Esu pamišęs filmų ir serialų žiūrėtojas. Kone kiekvieną kartą, kai žiūriu ką nors įdomesnio – internete ieškau visokios papildomos informacijos, bandau atkapstyti kaip ekrane rodomos vietos atrodo realybėje. O jeigu tik įmanoma – į labiausiai patikusias keliauju pats, savomis akimis pamatyti. Net nežinau kaip šią maniją pavadinti, bet pripažįstu – ji gana keista.
Pavyzdžiui Londone, už visokias turistų mėgstamas vietas, man daug svarbesnės yra šios: garsiųjų Beckhamų namas, kur ta šeima iki šiol gyvena, namas meniškajame Kamdentauno (Camdentown) rajone, kur gyveno ir mirė nuostabi dainininkė Amy Winehouse, prabangus daugiabutis, kur santuokos su režisieriumi Guy Ritchie metu gyveno legendinė Madonna. O, pavyzdžiui, Niujorke, vos nusileido lėktuvas, lėkiau pažiūrėti prabangių apartamentų šalia Centrinio parko, kuriuose gyveno ir šalia kurių buvo nušautas „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas. Ir kur kas svarbesnis už įžymiąją Taimso aikštę su milijonu šviečiančių reklamų man pasirodė viešbutis „Plaza“, kur filmavo antrąją „Vienas namuose“ dalį. Juk nuo vaikystės tai buvo viešbučių idealas.
Tad ką jau kalbėti apie namą iš tų pačių „Vienas namuose“ filmų, legendinių, kuriuos kiekvienas lietuvis yra matęs mažiausiai penkis, na ne, gal mažiausiai dešimt kartų, prieš kiekvienas Kalėdas. Tas plytinis gražuolis metų metus buvo svajonių objektas. Ne tik man, bet pasirodo ir milijonams amerikiečių, kurie žurnalo „Time“ užsakytoje apklausoje į klausimą „kaip turi atrodyti jūsų svajonių namas?“ nepasivargino kurti kažko originalaus ir nurodė, kad gyventi norėtų lygiai tokiame, kokiame buvo įsikūrusi McCallisterių šeimyna filmuose „Vienas namuose“. Tad negalima paneigti fakto, kad šis statinys milijonams žmonių visame pasaulyje tapo jaukių namų ikona. Tiesą sakant, galvojau, kad bus nerealu kada nors jį pamatyti. Bet svajonės yra linkusios pildytis.
671 Lincoln Ave., Winnetka, IL 60093 – tai „Vienas namuose“ namo adresas. Namas realybėje stovi vos pusvalandis kelio nuo centrinės Čikagos dalies. Pačiame prabangiausiame Vinetkos (Winnetka) priemiestyje, kur savo vilas turi garsūs politikai, verslininkai, medikų ir teisininkų dinastijos. Kaip juokauja vietiniai – skurdžiai į tą Čikagos pusę keliauja tik trimis atvejais: pirmasis – vogti iš turtuolių, antrasis – dirbti turtuoliams, pavyzdžiui, ką nors remontuoti ar taisyti, nupjauti žolę ir pan., na ir trečiasis – pažiūrėti į tą patį namą iš filmo. Todėl nenustebkite, jeigu vietos apylinkėse į jus žiūrės kreivai. Gyventojai ten dideli snobai ir pašaliečių nemėgsta.
Neseniai pasakojau, kokių pavojingų ir skurdžių vietų yra aplink kriminalais garsėjančią Čikagą. Pamirškite visą tai. Nes ši miesto pusė yra visai kitokia, kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateikiu jums faktą: „Bloomberg“ sudarytame Amerikos 100 turtingiausių gyvenviečių sąraše Vinetka gavo solidžią – dešimtą vietą. Aha, tarp visų tų rojaus kampelių vakarinėje pakrantėje, nuostabiojoje Kalifornijoje, tarp visų tų uždarų miestelių Los Andželo ir Majamio apylinkėse, ar specialiai milijonieriams sukurtų miestelių šalia Niujorko, tame sąraše yra ir šis Čikagos priemiestis. „Bloomberg“ paskaičiavimais – vidutinės namų ūkio pajamos čia – 311 902 dolerių per metus. Tikrai neskursta.
Tad nieko keisto, kad dar net neprivažiavus Vinetkos kelyje stovi nemažai policijos automobilių, pareigūnai budi prie kiekvieno įvažiavimo, stovi prie prekybos centrų, užkandinių. Tarsi atvyksta koks garbus svečias, kuriam reik sustiprintos apsaugos. Bet nieko panašaus – tai šios vietos kasdienybė.
Kuo toliau nuo Čikagos centro, tuo didesni namai, tuo jie įspūdingesni. Kai kurie gyventojai turtuolių priemiestyje itin pasistengia ir pasistato asmeninius dvarus, kai kurie namą gal su penkiasdešimt kambarių, konkurencijos su kaimynais prispausti, kiti irgi puola ne paprastus šeimos namelius statytis, o kažką panašaus į pilis. Todėl akis bus kur paganyti. Tik ne viską galima fotografuoti. Daug kur, tiesiog gatvėse, iškabinti plakatai, jog draudžiama ne tik sustoti, bet ir PRISTABDYTI, sulėtinti greitį. Pabrėžtinai visomis įmanomomis kalbomis surašyta NEFOTOGRAFUOTI ir iš vis, net vaikščioti aplink negalima. Amerikiečiai yra privatumą gerbianti tauta mėgstanti kovoti už savo teises. Todėl geriau nemėginkite pažeidinėti jų erdvės, nes kai jie supyksta, mažų mažiausiai turėsite nemalonumų su policija. Bet čia geruoju atveju. Pasitaiko ir tokių, kurie norėdami pagąsdinti griebiasi šautuvo ir puola juo mosikuoti.
Geriausia „Vienas namuose“ namo ieškoti pasitelkus į pagalbą automobilinę navigaciją, nes Vinetkos gyventojai tikrai ne iš tų, kurie norės jus pakonsultuoti. Buvau girdėjęs ir skaitęs, kad daugelis apsimeta nežinantys apie tokį namą. Todėl nusprendžiau atlikti bandymą. Atidaręs automobilio langą gražiai, su šypsena, paklausiau vienos gatve ėjusios moters, tokios pasitempusios, su sportiniu kostiumėliu. Ji labai maloniai šypsojosi, be galo maloniai, bet sakė, kad nėra čia jokio namo, ir pridėjo, kad turistams čia iš viso nėra ką veikti. Kitaip sakant – bandė mandagiai iškrapštyti.
Na, toks jau aš esu, gana įkyrus žmogus, antras bandymas buvo vietinėje „Starbucks“ kavinėje, kuri tą dieną buvo pilna žmonių, daugiausiai po pamokų susirinkusių paauglių. Užsisakiau puodelį kavos su aštriu moliūgų sirupu ir šokoladinį keksiuką. Nemaloni staigmena numeris vienas – kasininkė paprašė 15 dolerių! „Ką? Gal suklydote, juk tik kava ir keksiukas...“, – puoliau aiškintis situacijos. O ji rodo man į kainas... Winnetkoje viskas truputį kitaip nei Čikagoje, brangus priemiestis turi savo kainas. Sumokėjau ir su ta pačia plačia šypsena puoliau klausti, kur gi man dabar važiuoti, kad pamatyčiau garsųjį namą. Toji kasininkė nebandė būti mandagi: „Nevažiuok, turistai nepageidaujami“.
Ir štai – svajonės išsipildymo metas. Išgėręs brangią kavą ir suvalgęs keksiuką, lipu iš automobilio ir žengiu link „Vienas namuose“ namo. Mintyse groja Kalėdinė muzika, akyse piešiu tą vaizdą, kaip čia viskas mirgės nuo girliandų, kaip įspūdingai atrodys kitos dekoracijos. Navigacija telefone pypsi, kad jau esu vietoje. Bet... Jokios šventinės atmosferos.
Prie metalinės tvoros, padengtos kažkokia juoda medžiaga, stovi pora turistų. Kažkokia amerikiečių porelė iš Sietlo ir dvi lenkiškai kalbančios merginos. Klausių jų: ar čia viskas? O jie juokiasi iš manęs, sako: „Mes irgi tikėjomės daugiau.“
Bandau smulkiai papasakoti, ką pamačiau pro visas tas tvoras. Stovi namas, tylus, nykus, gal net apleistas. Toks visas vienišas. Bet jo sienos dailios, tokios pačios kaip filmuose. Ir čerpinis stogas yra, baltų rėmų langai su tamsiomis langinėmis.
Tik tikėjausi, kad viskas labiau primins kažkokią pasaką, gal net už tam tikrą mokestį leis užeiti į vidų. Vietoje to kabo užrašas, kad namas nėra muziejus, kad savininkai nepageidauja lankytojų, ir dar, kad šiuo metu vyksta remontas.
Pasirodo, 2012-iais šis gražuolis namas už 1,6 milijono dolerių buvo parduotas privačiam pirkėjui. Po įsigijimo naujieji savininkai ėmėsi reformų – pirmiausiai pakeitė vidaus interjerą, todėl keturių miegamųjų, keturių vonių namas dabar ne toks kaip filme. Tikrasis „Vienas namuose“ fanas liktų skaudžiai nusivylęs.
O šių metų pradžioje savininkai ėmėsi ir kitų pakeitimų, nori atnaujinti namo išorę, taip pat pakeisti sodą. Na, šito tai tikrai reikia, nes medžiai ir krūmai stipriai apšiurę. Juk nuo to laiko, kai čia filmavo „Vienas namuose“ praėjo 27 metai.
Remontas turėtų baigtis kitais metais, bet ar savininkai nuims tą baisią, juodą tvorą – neaišku. Juk smalsuolių dėmesio jie visai nepageidauja.
Kultinio filmo režisierius Chrisas Columbus žiniasklaidai kažkada pasakojo, kad pasirinko šį namą, nes jis atrodė jaukus, o kartu ir gąsdinantis. „Tai turėjo būti toks namas, kurio norėtų kiekvienas vaikas, bet nenorėtų jame likti vienas“, – savo pasirinkimą aiškino režisierius. Ir džiaugėsi, kad atsirinkęs šį 1920 metais pastatytą namą pataikė tiesiai į dešimtuką.
Iš pradžių Vinetkos gyventojai didžiavosi, kad tokį šeimai skirtą filmą filmuoja jų miestelyje. Bet jie labai greitai ėmė keisti nuomonę. Iš pradžių artimiausiems kaimynams nusibodo amžinas triukšmas, mat visas scenas, kuriose vieną namuose pasilikusį Keviną bando užpulti vagys reikdavo filmuoti paryčiais, nuo 3 iki 6 ryto. Dėl aktorių ir komandos sukeliamo triukšmo atsikeldavo visos gatvės gyventojai. O kai „Vienas namuose“ pasirodė kino ekranuose prasidėjo nesibaigiantis turistų srautas.
Iš pradžių čia važiuodavo specialus autobusas iš Čikagos centro, bet Vinetkos žmonės išsireikalavo, kad oficialios ekskursijos nebebūtų rengiamos. Nieko, turistai ėmė važiuoti patys, savo automobiliais. Tada visose aplinkinės gatvėse atsirado ženklai „sustoti draudžiama“. Turistams jie nelabai įdomūs, vis tiek stato, ten, kur nori.
Nėra oficialios statistikos, kiek žmonių prie šio namo atvyksta kiekvienais metais, bet spėjama, kad skaičius gana solidus. Beje, į šį Čikagos priemiestį atvyksta ir kitų filmų mėgėjai, pasirodo čia, tik kitose gatvelėse buvo filmuojami filmai – „Oušeno dvyliktukas“ ir „Pusryčių Klubas“.
Įdomu, kad Winnetkoje niekas neprekiauja „Vienas namuose“ atributika, nėra jokių su filmu susijusių turistinių traukos centrų. Kaip man aiškino „Starbucks“ kavinėje sutiktos merginos, kažkada apylinkėse veikė bariukas pavadinimu „Home Alone“, bet vietiniai žmonės jį pasmerkė ir teko užsidaryti.
Bet nenusiminkite tikrieji filmo fanai, atributikos, pavyzdžiui, marškinėlių ar puodelių galite laisvai įsigyti Čikagos centre, ten jos labai daug, kone ant kiekvieno kampo.
Būdami Vinetkoje taip pat galite aplankyti ypatingą prekybos centrą, kuriame gyvai pamatysite plastinių operacijų nudailintus milijonierių žmonų, na ir pačių milijonierių veidus. Jūs nustebsite, kokia ten tvarka, kaip dailiai išdėliotos prekės ir kokios jų kainos.
Kitos dvi mano svajonės: nuvykti į Springfildą, būtent tokį, kokį rodo animaciniame seriale „Simpsonai“ (Amerikoje miestų tokiu pavadinimu daug, bet nei vienas iš jų nėra toks, kaip filmuke) ir aplankyti Albukerkę, Naujojo Meksiko valstijoje, kur filmavo „Breaking Bad“ serialą. Palinkėkite sėkmės.