O kaip atrodo dabar? Dabar jau nebe taip vienareikšmiškai, nes po tą regioną pakeliavus supratau, kad jis yra toks didelis ir skirtingas, jog vienu metu gali būti ir rojumi, ir pragaru. Paimkime, pavyzdžiui, kokią Kubą arba neduokdie Haitį. Abi šalis skalauja žydra Karibų jūra, tačiau gyvenimas jose primins ne rojų, o Belzebubo buveinę, nepaisant ką sakė Hemingvėjus. Arba, kad ir apdainuotoji Meksika. Joje yra smagu kažkurį laiką paatostogauti ir papramogauti, tačiau gyventi jau gali būti nebe taip apdainuota. Graži pakrantė ar gražus oras ilguoju periodu neužgožia kasdienės netvarkos ar rizikos netyčia atsirasti narkotikų kartelio konfliktų viduryje.
Tai štai keliaudamas po Karibus priėjau išvados, kad tos prastesnės Karibų šalys, su visa pagarba yra ispanakalbės. (Apie Haitį net nešneku, toje laukinėje, nuolatinės choleros epidemijos bei ištisinių neramumų, bado, skurdo sukaustytoje šalyje kalbama prancūziškai). Tikiuosi tai nenuskambės rasistiškai ar dar kitaip negražiai, bet faktas yra kaip sklindis – anglakalbės regiono šalys yra jaukesnės, tvarkingesnės, ramesnės bei saugesnės. Tad jei kalbėtume apie Karibų rojų, mano žvilgsnis kryptų būtent į tokias.