V. Straižys nacionalinėje Konstantino Čiurlionio menų mokykloje baigė fortepijono specialybę, metus mokinosi džiazo katedroje LMTA ir 2008 metais įstojo į džiazo studijas Hagos karališkoje konservatorijoje Olandijoje, ten mokėsi 5 metus ir ir tapo Lietuvoje pirmuoju džiazo pianistu, baigusiu mokslus užsienyje. Vėliau CodArts akademijoje Rotterdame baigė magistro studijas ir pradėjo Olandijoje koncertuoti su įvairiais tarptautiniais džiazo projektais, dėstė fortepijono pamokas.
Prieš dvejus metus lietuvis iš pažįstamo prancūzų pianisto gavo pasiūlymą groti kruiziniame vokiečių laive – tai apvertė vaikino gyvenimą aukštyn kojomis.
„Olandijos klimatas buvo jau nusibodęs, atlyginimą žadėjo labai gerą, neturiu šeimos, pamaniau: „kodėl gi ne?“, ir išplaukiau“, – kalba jis.
Pianistas kruiziniame laive kartu su kolegomis vokaliste ir gitaristu sudaro džiazo trio. Darbo kontraktas yra sudarytas maždaug 3 – 4 mėnesiams ir muzikantai groja kasdien, maždaug po dvi valandas vakarais.
Kruizas trunka apie savaitę ir jo metu keleiviai, dauguma jų yra vokiečiai, plukdomi įvairiais maršrutais per keletą miestų.
„Dažniausiai išplaukiame vakare ir anksti ryte būname jau kitame mieste. Retkarčiais, jei kelionės tikslas būna toli, praleidžiame dieną, ar dvi jūroje“, – pasakoja V. Straižys.
Įspūdingais, Titaniko dydžio, nuo 300 metrų ir didesnio dydžio naujausiais laivais jie plaukioja po visą pasaulį. Per dvejus metus V. Straižys turėjo 5 kontraktus ir aplankė daugybę šalių, kad net sunku jam visas išvardinti. „Aplankiau visą Viduržemio jūros regioną, Persijos įlankos regioną, Indiją, visą Šiaurės Amerikos pakrantę nuo Šiaurės Kanados iki Majamio, Karibus ir centrinės Amerikos regioną, o netrukus laukia ir Pietryčių Azija“, – sako lietuvis.
Iš visų šalių didžiausią įspūdį jam paliko vienas didžiausias pasaulio miestas esantis Indijoje – Mumbajus.
„Tai labiausiai kultūrinį šoką sukėlęs miestas. Tai miestas, kuriame vienoje gatvėje gali pamatyti ir kostiumuotus klerkus, ir prabangias dizainerių parduotuves, ir karves, ir pusnuogius jogus, ir šeimynas kepančias kažkokią mėsą tiesiog ant šaligatvio įrengtų grilių. Čia yra tropiniai augalai, milžiniški baltagalviai ereliai tupintys palmėse, čia vakarais panteros medžioja šernus, kurie knisasi šiukšlių konteineriuose ir tuo pačiu galima pamatyti karalienes Viktorijos laikų britu architektūrą“, – įspūdžiais dalinasi pianistas.
Laivo muzikantai yra priskiriami prie pramogų skyriaus įgulos dalies ir skirtingai nei kita dalis jie gali laisvai ir bet kada vaikščioti po keleivių zonas, vakarieniauti keleivių restoranuose, prisėsti baruose.
Anot pašnekovo, pramogų skyrius kartais laive yra vadinamas atostogų skyriumi, nes jie turi labai daug laisvo laiko.
„Išties laisvo laiko turiu daug. Mėgstu susiplanuoti dieną iš anksto ir net susirašyti, ką veiksiu kiekvieną valandą. Kasdien sportuoju įgulos sporto klube, užsiimu meditacija, einu groti ir mokytis naujų kūrinių, kurie man įdomūs, mokausi dainuoti ir vis dažniau dainuoju rengdamas savo solinius pasirodymus laivo koncertų salėje. Lieka laiko ir skaitymui, fotografijos hobiui, kompiuteriniams žaidimams. Žinoma, pusę laiko praleidžiu keliaudamas po dar nematytus miestus. Turiu laiko iki vakaro, todėl iš anksto susiplanuoju kur eisiu, ką noriu pamatyti, pasiimu fotoaparatą ir lekiu lauk!“, – pasakoja lietuvis.
Tarp darbo kontraktų lietuvis turi nuo dviejų savaičių iki 3 – 4 mėnesių pertraukas. Jų metu jis grįžta pas šeimą ir draugus į Lietuvą, Olandiją, ten koncertuoja arba išvažiuoja keliauti po pasaulį vienas ar su draugais.
„Esu nuolatiniame judėjime, namai – visur. Šį pavasarį keliavau Pietryčių Azijoje – Tailande, Laose, Indonezijoje, Filipinuose, Singapūre. Kompanijai, kuriai dirbu vis pranešu, kad gyvenu vis naujoje vietoje ir man visuomet yra nuperkami lėktuvo bilietai atgal į laivą, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte esu. Paskutinį kartą skridau iš Bankoko į Antaliją, iš kur laivas pajudėjo į kelionę aplink Viduržemio jūros miestus“, – prisimena pianistas.
Ateinančiais metais jis planuoja kelis mėnesius pagyventi Niujorke, nes po pirmojo apsilankymo jis įsimylėjo šį miestą.
„Man, kaip muzikui, ši džiazo Meka yra svarbi vieta pasisemti įkvėpimo ir išminties“, – kalba jis.
Tačiau grįžti atgal į Lietuva pianistas dar neplanuoja. Jis įprato nuolat keliauti ir sunkiai įsivaizduoja save gyvenantį toje pačioje vietoje.
„Judėjimas iš vienos šalies į kitą mane įkvepia nestovėti vietoje ir tobulėti, ieškoti, džiaugtis. Žinoma, grįšiu į Lietuvą, galbūt, kai tėvams reikės mano pagalbos senatvėje“, – atvirauja V. Straižys.