Pirmą dalį apie Afganistaną galite skaityti čia.
Afganistanas – skurdi šalis. Gyventojai, užauginę derlių, atneša į turgų jį parduoti. Tokiu būdu gali nusipirkti reikiamų produktų ir taip išlaikyti savo šeimas. Prekybos centrų nėra, niekas už nuomą mokėti neturi pinigų, todėl visa prekyba vyksta gatvėje.
Prie manęs priėjo gidas ir pasakė, kad mus seka Talibanas. Mintys pradėjo dėlioti įvairiausius scenarijus, tačiau, kai nesi Džeisonas Bornas, tenka tiesiog su tuo susitaikyti. Aišku, pasidairau per petį, bet man visi afganai vienodi. Toliau ramiai vaikštau po turgų, tik šią dieną jau stengiuosi nebefotografuoti talibų.
Vaikštinėju po mudžahedų parką. Moterų čia nei su žiburiu nerasi. Kas gi tie mudžahedai? Tai islamą išpažįstantys kovotojai už laisvę. Mudžahedai dalyvauja partizaniniame kare prieš okupantus arba prieš nepriimtiną valdžią. 1996–2001 metais šalį valdė Talibanas – karinė ekstremistų grupuotė. Valdant talibams, moterys ir mergaitės negalėjo mokytis bei dirbti, neturėjo jokių teisių, vyrai privalėjo auginti barzdas. Nusikaltėliams buvo taikomos archajiškos bausmės – nuplakimas, užmėtymas akmenimis, galūnių amputacija.
2001 metais JAV karinės pajėgos buvo dislokuotos Afganistane ir jų remiama demokratinė vyriausybė perėmė valdžią. 20 metų JAV ir NATO sąjungininkų kariai palaikė tvarką šalyje, apmokė kariuomenę, tiekė amuniciją, padėjo kovoti su talibais, bandančiais grįžti į valdžią. Prie naujosios vyriausybės moterų teisės progresavo. 2021 metais rugpjūčio mėnesį JAV nutraukė misiją Afganistane ir išvedė savo kariuomenę. Tuo pasinaudodamas Talibanas vieną po kito užėmė didžiuosius šalies miestus ir labai greitai perėmė Kabulo bei vyriausybės kontrolę.
Einu į ministeriją ir į daug skirtingų kabinetų. Norint gauti leidimą keliauti per šalies provincijas, reikia susitvarkyti nemažai biurokratijos. Praleidau čia keletą valandų, perėjau per penkis kabinetus. Visi sakė, kad dabar Afganistane saugu. Tikėsimės, jog taip ir yra. Svarbus ministerijos atstovas netgi pasiūlė savo telefono numerį, jeigu iškiltų kažkurioje provincijoje problemų ar nesusikalbėčiau su talibais patikros postuose. Kadangi turistų praktiškai nėra, ministerija pasinaudojo proga ir paprašė duoti interviu.
Vykstu į liūdnai pagarsėjusį Kabulo oro uostą. Praėjau pro dvi peršviečiamų daiktų patikras. Reikėjo išlipti iš automobilio, jį tikrino atskirai. Taip pat visur dalyvavo ir šuo, greičiausiai, sprogmenų paieškai. Kareiviams veidrodžiu paskutinį kartą patikrinus automobilio dugną, ar ten neprimontuota sprogmenų, buvau praleistas į oro uosto pastatą. Iš tikrųjų, labai rimtas saugumas, panašus buvo ir Irake. Irake, sakyčiau, netgi griežčiau, nes automobiliai nebuvo prileidžiami prie oro uosto kelių kilometrų spinduliu.
Kylant lėktuvui, matau sraigtasparnius, kuriuos paliko JAV kariuomenė išvykdama. Kariai sugadino sraigtasparnių įrangą, kad jais negalėtų naudotis Talibano armija. Tačiau už kelių mėnesių Talibanas pasisamdė Kataro šalies įmones, kurios sutvarkė oro uostą, kompiuterines sistemas, ir už kelių mėnesių oro uostas vėl pradėjo veikti normaliu rėžimu. Žinoma, tarptautinės avialinijos kurį laiką čia nesiartino. Sraigtasparnių įrangą taip pat pataisė kitos šalys.
Kylant virš Kabulo, užplūdo įvairiausios mintys. Vienos iš jų – kaip būtent šioje vietoje krito žmonės iš lėktuvo, kai bet kokia kaina norėjo palikti šalį besibaimindami Talibano, artėjančio prie Kabulo. Žmonės sulįsdavo net į lėktuvo važiuoklę, iš kurios iškrisdavo pakilus ją suskleidžiant. Baisu ir tragiška.
Daugiau įspūdžių rasite „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.
