Toliau – keletas jau paaiškėjusių faktų apie ką tiktai atrastą pasaulį, atrodantį kur kas įspūdingiau nei vaizdas iš bet kurio kultinio Holivudo filmo, kurio veiksmas rutuliojasi priešistoriniais laikais.
Kas yra karstinė įgriuva
Senotas – tai šulinio formos karstinė dauba vertikaliomis sienomis, susidaranti klintyse įgriuvus povandeninio urvo skliautui. Paprastai terminu „senotas“ įvardijami Centrinėje Amerikoje, daugiausia Meksikoje, aptinkami ritualinėms reikmėms naudoti šuliniai, todėl jį girdint vaizduotė ima piešti mįslingas majų arba actekų apeigas ir paslaptingus jų artefaktus. Centrinėje Amerikoje tokių senotų – tūkstančiai, nes tai regionas, kuriame yra begalė požeminių upių.
Neseniai Kinijos pietuose aptikta įgriuva, arba senotas, – visai kitokios rūšies objektas. Giliai po žeme, pačiose įgriuvos gelmėse atsiveria dar niekad neregėta aplinka, kadangi čionai veša laiko ir civilizacijos nepaliestas tikrų tikriausias pirmykštis miškas – ekosistema, kurios ištirti kol kas nebuvo jokių galimybių.
Įgriuvų Kinijoje daug ir jos ypač didelės
Karstiniam regionui būdingas kraštovaizdis, kurio gelmėse slūgso gruntiniai vandenys ir vandeningos versmės. Jos cirkuliuoja tirpios druskos ir karbonatinės kilmės, kaip antai gipso ir klinčių, sluoksniuose. Susidarantys senotai Kinijoje vadinami rojaus duobėmis. Vienoje iš štai tokių duobių ir buvo aptiktas laiko nepaliestas pasaulis. Ši įgriuva yra netoli vieno kaimo Guangsi džuangų autonominiame rajone. Jis ribojasi su Vietnamu ir yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Vietovė garsėja vaizdingomis olomis su amžiaus senumo stalaktitais ir stalagmitais. Joje teka daugybė upių, šalia kurių stūkso didingi karstiniai dariniai ir plyti smegduobėmis išakėti plotai.
Paskutinė Kinijos pietuose aptikta karstinė įgriuva yra beveik 200 metrų gylio. Vidinės ertmės matmenys taip pat įspūdingi: ilgis – daugiau nei 300 metrų, o plotis – 150 metrų. Sprendžiant iš skaičių, įgriuva tiktai perpus mažesnė už pačią giliausią planetos smegduobę – Meksikos šiaurėje esantį 335 metrų gylio Zakatono senotą.
Laike įstrigusių pasaulių tyrinėjimas
Kaip rodo mokslininkų užregistruoti duomenys, atrasta įgriuva yra trisdešimtas tokio tipo senotas tame konkrečiame regione. Kaip teigia specialistai iš JAV Nacionalinio olų ir karstinių kraštovaizdžių mokslinių tyrimų instituto (NCKRI), pati karstinė įgriuva netapo siurprizu, kadangi rajone, kuriame ji buvo aptikta, įgriuvų – visa galybė ir Pietų Kinijai ypač būdinga karstinė topografija. Taigi, čia daug senotų, slepiančių savo gelmėse dramatiškas paslaptis ir į anapusinio pasaulio gelmes vedančius urvus.
Kaip tokios įgriuvos susiformuoja, mokslininkai jau išsiaiškino. Lietaus vandenyje yra pakankamai rūgščių, kad besismelkdamas per dirvą jis absorbuotų angliarūgštę, o kai taip nutinka, vandens rūgštingumas dar labiau padidėja. Vanduo užpildo visus uolienoje esančius įtrūkimus ir išgriaužia tikrus tunelius. Bėgant laikui iš tunelių susiformuoja kartais net labai nemenkos požeminės ertmės. Ilgainiui jos tiek išsiplečia, kad viršuje esantis dirvos sluoksnis ima ir įgriūva. Štai taip ir susiformuoja įgriuva, o ką tik aptiktoji tėra dar vienas įgriuvos pavyzdys. Minėtina, kad dauguma Meksikoje esančių senotų yra prisipildę vandens, bet Pietų Kinijos senote speleologai aptiko senovinius medžius, kurių aukštis kartais siekia net 40 metrų.
Medžiai gali sukelti problemų
Mokslininkai nieko nelaukdami ėmė tirti įgriuvos dugną. Jie išsiaiškino, kad apačioje veša tankus pomiškis ir jį sudarančių augalų aukštis siekia žmogui iki peties. Kadangi vietovė tokia keista ir neįprasta – it nukelta iš visiškai kitos planetos, mokslininkai teigia nesistebėsiantys, jeigu joje pavyktų aptikti lig šiolei mokslui nepažinių augalų rūšių.
Taigi, viso pasaulio botanikai sulaikę kvapą laukia pranešimų apie naujų rūšių medžius. Beje, bet koks tokios rūšies atradimas galėtų suteikti Kinijos valdančiosioms institucijoms viltį išspręsti egzistuojančias problemas. Dalykas tas, kad medžių tema Kinijoje – ganėtinai skausminga. Gobio dykuma ir įvairios šalyje plytinčios pusdykumės tolydžio plečiasi, kadangi milžiniškuose plotuose ganomi galvijai ir šitai privedė prie paribiuose augančios augmenijos sunykimo, o kai taip atsitiko, vėjo ir gravitacijos veikiama dirva tapo pasmerkta irimui. Siekiant kovoti su dykumų plėtimosi tendencija, per pastaruosius keturis dešimtmečius Kinijos vyriausybės sprendimu buvo pasodinta 66 mlrd. medžių. Medžiais užsodintą plotą kiekvienais metais papildo Airijai pagal dydį prilygstanti teritorija, taigi, Kinijos dykumos plečiasi bent kiek lėčiau.
Kad ir kaip būtų, Oksfordo universitete dirbantis geografas Troy Stengergas Kinijos vyriausybės taikomą strategiją laiko iš esmės klaidinga, negana to, galinčia tik pagilinti esamas problemas. Jis aiškina, kad vykdoma akcija gali nulemti vandens trūkumą. Juk medžiai sodinami tokiuose regionuose, kuriuose anksčiau miškai neaugo, o augalams, žinoma, reikia daug drėgmės. Vadinasi, šitokia praktika, dėl kurios senka gyvybiškai reikalingų resursų atsargos, gali išprovokuoti dar daugiau negatyvių pasaulinio atšilimo padarinių.