Gruzijoje pigiau nei Turkijoje, ir tikrai pigiau nei Palangoje. Noriu pratęsti šią, prieš savaitę savo pradėtą temą. Jau rašiau apie privačius paplūdimio klubus, kur „viskas įskaičiuota“ paketas (baseinai, gultai ir kiti malonumai) prie ežerų kalnuose kainuoja nuo 3 iki 5 eurų visai dienai. Jeigu praleidote, galite skaityti ČIA.
Tai tik pradžia. Sakartvelu dabar vadinama Gruzija lietuvius vilioja ir rekordiškai pigiomis grožio procedūromis. Tai, ką netrukus perskaitysite tikrai skiriasi nuo įprastų, europietiškų SPA – aptarnavimas kuklesnis, aplinka skurdesnė, bet jeigu tikėsime atsiliepimais – rezultatai, kur kas geresni. Ir, žinoma, kainų palyginimas: masažai prekybos centre Vilniuje, prabangioje grožio klinikoje kainuoja nuo 25 eurų, o štai Sakartvele, kuklioje pirtyje – tik 3 eurai.
Viešos ir privačios vonios – pagrindinis turistų traukos objektas Tbilisyje. Kai kurie į šį miestą atvyksta tik dėl to, kad jose išsimaudytų. Ir taip yra jau nuo neatmenamų laikų. Tiesa, ne visi tą maudynių vietą vadina vonia, kai kurie sako, kad tai yra „pirtys“. Abu variantai teisingi, kas kaip nori – tas taip vadina. Ne tai yra svarbiausia.
Kaip aiškina patys gruzinai, po jų sieros vonių: atjaunėsite, pagražėsite, būsite sveikesni ir svarbiausia – prie savo gyvenimo pridėsite šiek tiek papildomų metų. Vadinasi mirsite vėliau, nei tie, kurie tose maudynėse niekada nedalyvavo.
Dar vietiniai mėgsta pajuokauti: nebuvai sieros voniose – nepajautei, kas yra tikrasis Tbilisis. Tiesą sakant privalau su jais sutikti, nes po maudynių galiu patvirtinti, kad pamačiau visai kitą šio miesto pusę. Tokią, kokios nesitikėjau.
Iš Vilniaus į Tbilisį skridau su „Airbaltic“. Ši kompanija siūlo greitus, jungiamuosius skrydžius per Rygą. Reisai šiuo metų laiku vykdomi kiekvieną vakarą. Pavyzdžiui, penktadienį po darbų galite išskristi, o sugrįžti sekmadienį naktį. Pirtims išbandyti laiko tikrai pakaks. Dar ir skaniai papuotausite. O jeigu norisi ilgesnių atostogų – susidėliokite skrydžius pagal save.
Sieros vonios Tbilisyje nėra tik pramoga. Pasirodo, sieros baseinai yra priežastis, kodėl šis miestas iš viso atsirado. Pasak legendos, kurią man papasakojo viename restorane – Iberijos Karalius Vakhtang Gorgasali atrado sieros šaltinį medžiodamas. Jo sakalas pagavo fazaną, jie abu įkrito į sieros versmę ir žuvo. Karalius norėjo ištraukti savo sakalą ir pajuto, koks šiltas vanduo trykšta. Jis nujautė, kad tai gali būti jo žmonių sveikatos šaltinis. Netrukus karalius nusprendė iškirsti ten buvusius miškus ir įkurti miestą – Tbilisį. Išvertus, šis pavadinimas reiškia „šiltas miestas“. Ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad sieros šaltinių temperatūra svyruoja nuo 38 iki 40 laipsnių karščio.
Kadangi pro Tbilisį driekėsi garsusis Šilko kelias (iš Kinijos į Europą Viduramžiais juo buvo gabenamas šilkas ir kitos vertingos prekės) garsas apie sieros vonias pasklido tiek po Europą, tiek po Aziją. Iš pradžių jas išbandė pirkliai, po to ėmė važiuoti visokie ponai.
Vieni iš pamėgusiųjų šią vietą ir įspūdingai ją apibūdinę buvo Levas Tolstojus, Aleksandras Puškinas ir Aleksandras Diuma. Pastarasis čia gydydavo sunkias pagirias, kurias jam sukeldavo gėrimo varžybos su gruzinais.
O štai Puškinas sakė niekada nepatyręs nieko nuostabesnio ir prabangesnio už Tbilisio vonias. Skamba neblogai, sutikite. Šiais laikais juk taip populiaru pasikliauti garsių asmenybių rekomendacijomis... Aš net negalėčiau sugalvoti garbingesnio „influencerio“.
Sovietų laikais tokios pirtys buvo ne tik turtuolių pramoga, o viso miesto, turinčio beveik pusantro milijono gyventojų, išgyvenimo dalis. Kadangi namai dažnai likdavo be elektros, šildymo ir karšto vandens, žmonėms sieros vonios buvo vienintelė vieta sušilti ir nusiprausti. Stovėdavo ilgos eilės, o kad patektų į vidų turėdavo gauti specialius talonėlius.
Vis dėlto sieros voniose vykdavo ne tik švaros ritualai. Anot vyresnių gruzinų, būtent tokių procedūrų metu buvo sprendžiami labai rimti šeimų klausimai. Pirtyje, o ne kur kitur spręsdavo, kuri mergina yra tinkama nuotaka. „Mes tai vadinome „nuodugnia nuotakų apžiūra”. Jaunikio šeimos moterys vesdavosi nuotaką į vonias, kad apžiūrėtų jos trūkumus, įžvelgtų potencialias ligas ir patvirtintų, kad ji vis dar nekalta. Gruzijoje tai labai svarbu“, - man pasakojo Tamazas, nuolatinis pirčių klientas. Tiesa, kaip konkrečiai buvo tikrinamas paskutinis kriterijus, istorija nutyli.
Nors dabar sieros vonios yra populiarios tarp turistų, tai – niekis, palyginus su ankstesniais laikais. Vonių mieste buvo galima rasti bent 60, o dabar skaičius bene 10 kartų mažesnis. Visos, vis dar išlikusios pirtys, yra toje pačioje Tbilisioje vietoje: Abanotubani. Tai toks pirčių parkelis, kurį atpažinsite iš aitraus kiaušinių kvapo – taip kvepia siera prisotintas vanduo. Kitas išskirtinumas – pirčių forma. Tai maži, apvalaini nameliai, kai kam primenantys kiaušinius arba eskimų iglu. Tik pirtys ne baltos, o rusvos, jau stipriai apkalkėjusios nuo savo amžiaus.
Laikai keičiasi, mados keičiasi, žmonių pomėgiai taip pat. Bet sieros vonios Tbilisyje vis dar pati svarbiausia pramoga, lankomiausias turistų objektas ir viso miesto pasididžiavimas. Vietiniai reguliariai lankosi šiose voniose, ir nesvarbu kiek žmogui metų. Nuo mažų dienų iki pat mirties jie čia prausiasi, jeigu ne kartą į savaitę, tai į mėnesį bent vienas vizitas privalomas. Daug kas mėgsta lankytis su šeimomis, arba su dideliu būriu draugų, bet yra ir tokių, kurie ateina vieni.
Pastaruosius penkerius metus pastebėta, kad tokias maudynes pamėgo jaunos, grožį itin puoselėjančios merginos. Vietinėje spaudoje ir interneto puslapiuose jos prisiskaitė apie sieros vonių naudą, todėl tiki, kad tokios maudynės stipriai prisidės prie tobulos išvaizdos. Jaunosios gruzinės net prikeltos iš miegų gali išvardinti teigiamas sieros savybes: padeda odai, gelbėja nuo egzemos, artrito, skrandžio ligų. Dar gi sakoma – toks vanduo itin naudingas plaukams, ypač pažeistiems. Po vienos vonios kelias dienas apie pleiskanas galėsite pamiršti. Aišku, jeigu jų turite. Linkiu geriau neturėti.
Nuo seno Tbilisyje yra susikūrę net pirčių mėgėjų klubai, kuriems priklauso ypatingi entuziastai mėgstantys išsimaudyti kone kiekvieną vakarą. Tai kaip privaloma tradicija prieš einant miegoti. Atvažiuoji iš kito miesto galo, kartu su bendraminčiais išsimaudai sieros voniose, tada išgeri arbatos, pakalbi visomis rūpimomis temomis ir tik tada galima važiuoti namo. Tokiems aktyvistams pirtyse taikomos didžiulės nuolaidos, vienas vizitas kainuoja centus.
Svarbu žinoti, kad yra du tipai pirčių. Vienose maudynės vyksta bendro naudojimo patalpose, kartu su daug kitų nepažįstamųjų – tai pats pigiausias būdas išbandyti šią pramogą. Kita, brangesnė pirčių rūšis – privatūs kambarėliai, skirti tik tam žmogui, kuris užsisakė ir, jeigu jis pageidauja, kartu atvykusiems svečiams. Kaina už tokį malonumą, žinoma, bus gerokai didesnė.
Įdomu tai, kad dauguma vietinių renkasi viešas maudynes, o turistai – pagal tai, kiek leidžia jų piniginės storis.
Norintiems užsisakyti privatų, nuo dviejų iki keturių asmenų talpinantį kambarį, tai kainuos nuo 9 iki 30 eurų. Priklauso nuo pirties, kurią pasirinksite – kambarėlyje rasite nedidelę privačią pirtelę ir burbulinę sieros vonią. Kai kur būna tik dušai. Tiesa, į privatų kambarį patekti gali būti sudėtinga. Jie tirpsta greitai. Dažniausiai ryte jau visi būna rezervuoti, todėl patariama užsisakyti bent jau iš vakaro ar net dvi dienas iš anksto.
O jei norėsite dar didesnės prabangos, kad kambarėlyje būtų ir poilsio zona su televizoriumi, stalu ir kėdėmis, net privačiu plaukų džiovintuvu – paruoškite apie 25-40 eurų.
Bene brangiausia, ką rasite Tbilisyje – 150 eurų kainuojantis kambarys skirtas didelei, maždaug dešimties-dvylikos žmonių grupei, su net keliais baseinais. Nepamirškite, kad kaina skaičiuojama už vieną valandą, tad svarbu neprarasti laiko nuovokos.
Saugiausias ir pigiausias variantas vis tik yra bendros vonios. Ten įėjimas vyrui kainuoja 1,50 Eur, o moteriai pigiau – 1,20 Eur už valandą. Kaina skiriasi todėl, kad vyrams įskaičiuotas nedidelis baseinėlis, o štai moterims tik dušai.
Pagalvojau, kad bendros pirtys bus labiau autentiška patirtis, todėl jas ir pasirinkau. Tiesa, iš kelių žmonių gavau perspėjimų „morališkai tam pasiruošti“, tik nepasakė kam ir kodėl.
Viešųjų vonių pavadinimas „No5“, kaip ir garsieji „Chanel“ ženklo kvepalai. Tik nieko bendro tarp jų nėra. No5“ yra seniausiai, bene 300 metų, mieste veikianti sieros vonia. Ir viena pigiausių. Dažniausiai čia renkasi kiek vyresnė publika, taip pat jau minėti pirčių mėgėjų klubai.
Vyrai ir moterys čia griežtai atskirti. Net jeigu esate pora – teks pasukti į skirtingas puses. Taip pat privalote žinoti, kad vos žengsite į jūsų lyčiai priskirtą erdvę – ten privalėsite visiškai nusirengti. Jokių maudymosi šortų, liemenėlių – ant kūno negali nieko likti. Nepavyks ir rankšluosčiu prisidengti. Net jeigu norėsite kartu jį nešiotis – prižiūrėtojai neleis, lieps palikti spintelėje.
Prisipažinsiu, bandžiau nenusiimti glaudžių, pažiūrėjau, kokia bus kitų žmonių reakcija, galvojau, gal jiems visai nusispjauti. Oi ne, nieko panašaus. „Renkis, greičiau renkis, nusiimk tuos šortus“, – puolė man sakyti kokie penki vyrukai. Lygiai tokių pačių raginimų moterų pusėje sulaukė ir mano draugė. Jai prižiūrėtoja net siūlė padėti nusirengti. Tai bent paslaugumas.
Kadangi norėjau įsiamžinti ypatingų vonių fone – teko prisistatyti, kad esu žurnalistas ir noriu apie šią vietą papasakoti lietuviams. Visi labai apsidžiaugė ir draugiškai leido pozuoti nuotraukoms kiek prisidengus.
Kol vieni svečiai persirenginėja ir eina maudytis, kiti jau sėdi po vonių ir geria karštą arbatą. Ją ruošia darbuotojai, kurie budi prie stalų ir pilsto gėrimą į stiklines. Pas vyrus – pensinio amžiaus ponas, pas moteris – bufeto darbuotoją primenanti ponia. Gana įdomiai atrodo ši paslauga. Arbatos išdavėjai taip pat paklausia, ar svečias pageidaus ypatingojo masažo.
Jei nežinote, kaip elgtis sieros voniose, mažas patarimas: įlįskite į karštą sieros baseiną, pabūkite 4-5 minutes, tuomet nerkite į vėsesnį. Kadangi vanduo sieros vonioje labai karštas, gali apsisukti galva. Jei taip atsitiks, išlipkite anksčiau. Be to, tarp sesijų reikia daryti pusvalandžio pertraukėles.
Be to, jei viešojoje vonioje vanduo tiesiog bėga iš kranelių, mėgaukitės taip pat atsakingai. Pernelyg ilgai po srove neužsisėdėkite.
Tik maudynėmis viskas tikrai neapsiriboja. Ir tai tikrai nustebins dažną lietuvį. Pasirodo, tarp gruzinų labai populiaru viešojoje vonioje atlikinėti depiliaciją. Tai vyksta nuolat, ir jau stebina tik turistus. Vyrai draugiškai vieni kitiems skuta nugaras. Gruzinų nugaros būna stipriai gauruotos, plaukuotos nuo užpakalio iki galvos, tad ten tikrai yra ką paskusti. Ir galite tik įsivaizduoti, kaip vietinius vyrus nuvylė mano neapžėlusi nugara. „Tau čia nebus, ką daryti“, - net nusijuokė vienas.
Be to, merginų zonoje nesvetimas artumas – merginos net sėdi vienos kitoms ant kelių, draugiškai spaudo spuogus arba pincetu traukia nepageidaujamus plaukelius. Nors mums tai atrodo nepriimtina, ten – tai taip natūralu, kad niekas net nespokso. Vis dėlto, jautresnių nervų žmonėms gali būti sunku susitaikyti su faktu, kad visi tie plaukai atsiduria ant bendro naudojimo plytelių.
Gruzinai savo viešose voniose nori jaustis kaip namie, todėl labai savęs nevaržo. O ir prižiūrėtojai jų nebara, juk tai vyksta metų metus, perduodama iš kartos į kartą. Nereikėtų labai stebėtis, jei kas nors atsineš alaus arba nuspręs jums prieš akis atlikti tempimo pratimus. Gali būti, kad pateksite į patalpą su mandagesniais piliečiais, bet jei ne, susitaikykite su tuo.
Labai retais atvejais pirčių personalas sulaukia jautresnių turistų skundų. Kažkas sako, kad jautėsi „nehigieniškai“, kažkam nepatiko, kad svetimi žmonės per daug arti. Bet tokiems nepatenkintiems atsakymas vienas: užsisakykite privačią vonią.
Jei norite pataupyti, patariama atsinešti savo rankšluosčius, šlepetes, higienos priemones ir gėrimus. Kitaip už viską būsite apmokestinti.
Nors sieros vonios dirba visus metus, vietiniai tai laiko labiau rudens ir žiemos pramoga. Šaltuoju metų laiku vietinių ten sutiksite tikrai daugiau, nei, pavyzdžiui, vasarą.