Panevėžietis Vytautas Juškevičius jau liepos 6-ąją planuoja kelti sparnus ir leistis į kelerius metus truksiančią kelionę per pasaulį jachta, kurios įgulą sudarys ne profesionalūs buriuotojai, o patys brangiausi žmonės – žmona Joana ir vos ketverių jų dukrelė Luka.
Apiplaukti pasaulį jachta, pasak V. Juškevičiaus, dažno buriuojančio žmogaus svajonė ir jis tikrai nebus pirmasis, ryžęsis tokiam iššūkiui. Bet dar daugiau buriuotojų tokia kelionė ir lieka tik neįgyvendinta svajone.
„Planavau išplaukti iki 30-ies, tačiau planai nusikėlė penkeriems metams. Daugelis buriuotojų laukia, kol užsidirbs pakankamai pinigų ar išeis į pensiją, bet būna taip, kad niekur ir neišplaukia. Pensijos tokioms kelionėms neužtenka, kai kada nebeleidžia ir sveikata. O mes su žmona nenorėjome tik svajoti. Aš tikrai žinau, jog bus tik geriau, nei yra dabar“, – įsitikinęs buriuotojas.
Jis šypsosi, kad, jeigu svajonė apiplaukti pasaulį išsipildys, daugiau gyvenime nebebijos nieko.
„Žinoma, reikia ne tik svajoti gulint ant sofos, bet ir šių svajonių siekti“, – sako V. Juškevičius.
Panevėžietis su žmona tokią kelionę planavo ne vienus metus. Galiausiai gyvenimo aplinkybės taip sukrito, kad pora nusprendė, jog nebėra ko laukti. Vytautas jau pardavė savo turėtą verslą, o žmona, nekilnojamojo turto brokerė, dirba paskutinį mėnesį.
„Tiesiog supratome, kad dabar yra tas metas, kai turime įgyvendinti svajonę, kuri visai kitaip įprasmins mūsų gyvenimą. Ką pavyko parduoti, tą pardavėme, ką pavyko išnuomoti – išnuomojome, liko paskutiniai pasiruošimo prieš kelionę darbai“, – pasakoja V. Juškevičius.
Reikia ne tik svajoti gulint ant sofos, bet ir šių svajonių siekti.
Laisvės pojūtis
Ta didžiulė meilė vandeniui, laisvės pojūčiui ir buriavimui V. Juškevičių lydėjo nuo vaikystės. Už tai Vytautas dėkingas tėčiui, kuris jį, devynerių berniuką, išmokė plaukti burlente. O jau būdamas 13-os perlipo į tėčio jachtą.
Vytautas juokiasi, kad panevėžiečiai yra savotiški bėdžiai – neturi net didesnės balos jachtoms plaukti. Visgi tai nesutrukdė šiai aistrai augti – jo buriavimo istorija prasidėjusi už maždaug 50 kilometrų gretimame Anykščių rajone esančiame nuostabaus grožio Rubikių ežere. O vėliau laukė romantiškosios Kuršių marios ir Baltijos jūra.
„Galiausiai įsigijau savo laivą. Supratau, kad nebenoriu su namiškiais dalytis viena jachta, čia lygiai tas pats, kaip penkiems šeimos nariams dalytis vienu automobiliu“, – šypsosi V. Juškevičius.
Per gyvenimą jis išbandęs dviračius, motociklus – nors jausmas lekiant šiomis dviratėmis transporto priemonėmis panašus, buriavimas patraukė stipriausiai.
„Meilė vandeniui ir jūrai visuomet buvo labai stipri, nors teko ir dviračiu, ir motociklu nemažai pakeliauti. Beribis laisvės pojūtis, kai gali atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo minčių, tikriausiai labiausiai ir traukia. Tai sunku žodžiais apibūdinti, reikia patirti“, – sako pašnekovas.
Vytautas priduria, kad plaukiant laivu jo niekada nepykino. O plaukti teko ir legendiniu „Ambersail“ su pirmąja jo įgula. Šiaurės jūroje pakilęs galingas vėjas norėjo tiesiog sudraskyti laivą. Tąkart panevėžietis sau pažadėjo daugiau nebelipti į jokį jūrinį laivą, bet meilė buriavimui pasirodė stipresnė.
Viskas savomis rankomis
Vytautas dėkingas žmonai Joanai, pasiryžusiai kartu su juo ir jųdviejų dukrele leistis į tokią avantiūrą. Savo būsimajai panevėžietis jau per pirmąjį pasimatymą papasakojo apie svajones. Jos tai neišgąsdino.
„Mano žmona prieš kelias dienas pasakė: man su tavimi ramu, nes žinau, kad iš bet kokios situacijos išbrisime. Kai toks palaikymas, tikiu, jog nieko nėra neįmanomo“, – įsitikinęs V. Juškevičius.
Pasak jo, vienos šeimos mėgsta keliauti dviračiais ar lėktuvais, dar kitos puoselėja sodybas, o jie vietoje sodybos nusprendė įsigyti beveik 12 metrų laivą. Jį šeima pavadino dukrytės vardu – „Sailing Luka“.
Vytautas šypsosi, kad milijono nelaimėjęs, tad iš santaupų nupirko senutėlį laivą ir jį remontuoja pats – tik jeigu ko nesugeba, į pagalbą kviečiasi meistrus. Dar liko sulaukti kelių paskutinių detalių.
„Naujos jachtos neįpirktume. Nors mūsų laivas senas, sunkus, bet saugus, tinkamas ilgesnėms kelionėms. Viską atnaujinu savomis rankomis, ruošiu taip, kad nebūtų net menkiausios tikimybės, jog laivas mus paves. Manau, būsime pasiruošę neblogai, lyginant su panašiais buriuotojais. Per artimiausią mėnesį planuoju baigti visus parengimo darbus“, – pasakoja netradicinės įgulos kapitonas.
Nuotykių troškulys
V. Januškevičius įsitikinęs: kaip ir ant žemės, taip ir vandenyje gali pasitaikyti įvairių ekstremalių situacijų, kurioms suvaldyti reikia šalto proto. Jam jau kartą yra lūžęs vairas, kitą kartą – stiebas.
„Sausumoje lygiai tiek pat pavojų – jei jų ieškosime, jų ir rasime. Net siautėjant jūrų piratams yra išeičių – rinktis kitą kelią ar vykti su būriu kitų laivų, kuriuos lydėtų karo laivas. O kalbant apie orų prognozes, dabar yra programėlių, kurios itin tiksliai nurodo orus bei ko tikėtis.
Kartais nutinka, kad ir geriausios programėlės nuvilia, bet mes savo kelionę taip ir planuojame, jog plauktume tik tais sezonais, kai pučia geri vėjai, ne uraganų metas. Gali būti visko, bet nuo to gyvenimas bus tik įdomesnis nei ant kranto“, – šypsosi keliautojas.
Daugelis stebisi tokia panevėžiečių drąsa leistis į gyvenimo odisėją su vos ketverių dukrele. Tačiau tėtis įsitikinęs, jog nėra nieko neįveikiamo, tuo, labiau kad jo mažylė su tėvais plaukia beveik nuo gimimo. Nuo pusės metų ji jau leisdavosi į savaitgalio ar savaitės keliones. O būdama pusantrų su tėvais išplaukė į 10 dienų kelionę į Švediją, kur tikrai oras nelepino – juos pasitiko didžiulis vėjas ir bangos.
Sausumoje lygiai tiek pat pavojų – jei jų ieškosime, jų ir rasime.
Sutuoktiniai neslepia sulaukę replikų, kad vaikas augs kaip laukinukas, nemokės nei skaityti, nei rašyti, tačiau tokios kalbos ketverių Lukos tėčiui tik kelia šypseną – šiuolaikinės technologijos leidžia mokytis nuotoliniu būdu. O ir vaikui tokia kelionė laivu aplink pasaulį bus neįkainojama patirtis – viso pasaulio kultūras, šalis, tradicijas, gyvąją gamtą jis galės pažinti ne iš vadovėlių, o tiesiogiai.
„Dukrytei buriavimas tarsi įgimtas. Žinoma, iki šiol visos mūsų kelionės trukdavo iki mėnesio, o dabar planuojame keliauti nuo dvejų iki šešerių metų. Dveji metai – trumpiausias laikas, per kurį galima apiplaukti Žemės rutulį.
Mes tikrai nebūsime atsiskyrėliai, turėsime internetą laive, tad ryšio su civilizacija neprarasime. Mūsų kelionė bus ne rekordų siekimas, mes gyvensime kaip įmanoma normalesnį gyvenimą, tik tiek, kad ne ant žemės, o laive. Tik gal dažniau nei įprastai valgysime tuną“, – juokiasi ekstremalas.
Laukia išlydėtuvės
O savo nuotykiais ir patirtimis jie žada su visais norinčiais dalytis „Youtube“ kanale ar „Instagram“ „Sailing Luka“. Jei atsirastų norinčiųjų prisidėti prie kelionės aplink pasaulį, Juškevičiai atviri įvairiems pasiūlymams.
„Iš pradžių galvojome kelionę fiksuoti tik dėl savęs, o paskui pamatėme, kad susidomėjusiųjų ratas gerokai didesnis. Reikėtų daug laiko, kol kiekvienam papasakotume, o vienas vaizdo įrašą visi bičiuliai ir buriavimo entuziastai mato“, – svarsto V. Juškevičius.
Nors specialiai datos nesirinko, taip jau sutapo, kad panevėžiečiai į didžiąją savo gyvenimo kelionę leisis Lietuvai itin svarbią datą – liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną. Anot Vytauto, iš pradžių jie planavo išplaukti gerokai anksčiau, per Jonines, tačiau Panevėžio buriuotojai pageidavo išlydėti savo narį, o šią dieną vyksta tradicinis Panevėžio jachtklubo organizuojamas renginys – Joninių regata Rubikių ežere.
„Nors kokio nors atsisveikinimo tikrai neorganizuosime, bičiuliai labai norėjo išlydėti. Bus galima visiems kartu sugiedoti Lietuvos himną ir leistis į kelionę“, – mano buriuotojas.
Nors kokio nors atsisveikinimo tikrai neorganizuosime, bičiuliai labai norėjo išlydėti.
Iš Klaipėdos uosto panevėžiečių laivas pasuks į Kylio kanalą, juo – į Šiaurės jūrą. Keliautojai planuoja, kad pirmasis ilgesnis sustojimas bus Madeiroje, kur norėtų praleisti kokį mėnesį, o paskui jų lauks Kanarų, Žaliojo Kyšulio, Karibų salos.
„Tai kelionė, per kurią bus šiek tiek sunkiau nei nuvykti į Paryžių autobusu. Jei gerai seksis, mums patiks, keliausime ilgiau. O jeigu jausime, kad toks gyvenimas ne mums, grįšime namo anksčiau“, – sako V. Juškevičius.