Balandžio 20 d. Paulius iš Kopenhagos per Stambulą verslo klase su „Turkish Airlines“ keliavo į Seulą. Kaip jis pasakoja, nesklandumai prasidėjo nuo pat pradžių, kai itin vėlavo skrydis Kopenhaga–Stambulas.
„Kadangi labai vėlavome nusileisti Stambule, oro linijos nusprendė, kad nebespėsiu į skrydį į Seulą, nors tuo metu dar vyko laipinimas. Dėl šios priežasties atvykau para vėliau – turėjau laukti kitos dienos skrydžio, naktį tampiausi per viešbučius, – prisimena Paulius. – Buvo neįprasta, nes verslo klasė mano skrydyje buvo išparduota. O, kaip žinote, oro linijos parduoda daugiau bilietų nei turi vietų ir tikisi, jog ne visi keleiviai pasirodys bei taip nereikės mokėti kompensacijų.
Galima spėti, ar aš tikrai nespėjau į tą skrydį, ar jiems apsimokėjo, kad nespėčiau. Kompensacijos perkeliant iš verslo į ekonominę klasę yra labai didelės. Daug paprasčiau viską nurašyti mistinei sistemos klaidai.“
Anot Pauliaus, oro linijos, kaip ir priklauso, nakvynei jam suteikė viešbutį. Vis dėlto problemų kilo kitur – kaip jis aiškina, dėl vėlavimo turėjo gauti 600 eurų kompensaciją, tačiau šito bendrovė nepripažįsta ir nesutinka mokėti.
„Tokios kompensacijos pagal Europos Sąjungos taisykles, skrendant iš ES, priklauso. Tačiau oro linijos pasakė, kad niekam nemoka kompensacijų. Dar oro uoste paklausiau, kur yra visa informacija apie kompensacijas. Tokį durnių įjungę atsakė, jog nieko nebus, nieko nežino. Matyt, kad atsiknisčiau, davė neegzistuojantį el. paštą, į kurį galiu parašyti laišką su prašymu gauti kompensaciją – kitą dieną tą padaręs, gavau automatinį atsakymą, kad tokio pašto nėra.
Kadangi žinau, kaip tokie dalykai vyksta, galvoju, nieko, parašysiu vėliau laišką su visomis nuorodomis ir gausiu savo kompensaciją. Pas juos reikia pildyti atsiliepimo formą – nėra nei pokalbio langelio, nei paskambinti galima. Viską surašęs, gavau atsakymą, kad skrydis vėlavo ne dėl oro linijų kaltės, o todėl, nes lėktuvas vėlavo atskristi į Kopenhagą.
Bet tai juk jūsų lėktuvas vėlavo. Yra teisiniai išaiškinimai, kurie nurodo, jog vėluojantis lėktuvas yra oro linijų kaltė, nebent būtų, pavyzdžiui, streikas“, – pasakoja Paulius.
Matydamas, kad kontaktuoti su oro linijomis nepavyksta, Paulius užpildė skundą Danijos civilinės aviacijos tarnybai – tą turėjo padaryti šaliai, iš kurios skrido.
„Jie skundą priėmė, dabar laukia oro linijų atsakymo – per tris mėnesius turi pateikti argumentus, kodėl tai buvo ne jų kaltė, – sako Paulius. – Manau, pavyks gauti kompensaciją. Jei viską rašyčiau pats, faktas, kad nieko neišeitų. Bet įtraukus civilinės aviacijos tarnybą yra lengviau, nes ES ganėtinai griežtai žiūri į tokius dalykus.
Jeigu gauna kelis skundus iš keleivių, oro linijoms gali pagrasinti licencijos sustabdymu. Turkai tuo tikrai nerizikuotų dėl kelių šimtų eurų.“
Visgi nesklandumai ties tuo nesibaigė – likus kelioms dienoms iki skrydžio iš Seulo atgal į Kopenhagą, Paulius, norėdamas pasirinkti vietą lėktuve, prisijungė prie programėlės ir pastebėjo, kad jo skrydžio nerodo.
„Pagalvojau, kad nieko tokio, visko pasitaiko, dar yra daug laiko iki skrydžio. Kadangi tuo metu buvau Japonijoje ir skambučiai buvo brangūs, paprašiau žmonos, kad paskambintų į vietinį oro linijų aptarnavimo centrą bei paprašytų išspręsti problemą. Pasikalbėję išgirdome, jog mano atgalinis skrydis tiesiog buvo ištrintas dar Stambule. Gavau instrukciją, kaip ir ką tiksliai pildyti toje nelemtoje atsiliepimo formoje, darbuotoja iš karto padarė taip, kad atsakymą gaučiau per 24 valandas. Buvo antradienis, mano skrydis turėjo vykti penktadienį, tad maniau, jog problema bus lengvai išspręsta. Deja, buvau labai neteisus.
Naktį iš antradienio į trečiadienį sulaukiau skambučio iš oro linijų – agentas norėjo patvirtinti mano kelionės detales, pasitikslino, ar nesikeičia planai ir ketinu skristi tomis pačiomis datomis tuo pačiu maršrutu. Trečiadienį bilietų taip ir negavau, bet nekreipiau pernelyg daug dėmesio.
Ketvirtadienio popietę vėl sulaukiau skambučio. Šį kartą agentas norėjo pasitikslinti, ar gali mano bilietus atšaukti. Aš nesutikau, o jis puolė teisintis, kad kažkas paliko informaciją, jog mano planai pasikeitė ir aš jau turiu kitus bilietus. Po diskusijos vėl patvirtinome skrydžius, laikus ir mane patikino, kad dabar jau tikrai per kelias valandas bus išduoti bilietai.
Tą vakarą turėjau skrydį iš Tokijo į Seulą ir tik apie vidurnaktį galėjau pasitikrinti, kas vyksta. Jokio el. laiško taip ir negavau, o prisiregistruoti internetu į skrydį nepavyko – rodė, kad privalau tą padaryti fiziškai oro uoste“, – prisimena Paulius.
Nujausdamas laukiančias problemas, Paulius skrydžio dieną oro uoste pasirodė 10 valandų anksčiau. Jis apsilankė fiziniame oro linijų bilietų pardavimo biure, tačiau ir ten darbuotojai jam niekuo negalėjo padėti.
„Liepė skambinti į oro linijų biurą ir tikėtis pagalbos per ateinančias valandas. Darbuotojas sutiko prisijungti prie sistemos bei patikrinti, kas vyksta su mano bilietais – matė, kad mano rezervacija taip ir liko „on hold“, o patys bilietai niekada nebuvo išduoti.
Be to, jis patikino, jog agentai prie vartų niekuo negalės padėti, jei pats neišspręsiu šitos bėdos – tiesiog nebūsiu įleistas į savo skrydį, nes sistemoje bilietų nėra“, – pasakoja Paulius.
Paulius bėdą ėmėsi spręsti kartu su žmona – kaip jis sako, paskambinus į biurą, pirmi keli darbuotojai padėti atsisakė kartodami, jog iki skrydžio dar daug laiko, tad bilietai tikrai bus išduoti šiek tiek vėliau.
„Kelis kartus buvo siūlyta pačiam pirkti naujus bilietus ir tikėtis, kad vėliau oro linijos juos kompensuos. Vis skambinome jiems ir tikėjomės, jog atsilieps kitas, paslaugesnis agentas. Galiausiai pavyko – viena darbuotoja iš karto eskalavo situaciją, sakėme, kad nenutrauksime pokalbio, kol negausime bilietų – galų gale juos pavyko išduoti.
Viskas truko apie tris valandas. Jei būčiau į oro uostą atvykęs laiku, tikrai nebūčiau patekęs į savo skrydį“, – mano vyras.
Dėl problemų patyręs daug streso, vėliau, jau diskutuodamas su kitais dažnai skraidančiais žmonėmis, Paulius svarstė, kaip viskas būtų atrodę keliaujant ekonomine klase.
„Turbūt tektų savaitę gyventi oro uoste ir laukti jų atsakymo“, – galvoja Paulius.
Paulius įsitikinęs, kad ir jam pačiam, jei būtų nedėjęs pastangų, nebūtų pavykę laiku išskristi – jį išgelbėjo tik nepasidavimas bei nuolatinis bandymas kontaktuoti su oro linijų darbuotojais.
„Galima tik spekuliuoti, kas čia vyksta. Galbūt kažkurioje vietoje tikrai buvo atsitiktinumas. Bet su manimi buvo kelis kartus kalbėtasi, tikslintasi. Gal jie mano, kad apsimoka šitas bajeris, kai lėktuve yra daugiau keleivių nei vietų – nereikia perkelti į ekonominę klasę, išlaipinti iš lėktuvo, galima išsisukti be kompensacijų, o jei žmogus tikrai skųsis, tada apmokės bilietus.
Tikrai nesmagus jausmas. Skrisdamas verslo klase, tikėjausi bent minimaliai geresnio aptarnavimo. Esu ilgametis „Star Alliance“ narys, turiu auksinį įvertinimą. Bet čia jiems tai nelabai buvo įdomu. O žiūrint dar giliau, su turkų oro linijomis apskritai kažkas vyksta – kokybė prastėja“, – nuomone dalijasi Paulius.
Delfi jau anksčiau rašė apie lietuvių šeimos patirtus nesklandumus su turkų oro linijomis.
Delfi bandė susisiekti su „Turkish Airlines“ biuru Turkijoje ir filialu Lietuvoje, tačiau išsiuntus kelis laiškus, per savaitę atsakymo nesulaukta, padalinys Lietuvoje į skambučius taip pat nereaguoja. Jeigu oro linijos pateiks komentarą, straipsnį papildysime.