Kiek daugiau nei prieš metus atokioje gyvenvietėje vis dar gyveno 80-metė Lorraine Thomas, ji pergyveno visus kitus ten buvusius žmones. Piko metu miestelyje gyveno daugiau nei 800 asmenų, rašoma „Mirror“.
Vis dėlto praeitą gegužę į miestą įvažiavo buldozeriai ir pradėjo ardyti tai, kas likę iš Wittenoomo. Vykstant darbams, visi keliai į miestelį buvo užblokuoti siekiant sustabdyti smalsuolius nuo tyrinėjimo. 2007 metais jis buvo oficialiai išbrauktas iš žemėlapių, jog žmonės miestelio net negalėtų rasti.
Tokių didelių pastangų ir miesto griovimo priežastis yra ta, kad Wittenoomas – mirtinai pavojingas. Jis yra pačiame didžiausios užterštos teritorijos Pietų pusrutulyje viduryje, 50 tūkst. hektarų užnuodytos žemės plote.
Dar XX a. trečiajame dešimtmetyje vietiniai australai išsiaiškino, kad šioje vietovėje gausu mėlynojo asbesto. Jie pradėjo kasti šią medžiagą, ji buvo labai naudinga garo variklių izoliacijai, kai kurioms purškiamoms dangoms, plastikui bei cemento gaminiams gaminti.
Tūkstančiai darbininkų buvo pakviesti pradėti kasti šią medžiagą ir kasė ją kitus tris klestėjimo dešimtmečius. 1966 metais kasykla buvo uždaryta, nes nebeuždirbo pakankamai pinigų. Tik daug vėliau tapo aišku, kad mėlynasis asbestas mirtinai pavojingas.
Vienais skaičiavimais, nuo asbesto sukeltų ligų mirė daugiau kaip 2 tūkst. kalnakasių, gyventojų ir jų šeimų narių. Daugelio jų gyvybes nusinešė skausmingos plaučius pažeidžiančios vėžinės ligos.
Nepaisant siaubo mirti lėta mirtimi, daugelį turistų traukė ši vieta. Ministras Johnas Carey anksčiau sakė, kad vyriausybė miestelį uždarė siekdama sustabdyti „idiotiškus“ lankytojus, kuriuos vilioja vaizdingas kraštovaizdis ir šiurpi kadaise klestėjusio miestelio ramybė.
Nors valstijos vyriausybė stengiasi nugriauti Wittenoomą, potencialiai mirtinai pavojingos asbesto liekanos pasklidusios po visą teritoriją, o šiuo metu nėra jokio plano jas pašalinti.