibų religinius principus. Jiems labai svarbu saugoti savo moterų privatumą. Ramiai nuėjau toliau. Tą dieną talibų jau man užteko.

Užminuotas Afganistanas

Afganistane per praėjusius du karus buvo užminuotos labai didelės teritorijos. Šioje vietoje ypač pasidarbavo rusai. Jų minos baisios, sunkiai aptinkamos ir jų tikrai nepagailėjo užkasti, pridėti į upelius daugybėje vietų.

Kasdien užlipdami arba žaisdami su minomis susižeidžia apie 150 afganų. Valdžia stengiasi išminuoti kuo daugiau teritorijų, bet neturint rimtos įrangos, tai yra ilgas darbas. Tuo pačiu valdžia, kiek įmanoma, stengiasi šviesti piliečius nuo pat mokyklinio amžiaus. Draudžiama artintis prie neišminuotų teritorijų, liesti minas, radus jas reikia kuo skubiau pranešti vietiniams išminuotojams.

Taip pat mokyklose ar darbovietėse yra didelė problema. Žmonės, nukentėję nuo minų, su nutrauktomis galūnėmis yra atstumiami visuomenės. Per televiziją, skrajutėmis ar kitais būdais valdžia stengiasi juos integruoti į visuomenę parodydami, kad jie yra visaverčiai žmonės, gebantys mokytis ir dirbti.

Britų karas

Kiek vaikštau Kabule, vis neįprantu prie tokio kiekio ginklų. Aišku, vietiniai žmonės jau į juos nekreipia dėmesio. Per 50 metų karo gyventojai įprato prie visko. Beje, ar žinote, kad prieš JAV ir sovietus čia ir britai bandė įkelti koją? Kaip skurdino bei čiulpė Indijos resursus, taip bandė ir Afganistano.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Didžiosios Britanijos ir Rusijos varžybos dėl įtakos Afganistane beveik prieš 200 metų sukėlė pirmąjį Afganistano bei Didžiosios Britanijos karą. Po 50 metų įvyko antras Afganistano ir Didžiosios Britanijos karas, po kurio britai laimėjo ir įgijo teisę kontroliuoti Afganistano užsienio politiką.

1893 metais Didžioji Britanija privertė Afganistaną demarkuoti Afganistano ir Britų Indijos sieną. Vadinama Durando linija, kai apie pusė puštūnų genčių (iš kurių kilo Talibanas) liko už šalies ribų. Po to tos pačios puštūnų teritorijos tapo Pakistanu, kai jis atsiskyrė nuo Indijos. Ten pat puštūnai ruošdavo tiek Talibano kovotojus, tiek Al-Qaeda kovotojus savižudžius. Viskas vyko jau Pakistano teritorijoje, kur gausu puštūnų.

Afganistano turtai

Vykstu per kalnus atgal į Kabulą ir galvoju – skurdu, sausa, tai ko gi tos didžiosios šalys taip veržiasi užkariauti bei valdyti Afganistaną? Afganistanas – šiuo metu viena skurdžiausių ir labiausiai nualintų pasaulio valstybių, tačiau panašu, kad šalis įsikūrusi ant bene didžiausios pasaulyje retųjų mineralų gyslos, kurios ištekliai vertinami 3 trln. JAV dolerių.

Tai turbūt patys sau atsakykite, dėl ko taip veržėsi Sovietų Sąjunga valdyti Afganistaną. Ir tuo pačiu, kodėl JAV 20 metų bandė primesti savo „demokratinį“ valdymą. Nors po pirmo mėnesio jau buvo išsprogdinusi tiek Al-Qaeda, tiek Talibaną ir galėjo keliauti namo.

Maždaug Vokietijos dydžio kalnų valstybė įsikūrusi mineralais turtingame kalnų regione, kuris susiformavo Indijos subkontinentinei plokštei atsitrenkus į Azijos plokštę. Prieš 50 metų Sovietų Sąjungos atlikti tyrinėjimai atskleidė afganų kalnuose slypinčius pasakiškus geologinius turtus. Čia slypi apie 60 mln. tonų vario, 2,2 mlrd. tonų geležies rūdos, 1,4 mln. tonų retųjų žemės elementų (lantano, cerio, neodimio), taip pat gausu aliuminio, aukso, sidabro, cinko, gyvsidabrio, ličio gyslų.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Šiuo metu Afganistane yra didžiausios pasaulyje smaragdų kasyklos. Yra ir kitų geologinių gėrybių. Pavyzdžiui, Helmano provincijoje esančių karbonatito klodų vertė – apie 89 mlrd. JAV dolerių. Kodėl šie klodai tokie vertingi? Todėl, kad šioje uolienoje apstu retųjų cheminių elementų.

Šalikelėje stovi tūkstančiai sunkvežimių. Pasirodo, valdžia jiems leidžia važiuoti keliais tik atitinkamos savaitės dienomis. Kadangi jų būklė labai prasta, pūškuoja lėtai, todėl labai trukdo lengvųjų automobilių eismą. Keliai siauri ir duobėti, todėl neįmanoma jų saugiai aplenkti. Tokie ribojimai bent kažkiek palengvina kitų automobilių susisiekimą tarp miestų.

Sakhi mečetė

Vaikštinėju po Sakhi mečetę. Kabule ji yra svarbi religinė ir istorinė vieta. Mečetė skirta Hazrat Ali atminimui, kuris islamo tradicijoje yra laikomas pranašo Mahometo pusbroliu bei žentu, taip pat ketvirtuoju „teisiai vedamu“ kalifu.

Sakhi mečetė įsikūrusi ant kalvos netoli Kabulo miesto centro, Kart-Ye-Sakhi rajone, kuris yra svarbi vieta daugeliui Kabulo gyventojų, ypač šiitų bendruomenei. Mečetė yra žinoma dėl savo religinės reikšmės ir gražios architektūros, kuri įkūnija tradicinius islamo architektūros elementus, tokius kaip kupolas, detalūs mozaikų raštai bei minaretai.

Sakhi mečetė siejama su islamo istorija ir religinėmis šventėmis. Ji ypač reikšminga Nauroz – persų Naujųjų metų – šventės metu, kuri taip pat minima Afganistane. Šventės metu šimtai ar tūkstančiai piligrimų renkasi prie Sakhi mečetės, meldžiasi ir švenčia Naujųjų metų pradžią.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Muziejus ir istorija

Vaikštinėju Afganistano istorijos muziejuje, ir mintys nuklysta į senus laikus. Afganistano istorija yra turtinga bei įvairi, susijusi su daugybe civilizacijų, imperijų ir kultūrinių įtakų. Afganistano vieta, kaip svarbus tiltas tarp Vidurinės Azijos, Pietų Azijos ir Artimųjų Rytų, darė jį svarbiu prekybos, kultūros bei karo centru. Afganistano istorija siekia tūkstantmečius, joje matome susimaišiusias daugelio didžiųjų pasaulio imperijų įtakas.

Afganistano teritorijoje gyventa jau nuo paleolito laikų. Archeologiniai radiniai, tokie kaip Darbandio kultūra ir Kokcha slėnio radiniai, rodo, kad šioje teritorijoje žmonės gyveno daugiau nei prieš 50 tūkst. metų.

Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų (330 m. pr. m. e.) Afganistanas tapo vienu iš helenistinės civilizacijos regionų. Aleksandras užkariavo visą Persijos imperiją ir pasiekė Afganistaną, kur jis susidūrė su stipriu vietinių tautų pasipriešinimu, ypač Baktrijos regione – šiaurės Afganistane. Po Aleksandro mirties šis regionas tapo Seleukidų imperijos dalimi, tačiau vėliau buvo perduotas Maurjų imperijai Pietų Azijoje, o dar vėliau jį valdė vietiniai graikų-baktriečių valdovai.

Po to, kai Maurjų imperija valdoma Čandraguptos Maurjos iš Indijos išplėtė savo įtaką Afganistane, budizmas pradėjo klestėti šiame regione. Budizmas tapo dominuojančia religija šiaurinėje Afganistano dalyje. Šioje teritorijoje buvo pastatyta daugybė budistinių šventyklų, stupų ir vienuolynų, ypač tokiuose miestuose, kaip Bamijanas, kuris tapo svarbiu budizmo centru.

Kušanų imperijos laikais Afganistanas tapo svarbiu budizmo sklaidos centru, o prekybos keliai, tokie kaip Šilko kelias, sujungė Afganistaną su Romos imperija ir Kinija.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Arabų kalifatas pradėjo skleisti islamą Afganistane VII amžiuje. Islamo plitimas įvyko lėtai, iš pradžių jis susidūrė su vietinių valdovų bei gyventojų pasipriešinimu. Ilgainiui islamas tapo dominuojančia religija regione, pakeisdamas budizmą ir zoroastrizmą.

Restoranas

Kol restorane neša maistą, grožiuosi artefaktais, kurie parodo senąją Afganistano istoriją. Ji yra persismelkusi įvairių imperijų kultūrinėmis įtakomis. Tai vieta, kur susikirto Indijos, Persijos, Vidurinės Azijos ir helenistinės civilizacijos, o per tūkstantmečius Afganistanas tapo skirtingų religijų (zoroastrizmo, budizmo ir islamo) bei imperijų centru.

Afganistano strateginė padėtis ir sudėtingas kalnų reljefas lėmė, kad šis regionas dažnai tapdavo kovų dėl kontrolės lauku, tačiau taip pat veikė kaip svarbus prekybos, meno ir religijos centras.

Prekyba gatvėse

Kalnuotą Kabulo miestą yra apraizgę daug kelių. Kadangi geležinkelio linijų nėra, visos prekės gabenamos sunkvežimiais. Esant labai prastai kelių būklei, eismas nuolatos užsikemša. Dar pridėjus nuolat skubančių bei lendančių vairuotojų mentalitetą, ir kiekvienas kelio susiaurėjimas tampa stabdžiu mano kelionėje. Na, be šiais sunkvežimiais atvežtų prekių nevyktų veiksmas miesto turgavietėse ar gatvėse.

Afganams prekyba yra svarbi bendruomeniškumo dalis. Turgus yra vieta, kur žmonės ne tik perka bei parduoda, bet ir bendrauja, keičiasi naujienomis, palaiko tarpusavio ryšius. Be to, derybos dėl kainos yra esminė prekybos dalis. Tai tarsi kultūrinė tradicija, kurią mėgsta tiek pirkėjai, tiek pardavėjai.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Kabulo gyventojai dažnai užsiima smulkiąja prekyba prekiaudami maisto produktais, drabužiais, rankdarbiais ir kitomis prekėmis. Prekybos įgūdžiai bei derybų kultūra yra giliai įsišakniję Kabulo žmonių kasdieniame gyvenime, daug gyventojų turi ilgalaikes šeimos prekybos tradicijas. Prekyvietės ar parduotuvėlės perduodamos iš kartos į kartą. Jeigu jau gimei prekeivio šeimoje, praktiškai žinai, kuo būsi užaugęs. O galbūt dar ir net neužaugęs.

Qargha užtvanka

Afganistane nepamatysi daug vandens telkinių, tačiau vieną radau netoli sostinės. Qargha užtvanka buvo pastatyta siekiant reguliuoti vandens tiekimą ir teikti drėkinimą žemės ūkiui Kabulo regione. Ji taip pat tarnauja kaip vandens rezervuaras bei padeda užtikrinti stabilų vandens tiekimą didmiesčiui. Nors užtvanka nėra didžiausia ar reikšmingiausia hidroelektrinė Afganistane, ji atlieka svarbų vaidmenį vietos ekonomikoje.

Qargha užtvanka yra populiari pramogų zona tiek vietiniams, tiek turistams. Šalia vandens telkinio yra išvystyta infrastruktūra, įskaitant restoranus, viešbučius, valčių nuomą ir kitas pramogas. Ypač savaitgaliais turtingesni afganai vyksta ten leisti laiko su šeimomis, plaukioti, žvejoti ar tiesiog mėgautis gražiais vaizdais.

Užtvankos apylinkės pasižymi kalnų peizažais ir ramia gamta. Nors Kabulas yra tankiai apgyvendintas bei intensyvaus eismo miestas, Qargha regionas suteikia galimybę miestiečiams pabėgti nuo miesto triukšmo ir pailsėti gamtos apsuptyje.

Algirdo Morkūno kelionė Afganistane

Kabulas

Pavojingiausios Afganistano vietos – pietiniai regionai – Kandaharo ir Herato provincijos bei pasienis su Pakistanu. Taip pat – Kabulas. Sostinė ypač mėgstama rengti teroro aktams. Pirmiausia dėl to, kad pavykus atakai Kabule, apie ją iš karto praneša žiniasklaida. Antra, dėl sostinėje gyvenančių žmonių įvairovės. Nepavykus išpuoliui Kabule ar jo metu žuvus daug vietinių gyventojų, kovotojai visada turi galimybę suversti kaltę konkuruojančiai grupuotei.

O susprogdinus bombą provincijos turguje, beveik užtikrintai žūtų keletas vienos ar kelių pažįstamų giminių atstovai. Kraujo keršto tradicijos Afganistane gajos, todėl vietiniai, greičiausiai, keršytų kovotojams.

Vaikštinėju ant Kabulo kalvų, apžiūrinėju miestą. Miestas įsikūręs 1800 metrų aukštyje. Ant miesto kalvelių visada būriuojasi Talibano kareiviai su technika, nes nuo kalno geriausiai matosi, kas vyksta mieste. Šalia manęs sėdėjo talibas. Matau, kad nearogantiškas, kaip daugelis kitų žemesnio rango mudžahedų. Pradėjo pokalbį paklausdamas manęs, kas man patiko Afganistane. Pokalbį galite išgirsti „YouTube“ filme.

Daugiau įspūdžių rasite „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)